Vengrijos nepaklusimo Briuseliui kaina – 200 mln. Eur

ES iš Vengrijos sąskaitos išskaičiuos 200 mln. Eur

Trečiadienį Europos Sąjunga (ES) pradėjo kelių šimtų milijonų eurų susigrąžinimo iš Vengrijos procesą^[1]. Procedūros imtasi po to, kai Vengrijos vyriausybė griežtai atsisakė Bendrijai mokėti didžiulę baudą už galimą bloko prieglobsčio taisyklių pažeidimą, susijusį su migrantais.

Dar šių metų birželį ES aukščiausiasis teismas nurodė Vengrijai sumokėti net 200 mln. eurų baudą už tai, kad šalis neįsileidžia prieglobsčio prašančių migrantų. Teismas šaiai taip pat skyrė papildomą 1 mln. eurų baudą už kiekvieną šios taisyklės nesilaikymo dieną.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) Vengrijos veiksmus apibūdino kaip „precedento neturintį ir itin rimtą ES teisės pažeidimą“, tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas laikosi kategoriškai kitokios nuomonės ir teismo sprendimą pavadino „piktinančiu ir nepriimtinu“.

Įtemptai situacijai ir toliau liekant aklavietėje, dabar Europos Komisija (EK) pradėjo specialią procedūrą, kad išskaičiuotų 200 mln. eurų baudą, kurią ESTT paskyrė Vengrijai iš šios sąskaitos. Dar rugpjūčio pabaigoje Budapeštas praleido pirmąjį mokėjimo terminą, vykdomoji institucija išsiuntė antrą mokėjimo prašymą, kurio nurodytas galutinis terminas buvo rugsėjo 17 d.

Kadangi ir šis antrasis prašymas buvo ignoruotas, trečiadienį Komisija pareiškė, kad pradės vadinamąją pinigų įskaitymo procedūrą, kad 200 mln. eurų bauda būtų išskaičiuota iš Vengrijai skirtos ES biudžeto dalies^[2]. EK teigia, kad Briuselis sulaikys šalies pinigus iš bendrų fondų, kurie kitu atveju būtų skirti būtent Vengrijai. Pagal šį mechanizmą taip pat bus iš naujo nagrinėjami įvairūs finansiniai paketai, kuriuos buvo tikimasi išmokėti Vengrijai artimiausiomis savaitėmis.

„Nuo šiandien pereiname prie kompensavimo etapo. Teoriškai galime nagrinėti bet kokius mokėjimus, niekas neatmetama, tačiau akivaizdu, kad tai užtruks šiek tiek laiko, turime nustatyti, kokie mokėjimai ateina, ir nustatyti tapatybės mokėjimus, kurie gali būti absorbuoti pagal atitinkamą baudą. Taigi dabar ketiname išskaičiuoti 200 mln. eurų iš būsimų mokėjimų Vengrijai iš ES biudžeto“, – trečiadienį sakė Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari.

B. Ujvari taip pat sakė, kad Komisija jau išsiuntė pirmąjį mokėjimo prašymą dėl kasdienių baudų, kurios iki šiol sudarė 93 mln. eurų. Skelbiama, kad Vengrijos valdžios institucijos turės mažiausiai 45 dienas šiam mokėjimui atlikti.

Primename, kad dėl Briuselio minimų teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijai jau anksčiau buvo paskirta rekordinė, apie 21 mlrd. eurų siekianti sanglaudos ir ekonomikos atkūrimo fondų lėšų bauda, o tai reiškia, kad ir ši suma vis dar yra įšaldyta.

Vengrijos migrantų politika nesikeis, nelegalus rengiamasi vežti į Briuselį

Vengrijos vyriausybė jau ne vienerius metus griežtai laikosi kategoriškos pozicijos dėl į šalį atvykstančių migrantų.

Prieš keletą metų šalies valdžia nurodė prie pietinių sienų su Serbija ir Kroatija pastatyti tvoras su aštria viela, o prie sienos su Serbija dar įrengti ir porą tranzito zonų, kuriose būtų laikomi prieglobsčio prašytojai.
2020 m. ESTT nustatė, kad Vengrija apribojo asmenims galimybę gauti tarptautinę apsaugą, neteisėtai sulaikė prieglobsčio prašytojus ir nesuteikė jiems teisės likti šalyje, kol bus nagrinėjami jų prašymai.

Tranzito zonos buvo uždarytos 2020 m., netrukus po šio sprendimo, tačiau Komisijai to nepakako, toliau buvo laikomasi nuomonės, kad Budapeštas turi labiau paklusti reikalavimams. Tuomet ir pradėta kalbėti apie šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.

Be to, Vengrija po COVID-19 pandemijos priėmė naują įstatymą, pagal kurį prieglobsčio prašytojai, vykstantys į Belgradą arba Kijevą, prieš įvažiuodami į Vengriją, privalo prašyti leidimo keliauti ten esančiose ambasadose ir tik grįžę jie galėjo pateikti naujus prašymus Vengrijoje. Tai vėl supykdė Briuselį.

2022 m. pradžioje EK pateikė teismui antrą prašymą, kuriame teigė, kad Vengrija nesiėmė visų būtinų priemonių, kad įvykdytų 2020 m. sprendimą.

