Pavojingesnė viruso atmaina jau pražudė šimtus žmonių
Europos sveikatos apsaugos institucijos penktadienį buvo įspėtos ruoštis galimam beždžionių raupų protrūkiui po to, kai pavojingesnė viruso atmaina, kilusi Kongo Demokratinėje Respublikoje, pradėjo plisti už Afrikos ribų ir pražudė šimtus žmonių[1]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina Europos valstybes ir farmacijos įmones skubiai imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias šios ligos plitimui. Ypač akcentuojama vakcinų gamybos didinimo būtinybė ir jų paskirstymas šalims, kuriose užfiksuotas viruso plitimas.
Šiuo metu pavojingesnė I-ojo tipo („Clade 1b“) beždžionių raupų viruso atmaina, jau aptikta Švedijoje ir Pakistane, o tai kelia susirūpinimą dėl galimo viruso plitimo Europoje. Prancūzijos premjeras Gabrielis Attalis paskelbė, jog šalis yra aukščiausio lygio parengtyje ir netrukus bus pristatytos naujos rekomendacijos keliautojams, ypač tiems, kurie lankosi rizikos zonose.
Kinija taipogi imasi atitinkamų priemonių, planuodama tikrinti į šalį atvykstančius keliautojus, siekdama nustatyti, ar jie nėra užsikrėtę.
Į Europą galimai bus atvežta pavojingesnių tipo beždžionių raupų atvejų
Ligos požymiai apima karščiavimą, raumenų skausmus ir bėrimą, o pavojingesnė atmaina, tam tikrais atvejais, sukelia mirtį.
Siekiant apsaugoti pažeidžiamas populiacijas, PSO paragino šalis, turinčias vakcinų atsargų, pasidalinti jomis su labiausiai paveiktomis valstybėmis. JAV jau ketina perduoti 50 000 vakcinos dozių Kongo Demokratinei Respublikai, o Prancūzija planuoja siųsti vakciną valstybėms, kurioms gresia didžiausia rizika.
Panašūs protrūkiai Europoje nėra visiškai naujas reiškinys[2].
Šiuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pripažįsta, kad pavojus Europai kol kas mažas, bet pabrėžia veiksmingo stebėjimo, laboratorinių bei epidemiologinių tyrimų bei kontaktų atsekimo svarbą.
Atsižvelgiant į glaudžius ryšius tarp Europos ir Afrikos, ECDC direktorė Pamela Rendi-Wagner perspėjo, jog Europa turi būti pasirengusi galimam atvežtinių I-ojo tipo beždžionių raupų viruso atvejų padidėjimui.
Beždžionių raupai plinta tarp žmonių per artimą fizinį kontaktą
PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas anksčiau sakė, kad papildomo tarptautinio plitimo rizika kelia stiprų nerimą.
„Buvo vieningai nuspręsta, kad dabartinis beždžionių raupų protrūkis yra nepaprastas įvykis“, – sakė PSO nepaprastųjų situacijų komiteto pirmininkas Dimie Ogoina. Pasak jo, Afrikoje oficialiai fiksuojami ligos atvejai tėra ledkalnio viršūnė, kadangi tarnybos negali susidaryti pilno viruso plitimo paveikslo žemyne.
Beždžionių raupai, kaip žinoma, yra infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas[3]. Žinomi du šio viruso tipai: I tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir II tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu, kuriam priklauso IIa ir IIb subtipai.
PSO nuo 2022 m. rekomenduoja beždžionių raupus vadinti „mpox“, nuo angliškų žodžių monkey pox (beždžionių raupai) trumpinio. Nors beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. Kuo pavojingas naujasis protrūkis?
Apie beždžionių raupus daugelis išgirdo 2022 m. Tačiau tuomet plito II tipo virusas. Naujasis ligos protrūkis siejamas su I viruso tipu, sukeliančiu sunkesnę ligą. Nors dauguma susirgimų registruojama Kongo Demokratinėje Respublikoje, apie susirgimus taip pat pranešta mažiausiai 13 žemyno šalių.
