Dirbtinio intelekto technologija sparčiai žengia vis tolyn
Dirbtinis intelektas (DI) nuo savo atsiradimo XX a. viduryje nuėjo ilgą kelią. Nuo ankstyvosios teorinės koncepcijos iki pažangių mašininio mokymosi algoritmų, kuriuos matome šiandien, dirbtinis intelektas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Galėdamas analizuoti didžiulius duomenų kiekius ir iš jų mokytis, dirbtinis intelektas pakeitė įvairias pramonės šakas ir formuoja technologijų ateitį[1].
DI ištakos siekia XX a. šeštąjį dešimtmetį, kai kompiuterių mokslininkai pirmą kartą pradėjo tyrinėti idėją sukurti mašinas, kurios galėtų imituoti žmogaus intelektą. 1956 m. Dartmuto koledže vykusioje konferencijoje, kurioje pirmą kartą buvo pavartotas terminas „dirbtinis intelektas“, buvo sukurta dirbtinio intelekto sritis.
Ankstyvuosiuose dirbtinio intelekto tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama simboliniam samprotavimui, kai sprendžiant problemas buvo kuriamos taisyklės ir logika. Tačiau paaiškėjo, kad simbolinis samprotavimas yra per daug ribotas, todėl dirbtinio intelekto pažanga buvo lėta.
Tik aštuntajame dešimtmetyje dirbtinis intelektas ėmė įgauti pagreitį, kai buvo sukurti mašininio mokymosi algoritmai, leidžiantys kompiuteriams mokytis iš duomenų. Mašininio mokymosi metu algoritmai mokomi iš didelių duomenų rinkinių, todėl jie gali nustatyti dėsningumus ir, remdamiesi šiais duomenimis, daryti prognozes. Tai buvo reikšmingas proveržis dirbtinio intelekto srityje, atvėręs kelią neuroniniams tinklams ir giliajam mokymuisi[2].
2000-aisiais dirbtinis intelektas pradėtas naudoti praktinėms reikmėms, pavyzdžiui, kalbos atpažinimui, natūralios kalbos apdorojimui ir kompiuteriniam matymui. Šias taikomąsias programas tapo įmanoma taikyti dėl kompiuterių galios pažangos ir galimybės naudotis dideliais duomenų kiekiais.
Šiandien dirbtinis intelektas naudojamas įvairiose pramonės šakose, įskaitant sveikatos priežiūrą, finansus, transportą ir pramogas. Toliau tobulinant gilaus mokymosi algoritmus ir atsirandant naujoms technologijoms, pavyzdžiui, kvantinei kompiuterijai, dirbtinio intelekto galimybės yra neribotos.
Pagrindiniai DI technologijos gebėjimai
Vienas iš svarbiausių AI gebėjimų yra gebėjimas greitai ir tiksliai analizuoti ir apdoroti didelius duomenų kiekius. Dėl to buvo sukurtos dirbtiniu intelektu paremtos taikomosios programos tokiose srityse kaip finansai, kur dirbtinis intelektas gali analizuoti rinkos duomenis ir prognozuoti ateities tendencijas.
Kitas dirbtinio intelekto gebėjimas – gebėjimas mokytis iš duomenų. Mašininio mokymosi algoritmus galima apmokyti iš didelių duomenų rinkinių, todėl jie gali nustatyti dėsningumus ir, remdamiesi šiais duomenimis, daryti prognozes. Tai paskatino kurti dirbtiniu intelektu paremtas taikomąsias programas tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, kur dirbtinis intelektas gali analizuoti pacientų duomenis ir teikti individualizuotas gydymo rekomendacijas.
Be to, dirbtinis intelektas geba atlikti sudėtingas užduotis, kurias žmonėms būtų sunku arba neįmanoma atlikti. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali būti naudojamas medicininiams vaizdams analizuoti ir ankstyviesiems ligos požymiams nustatyti arba palydovinėms nuotraukoms analizuoti ir žemės naudojimo modelių pokyčiams nustatyti.
