Vengrija gavo 200 mln. baudą už ES imigracijos taisyklių pažeidimą

Vengrijai – finansinis ir teisinis ES smūgis

Vengrija turi sumokėti 200 mln. eurų baudą už tai, kad neįgyvendino migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo pasienyje politikos pakeitimų. Apie tai dar birželį paskelbė Europos Sąjungos (ES) aukščiausiasis teismas. Vengrijos vyriausybė, kuri anksčiau atsisakė vykdyti 2020 m. teismo sprendimą, taip pat turės kasdien mokėti vieno milijono eurų baudą, kol visiškai įgyvendins nurodytas priemones^[1].

Savo sprendime Europos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad Vengrija nesiėmė priemonių „įvykdyti 2020 m. sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašytojų teisės likti Vengrijoje, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jų apeliacinio skundo, dėl jų prašymo atmetimo ir neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo“.

2022 m. pradžioje Europos Komisija (EK) pateikė teismui antrą prašymą, kuriame teigė, kad Vengrija nesiėmė visų būtinų priemonių, kad įvykdytų 2020 m. sprendimą.

„Šis nevykdymas, pasireiškiantis sąmoningu vengimu taikyti visą bendrą ES politiką, yra beprecedentis ir itin rimtas ES teisės pažeidimas“, – rašoma ESTT paskelbtame sprendime.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmenys gali pateikti prieglobsčio prašymus tik už Vengrijos sienų: jos ambasadose kaimyninėje Serbijoje arba Ukrainoje. Tačiau bandantieji kirsti sieną be prašymo, paprastai yra stumiami atgal.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė, reaguodama į šį sprendimą, teigė, kad 2020 m. sprendimas yra nesvarbus, nes šalis jau uždarė vadinamąsias „tranzito zonas“ ir sugriežtino taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią būsimiems prieglobsčio prašytojams.

„Sprendimas yra piktinantis ir nepriimtinas. Atrodo, kad nelegalūs migrantai Briuselio biurokratams yra svarbesni už jų pačių Europos piliečius“, – feisbuke rašė V. Orbanas.

V. Orbanas, kuris dažnai konfliktuoja su ES valdžia įvairiais klausimais, nuo Vengrijos teismų nepriklausomybės, iki paramos Ukrainai, dar 2021 m. davė pažadą savo rėmėjams „išlaikyti esamą tvarką dėl prieglobsčio prašytojų, net jei Europos teismas lieptų ją pakeisti“.

Vengrija pasiduoti neketina: baudos mokėti net nesiruošia

O praėjus keliems mėnesiams po ESTT sprendimo, dabar Vengrija jau yra praleidusi pirmąjį terminą sumokėti 200 mln. eurų baudą. Tai paskatino Briuselį išsiųsti antrąjį mokėjimo reikalavimą. Galutinis jo terminas yra rugsėjo 17 d^[2].

Jei iki šios datos Vengrija vis dar nebus sumokėjusi milijoninės baudos, EK pradės vadinamąją „įskaitymo procedūrą“ ir išskaičiuos 200 mln. eurų iš Vengrijai skirtos ES biudžeto dalies. Šiuo metu dalis šių pinigų yra įšaldyti dėl ES ir Vengrijos ginčų dėl šalies teisinės valstybės principų.

„Čia nėra jokių galimybių išsisukinėti. Turime laikytis galiojančių procedūrų“, – sakė EK atstovas spaudai.

Šiuo metu atskirai yra nagrinėjamas ir kitos Vengrijai skirtos baudos klausimas: ESTT skyrė ir 1 mln. eurų kasdienę baudą, kuri didėja su kiekviena diena, kai Vengrijos vyriausybė toliau ignoruoja birželio mėnesį priimtą teismo sprendimą.

Siekiant išspręsti kivirčą yra skelbiama, kad Budapeštas iki rugsėjo 13 d. turi paaiškinti, kokias priemones, jei tokių yra, jis nustatė, kad panaikintų teisės į prieglobstį apribojimus.