„Šis nevykdymas, pasireiškiantis sąmoningu vengimu taikyti visą bendrą ES politiką, yra beprecedentis ir itin rimtas ES teisės pažeidimas“, – rašoma ESTT paskelbtame sprendime.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė, reaguodama į šį sprendimą, teigė, kad 2020 m. sprendimas yra nesvarbus, nes šalis jau uždarė vadinamąsias „tranzito zonas“ ir sugriežtino taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią būsimiems prieglobsčio prašytojams.

„Sprendimas yra piktinantis ir nepriimtinas. Atrodo, kad nelegalūs migrantai Briuselio biurokratams yra svarbesni už jų pačių Europos piliečius“, – feisbuke rašė V. Orbanas.

V. Orbanas dar 2021 m. davė pažadą savo rėmėjams „išlaikyti esamą tvarką dėl prieglobsčio prašytojų, net jei Europos teismas lieptų ją pakeisti“.

Savo žodžio jis laikosi. Anksčiau ministro pirmininko biuro pareigūnas Gergely Gulyasas patvirtino, kad vyriausybė nesilaikys ESTT sprendimo ir pareiškė, kad Vengrija migrantus autobusais gali pristatyti į Briuselį.

„Jei Briuselis nori nelegalių migrantų, Briuselis gali juos turėti. Mes visiems duosime bilietą į vieną pusę, jei tik ES padarys neįmanomu mūsų siekį sustabdyti migraciją prie išorės sienos“, – sakė jis.

O neseniai vykusioje spaudos konferencijoje sostinėje Budapešte Vengrijos valstybės sekretorius Bence Retvari taip pat teigė, kad ES nori priversti Vengriją įsileisti „nelegalius migrantus“ per savo sienas, ir pareiškė, kad šalis „savanoriškai, nemokamai pasiūlys šiems nelegaliems migrantams kelionę į Briuselį į vieną pusę“. B. Retvari sakė, kad toks pervežimas bus vykdomas „įgyvendinus europinę procedūrą“, tačiau nedetalizavo, kokį statusą turėtų prieglobsčio prašytojai, kol būtų vežami į Briuselį.

Pats Vengrijos premjeras mano, jog nelegali migracija, kaip ir lyčių lygybė, užimtumas ir saugumas, yra „egzistencinis klausimas“, su kuriuo dabar susiduria ES.

ES ir V. Orbano Vengrija konfliktuoja jau seniai 

Tačiau Vengrijos pozicija dėl migrantų nėra vienintelis nesutarimų su ES šaltinis. Konfliktas apima bent kelias priežastis, įskaitant demokratijos būklę, teisės viršenybę, teismų ir žiniasklaidos laisvės klausimą, žmogaus teises.

ES dažnai kritikuoja Vengrijos vyriausybę dėl esminių demokratijos principų pažeidimų, ypač po to, kai 2010 m. į valdžią atėjo dabartinis premjeras V. Orbanas ir jo partija „Fidesz“. Nuo to laiko šalyje prasidėjo daug pokyčių, kurie, pasak ES, kenkia teisinės valstybės principams. Tai apima konstitucijos pakeitimus, kurie padidino vykdomosios valdžios galią ir susilpnino teisminės valdžios nepriklausomumą, taip pat suvaržymus pilietinėms laisvėms ir žmogaus teisėms.

Vengrijoje vykdomi žiniasklaidos reformos žingsniai Briuselio biurokratams taip pat nerimą. V. Orbanas ir jo partija stebi ir kontroliuoja didelę dalį šalies žiniasklaidos, o ES požiūriu, tai kelia grėsmę spaudos laisvei. Dėl to, skirtingos ES institucijos ne kartą kaltino Vengrijos valdžią dėl bandymų apriboti laisvą žodį ir stiprinti valdžios kontrolę žiniasklaidoje.

Anksčiau Vengrija buvo apkaltinta ir netinkamu ES lėšų naudojimu bei piktnaudžiavimu korupcinėse schemose. ES institucijos ėmėsi veiksmų, siekdamos apriboti ES fondų finansavimą Vengrijai, kol šalis išspręs šias problemas.

Vengrijos ir ES konfliktą aštrina ir LGBT teisių klausimas. Pasak ES, Vengrijos politika prieštarauja pagrindinėms Europos vertybėms ir teisės normoms. Gilesnis konfliktas prasidėjo 2021 m., kai Vengrijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuris draudžia „LGBT turinio“ sklaidą nepilnamečiams. Įstatyme numatyta, kad mokyklose ar žiniasklaidoje negalima rodyti informacijos, kuri laikoma propaguojančia homoseksualumą ar lyties keitimą.

ES ir jos institucijos šį įstatymą griežtai kritikavo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įstatymą pavadino „gėda“ ir teigė, kad jis prieštarauja ES vertybėms, įskaitant pagarbą žmogaus orumui, lygybei ir žmogaus teisėms. Dėl šio įstatymo ES inicijavo teismines priemones prieš Vengriją, įskaitant pažeidimo procedūras, kurių tikslas – priversti Vengriją atšaukti arba pakeisti įstatymą, atitinkantį ES teisės normas.

Pastaruoju metu Vengrija sulaukia Briuselio kritikos ir dėl Ukrainos paramos klausimo. Vengrijos požiūris į karą išsiskiria nuo bendros ES pozicijos, o premjeras V. Orbanas dažnai pabrėžia neutralų požiūrį ir siekia išlaikyti kiek glaudesnius ryšius su Rusija.