Didelę pažangą dirbtinis intelektas padarė ir natūralios kalbos apdorojimo (NLP) srityje, kurioje kompiuteriai mokomi suprasti ir interpretuoti žmogaus kalbą. NLP padėjo sukurti virtualius asistentus, taip pat pokalbių robotus ir kalbos vertimo įrankius.
Dėl paviešintų slaptažodžių duomenų bazių DI gali efektyviai atspėti slaptažodžius
Dirbtinis intelektas (DI) šiuolaikinėje visuomenėje tapo visur paplitęs, o jo galimybės gerokai pranoksta mūsų vaizduotę. Nuo kompiuterinio kodo rašymo iki istorijų pasakojimo ir net sudėtingų mokslinių teorijų aiškinimo, dirbtinis intelektas tapo nepakeičiama mūsų gyvenimo priemone. Tačiau yra vienas nerimą keliantis gebėjimas, į kurį dažnai neatsižvelgiama: DI gebėjimas nulaužti slaptažodžius[3].
Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas įprastiems slaptažodžiams nulaužti per kelias minutes ar net sekundes. Ataskaitoje demonstruojama, kaip dirbtinio intelekto įrankis „PassGAN“ gali analizuoti tikrus slaptažodžius, gautus iš tikrų nutekėjusių duomenų, ir įvaldyti slaptažodžių nulaužimo meną be įprastų rankinių procesų.
„PassGAN“, kuris yra žodžių password (slaptažodis) ir Generative Adversarial Network (generatyvinis priešpriešinis tinklas) santrumpa, yra neuroniniu tinklu pagrįstas dirbtinio intelekto įrankis, kuris naudoja mašininio mokymosi algoritmus, kad mokytųsi iš duomenų ir laikui bėgant taptų protingesnis.
Skirtingai nuo kitų slaptažodžių nulaužimo įrankių, kurie naudoja paprastus duomenų modelius, kad atspėtų ir taikytų slaptažodžių generavimo taisykles, „PassGAN“ remiasi GAN architektūros dalimi, kad analizuotų duomenis ir mokytųsi iš jų, siekdamas vis geriau nulaužti slaptažodžius[4].
Norėdami nustatyti įrankio veiksmingumą, ekspertai pasitelkė įrankį 15 600 000 įprastų slaptažodžių nulaužti. Ataskaitoje nustatyta, kad 81 % slaptažodžių pavyko nulaužti greičiau nei per mėnesį, 71 % greičiau nei per dieną, 65 % greičiau nei per valandą, o 51 % greičiau nei per minutę. Nustatyta, kad slaptažodžio ilgis ir sudėtingumas yra svarbūs veiksniai, lemiantys jo nulaužimo galimybes.
Naujos funkcijos ir gebėjimai baugina žmones dėl DI galimybių ateityje
„PassGAN“ sugebėjo nulaužti septynių ženklų slaptažodį, net jei jame buvo didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai ir simboliai, vos per šešias minutes. Dar efektyviau buvo nulaužiamas 13 simbolių slaptažodis, kuriame buvo tik skaičiai, tam prireikė vos trijų minučių.
Tačiau nustatyta, kad saugiausi yra slaptažodžiai, kuriuose derinamas ir ilgis, ir sudėtingumas: devynių ženklų slaptažodį su visų tipų simboliais nulaužti prireikė penkerių metų, o 18 ženklų slaptažodį tik su skaičiais 10 mėnesių. 18 ženklų slaptažodžiui su visų tipų simboliais nulaužti prireiktų šešių kvintilijonų metų.
Šios ataskaitos rezultatai turėtų būti perspėjimas visiems, kurie mano, kad jų slaptažodžiai yra saugūs. Kadangi technologija toliau vystosi ir tampa vis sudėtingesnė, slaptažodžių pažeidimų rizika tik didės. Labai svarbu, kad asmenys ir organizacijos imtųsi veiksmų savo slaptažodžiams apsaugoti ir įgyvendintų tvirtas saugumo priemones, kad užkirstų kelią neteisėtai prieigai.
