Europos Parlamente – V. Orbano ir U. von der Leyen susirėmimas

Vengrijos premjeras sukritikavo ES politiką ekonomikos ir migracijos klausimais

Viktoras Orbanas ir Ursula von der Leyen trečiadienį Europos Parlamente (EP) vykusiuose debatuose, kuriuose abu lyderiai pristatė priešingas Europos ateities vizijas, vėl susikivirčijo. Tarp šį kivirčą skatinančių temų – Rusijos karas Ukrainoje, Europos ekonomikos konkurencingumo problema ir migracija^[1].

V. Orbanas, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai, savo kalbą pradėjo žodžiais, kad ES „turi keistis“, nes jos laukia „rimčiausias laikotarpis“ šiuolaikinėje istorijoje.

Vengrijos ministras pirmininkas išreiškė susirūpinimą dėl bloko ekonomikos sąstingio, paragino imtis ryžtingų veiksmų konkurencingumui didinti ir atsiribojimui nuo Kinijos mažinti. Jis pasmerkė prekybos apribojimus Kinijai – tarifus Kinijoje pagamintoms elektrinėms transporto priemonėms, kuriuos ES patvirtino praėjusią savaitę po intensyvių svarstymų ir kuriems Vengrija griežtai prieštarauja.

V. Orbanas atvirai kritikavo prieštaringą ES „žaliąjį kursą“ dėl to, kad jį rengiant neatsižvelgta į „pramonės politiką“. Be to, buvo atkreiptas dėmesys į menką ES ekonomikos augimą ir aukštas energijos kainas dėl strategijos atsisakyti Rusijos iškastinio kuro.

Galiausiai V. Orbanas priėjo prie daugiausiai diskusijų keliančios migracijos temos. Vengrijos ministras pirmininkas teigė, kad prieglobsčio prašytojų atvykimas iš mažas pajamas gaunančių šalių „didina antisemitizmą ir smurtą prieš moteris.

Kaip galimą išeitį, politikas pasiūlė ES sutelkti dėmesį į „išorinių karštųjų taškų“ steigimą kaimyninėse šalyse, kuriuose būtų nagrinėjami prieglobsčio prašymai. Jo teigimu, į Bendrijos teritoriją turėtų būti įleidžiami tik tie asmenys, kurių prašymai buvo patenkinti dar esant toje teritorijoje.

„Kiti sprendimai, atvirai kalbant, yra iliuzija“, – sakė jis europarlamentarams.

Dėl santykių su Rusija atnaujinimo, V. Orbanas ir U. von der Leyen konsensuso nepasiekė

Toliau kalbant apie užsienio politiką, Vengrijos premjeras paragino bloką atnaujinti ryšius su Kremliumi, ką jis jau bandė padaryti per savo vizitą į Maskvą liepos mėnesį. Savo ruožtu EK pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį į V. Orbano kelionę į Maskvą bei komentavo, kad šiuo metu „vis dar yra tokių, kurie dėl šio karo kaltina ne užpuoliką, o užpultą, ne Putino valdžios troškimas, o Ukrainos laisvės troškimas.“

„Noriu jų paklausti: ar jie kada nors būtų kaltinę vengrus dėl 1956 m. sovietų invazijos? Arba čekus ir slovakus už 1968 m. sovietų represijas. Ukrainos žmonės yra kovotojai už laisvę, kaip ir didvyriai, išvadavę Vidurio ir Rytų Europą iš sovietų valdžios?,“ – klausė U. von der Leyen.

V. Orbanas reagavo į šį palyginimą, pavadindamas jį „klaidingu“ ir sakydamas, kad 1956 m. Vengrijos revoliucija „neturi nieko bendra“ su Ukrainos pasipriešinimu Rusijos kariuomenei dabar.

V. Orbanas taip pat prakalbo apie bendrą ES ir EK pastarųjų metų veiklą bei pateikė kritišką požiūrį į Briuselio biurokratizmą ir kišimąsi į atskirų šalių vidaus reikalus.

„Anksčiau Komisija buvo sutarčių sergėtoja, ji buvo neutrali institucija. Jos darbas buvo atidėti politinius debatus į šalį ir teisiškai spręsti nesutarimus, tačiau dabar tai pasikeitė. Užuot buvusi sutarčių sergėtoja, ji tapo politine institucija, politiniu ginklu“, – sakė jis.

Savo ruožtu U. von der Leyen, kalbėdama apie bloko ekonomiką, sakė, kad Vengrija „eina visiškai priešinga kryptimi, tolsta nuo bendrosios rinkos, didindama mokesčius Europos bendrovėms ir „per naktį“ nustatydama eksporto apribojimus.