„Priklausomai nuo to atsakymo turinio, mes toliau vykdysime arba nevykdysime prašymo sumokėti kasdieninę 1 mln. eurų baudą“, – teigė EK atstovas spaudai.

Vengrijos valdžia ketina migrantus vežti į Briuselį

Vis dėlto, egzistuoja menka tikimybė, kad Vengrija greitu metu pakeis savo poziciją. Anksčiau ministro pirmininko biuro pareigūnas Gergely Gulyasas patvirtino, kad vyriausybė nesilaikys ESTT sprendimo ir pareiškė, kad Vengrija migrantus autobusais gali pristatyti į Briuselį.

„Jei Briuselis nori nelegalių migrantų, Briuselis gali juos turėti. Mes visiems duosime bilietą į vieną pusę, jei tik ES padarys neįmanomu mūsų siekį sustabdyti migraciją prie išorės sienos“, – sakė jis.

Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje sostinėje Budapešte Vengrijos valstybės sekretorius Bence Retvari taip pat teigė, kad ES nori priversti Vengriją įsileisti „nelegalius migrantus“ per savo sienas, ir pareiškė, kad šalis „savanoriškai, nemokamai pasiūlys šiems nelegaliems migrantams kelionę į Briuselį į vieną pusę“^[3].

B. Retvari sakė, kad toks pervežimas bus vykdomas „įgyvendinus europinę procedūrą“, tačiau nedetalizavo, kokį statusą turėtų prieglobsčio prašytojai, kol būtų vežami į Briuselį.

Savo ruožtu pats Vengrijos premjeras praėjusią savaitę dalyvavo Šiaurės Italijoje vykusiame Cernobbio forume. Renginio metu jis teigė, kad migracija išardys ES ir paprašė priimti naujus įstatymus jos srautui sustabdyti.

„Jei pažvelgtumėte atgal nuo 2014 m. laikotarpio iki dabar, šis laikotarpis yra ES dezintegracijos proceso laikotarpis“, – sakė V. Orbanas.

Pasak jo, migracija, kaip ir lyčių lygybė, užimtumas ir saugumas, yra „egzistencinis klausimas“, su kuriuo susiduria ES. Apmąstydamas Vengrijos požiūrį į nelegalią migraciją ir lygindamas jį su Vokietijos prieglobsčio politika, jis sakė: „Mes niekada jų neįsileisime“.

„Tegul Vengrija ir kitos šalys turi galimybę atsisakyti dalyvauti bendroje migracijos politikoje“, – vėliau rašė jis socialiniame tinkle „X“.

Vengrijos ir ES ginčai trunka jau ne vienerius metus

Ginčas tarp Vengrijos ir ES prasidėjo 2020 m. pabaigoje, kai teismas pirmą kartą pareiškė, kad Vengrija, vadovaujama ministro pirmininko V. Orbano, apribojo prieglobsčio procedūrų prieinamumą tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims, todėl pateikti prašymus tapo „praktiškai neįmanoma“.

Vengrijos valdžios institucijos buvo nubaustos už tai, kad neteisėtai laikė prieglobsčio prašytojus vadinamosiose „tranzito zonose“ sulaikymui prilygstančiomis sąlygomis ir pažeidė jų teisę į apeliaciją. Ši „sisteminga“ praktika, kaip tada teigė teismas, taip pat buvo susijusi su tuo, kad Vengrijos policija neteisėtai į Vengriją atvykusius trečiųjų šalių piliečius prievarta palydėdavo į „zoną, kurioje nėra jokios infrastruktūros“, nepalikdama jiems kito pasirinkimo, kaip tik vykti į Serbiją.

Budapeštas ginčijo kaltinimus, tačiau tribunolas argumentus atmetė. Kadangi Vengrija ignoravo 2020 m. sprendimą, EK pateikė naują ieškinį ir birželio mėnesį teispadarė išvadą, kad Vengrija „nepaisė nuoširdaus bendradarbiavimo principo“ ir „sąmoningai vengė“ taikyti bloko prieglobsčio teisės aktus, o tai „turėjo neigiamų padarinių“ kaimyninėms valstybėms narėms.