Nors dirbtinis intelektas turi potencialą padaryti nesuskaičiuojamą teigiamą revoliuciją mūsų gyvenime, taip pat svarbu suvokti galimą jo keliamą riziką ir pažeidžiamumą. Tokių dirbtinio intelekto įrankių, kaip „PassGAN“, gebėjimas nulaužti slaptažodžius rodo, kad reikia didinti informuotumą ir imtis aktyvių priemonių, kad apsaugotume savo neskelbtinus duomenis ir asmeninę informaciją[5].
Prieiga prie duomenų gaunama dėl prastų internetinio saugumo įpročių
Saugumo ekspertai teigia, kad ši nauja technologija yra susirūpinimą kelianti slaptažodžių nulaužimo technikos pažanga ir gali palengvinti kibernetiniams nusikaltėliams nulaužti slaptažodžius ir gauti prieigą prie asmeninių duomenų.
Norėdami apsaugoti slaptažodžius, naudotojai turi reguliariai juos atnaujinti: maždaug kas tris-šešis mėnesius, ir užtikrinti, kad slaptažodžių stiprumas būtų ilgalaikis. Rekomenduojama naudoti ne mažiau kaip 15 simbolių, vengti akivaizdžių šablonų ir turėti bent dvi didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius ir simbolius.
Be to, kiekvienai paskyrai sukurkite naujus slaptažodžius, nes piktavalis gali lengvai pasiekti kelias paskyras, jei naudojamas tas pats slaptažodis. Ši technologija yra tokia veiksminga todėl, kad paieškai ir spėjimams gali naudoti slaptažodžius, kurie tampa prieinami ir vieši dėl saugumo spragų pažeidimų.
Taip nutinka kai hakeriai ar nusikaltėliai pavagia duomenų bazes su klientų ir vartotojų duomenimis arba platformos, kompanijos, socialinės medijos būna paveiktos panašių įvykių ir klientų prisijungimo duomenys tampa prieinamais internete. Dažnai tokie duomenys naudojami ir antriniams įsilaužimams. Tokiems dalykams kelią užkirsti gali tinkami įpročiai.
- Naudokite stiprius slaptažodžių modelius: kuo ilgesnis ir stipresnis slaptažodis, tuo jis bus atsparesnis nulaužimui. Tai reiškia, kad reikia naudoti bent 15 simbolių, turėti bent dvi raides (didžiąsias ir mažąsias), taip pat skaičius ir simbolius, tai pat vengti akivaizdžių šablonų, pavyzdžiui, tikrų žodžių.
- Reguliariai keiskite slaptažodį: galbūt nerimaujate, kad kas nors prisijungė prie vienos iš jūsų paskyrų. Arba galbūt slaptažodžiu pasidalijote su netinkamu asmeniu. Kad ir kokia būtų priežastis, norėdami apsisaugoti nuo slaptažodžio naudojimo ir piktnaudžiavimo juo, norėsite jį periodiškai keisti.
- Nenaudokite to paties slaptažodžio keliose paskyrose: jei tą patį slaptažodį kartojate skirtingose svetainėse ir įsilaužėlis jį gauna vienai svetainei, kas nutiks? Tas įsilaužėlis gali panaudoti nulaužtą slaptažodį kitoms jūsų paskyroms pažeisti.
Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Yra begalės saugių, nemokamų programų ir slaptažodžių tvarkyklių, kurios yra vertos jūsų dėmesio. Sukurti, įsiminti ir taikyti ilgą ir sudėtingą slaptažodį kiekvienai paskyrai be pagalbos praktiškai neįmanoma. Kol slaptažodžių neturinčios parinktys netaps visuotinės, slaptažodžių tvarkyklė vis dar yra geriausias pasirinkimas norint žongliruoti visų paskyrų unikaliais slaptažodžiais.