Kalbėdama apie energetiką, ji gynė savo pasiekimus mažinant bloko priklausomybę nuo Maskvos ir kaltino Vengriją, kad ji ieško „alternatyvių būdų“ pirkti rusišką iškastinį kurą. Primename, kad Vengrijai šiuo metu nėra taikomas ES draudimas pirkti rusišką naftą.

Galiausiai pasiekusi migracijos klausimą, U. von der Leyen teigė, kad visiems yra svarbu geriau apsaugoti savo išorės sienas, bet tai esą pavyks tik tada, jei kartu kovosime su organizuotu nusikalstamumu ir būsime solidarūs tarpusavyje.

„Ir kalbant apie tai, ką įsileisti: kaip gali būti, kad Vengrijos vyriausybė kviečia Rusijos piliečius į mūsų Bendriją be papildomų saugumo patikrinimų? Dėl to naujoji Vengrijos vizų sistema kelia pavojų ne tik Vengrijos, bet ir visų valstybių narių saugumui. Ir kaip gali būti, kad Vengrijos vyriausybė leidžia Kinijos policijai veikti jos teritorijoje? Tai nėra Europos suvereniteto gynimas. Tai yra užpakalinės durys užsienio kišimuisi“, – sakė ji.

Primename, kad Briuselis jau keletą savaičių širsta dėl Vengrijos sprendimo išplėsti nacionalinės kortelės sistemos taikymą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Pagal šią schemą atrinktoms tautybėms suteikiama supaprastinta procedūra darbo leidimams gauti. Leidimas galioja dvejus metus ir gali būti pratęstas dar trejiems metams, taip atveriant kelią ilgalaikiam gyvenimui šalyje^[2].

Iš pradžių nacionaline kortele galėjo naudotis tik Ukrainos ir Serbijos piliečiai, tačiau liepos mėnesį ji buvo iš dalies pakeista, įtraukiant Bosniją ir Hercegoviną, Moldovą, Šiaurės Makedoniją ir Juodkalniją, taip pat Rusiją ir Baltarusiją. Ši žinia sutapo V. Orbano vizitu į Maskvą.

ES ir Vengrijos konfliktas – įsisenėjusių nesutarimų padarinys

Bendrijos ir Vengrijos nesutarimai nėra nauji: dalis jų yra susiję ne tik su užsienio politikos pozicija ar migracija, bet su LGBT bendruomenės klausimais, teisėsauga ir įstatymų leidyba. Dar praėjusią savaitę ES nusprendė sugriežtinti teisinius veiksmus prieš Vengrijos užsienio įtakos įstatymą.

ES ketvirtadienį oficialiai pranešė, jog kreipsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl Vengrijoje priimto vadinamojo užsienio agentų įstatymo. Nors šiuo įstatymu Budapeštas siekia apriboti užsienio jėgų įtaką šalyje, tačiau kai kurie kritikai tikina, jog įstatymas skirtas tik tam, kad būtų nutildyti Vengrijos vyriausybės oponentai.

Neseniai Vengrija taip pat sulaukė 200 mln. eurų baudos už tai, kad neįgyvendino migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo pasienyje politikos pakeitimų. Vengrijos vyriausybė, kuri anksčiau atsisakė vykdyti 2020 m. teismo sprendimą, taip pat turės kasdien mokėti vieno milijono eurų baudą, kol visiškai įgyvendins nurodytas priemones.

ES dažnai kritikuoja Vengrijos vyriausybę dėl esminių demokratijos principų pažeidimų, ypač po to, kai 2010 m. į valdžią atėjo dabartinis premjeras V. Orbanas ir jo partija „Fidesz“. Nuo to laiko šalyje prasidėjo daug pokyčių, kurie, pasak ES, kenkia teisinės valstybės principams.

Tai apima konstitucijos pakeitimus, kurie padidino vykdomosios valdžios galią ir susilpnino teisminės valdžios nepriklausomumą, taip pat suvaržymus pilietinėms laisvėms ir žmogaus teisėms. Vengrijoje vykdomi žiniasklaidos reformos žingsniai Briuselio biurokratams taip pat kelia nerimą. Anksčiau Vengrija buvo apkaltinta ir netinkamu ES lėšų naudojimu bei piktnaudžiavimu korupcinėse schemose.

Vengrijos ir ES konfliktą aštrina ir LGBT teisių klausimas. Gilesnis konfliktas prasidėjo 2021 m., kai Vengrijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuris draudžia „LGBT turinio“ sklaidą nepilnamečiams. Įstatyme numatyta, kad mokyklose ar žiniasklaidoje negalima rodyti informacijos, kuri laikoma propaguojančia homoseksualumą ar lyties keitimą.