ES kreipiasi į Teisingumo Teismą dėl Vengrijos užsienio įtakos įstatymo

Vengrijos užsienio agentų įstatymas sulaukė EK nemalonės

Briuselis nusprendė sugriežtinti teisinius veiksmus prieš Vengrijos užsienio įtakos įstatymą. Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį oficialiai pranešė, jog kreipsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl Vengrijoje priimto vadinamojo užsienio agentų įstatymo. Nors šiuo įstatymu Budapeštas siekia apriboti užsienio jėgų įtaką šalyje, tačiau kai kurie kritikai tikina, jog įstatymas skirtas tik tam, kad būtų nutildyti Vengrijos vyriausybės oponentai.

„Europos Komisija nusprendė perduoti Vengriją... Teisingumo Teismui, nes mano, kad jos nacionalinis įstatymas dėl „suvereniteto gynimo“ pažeidžia ES teisę“, – pareiškė aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija.

Ketvirtadienio popietę paskelbtas ieškinys yra kitas žingsnis, kurį Europos Komisija žengė po to, kai vasarį pradėjo teisines procedūras prieš Vengriją. Komisija sulaukė, jos nuomone, „nepatenkinamų“ Budapešto atsakymų dėl naujojo įstatymo^[1].

„Atidžiai įvertinusi Vengrijos valdžios institucijų atsakymą, Komisija laikosi nuomonės, kad dauguma nustatytų nusiskundimų vis dar nėra išnagrinėti“, – ketvirtadienį pranešė Komisija^[2].

Dėl šio sprendimo byla faktiškai perkeliama iš Briuselio į Liuksemburgą, kur įsikūręs aukščiausiasis ES teismas. Pažymėtina, kad vykdomoji valdžia neprašo teisėjų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, laikinai sustabdyti įstatymo galiojimą, kaip to prašė kai kurios pilietinės organizacijos. Manoma, kad sprendimas bus priimtas per ateinančius metus.

Suvereniteto apsaugos biuras rinks informaciją apie agentus ir galės prieiti prie įslaptintų duomenų

Dideles diskusijas sukėlęs įstatymas, patvirtintas gruodį su Viktoro Orbáno valdančiosios partijos parama, įkuria vadinamąjį Suvereniteto apsaugos biurą (SPO). Šio biuro tikslas yra tirti asmenis ir organizacijas, įtariamus kenkiančius šalies „nacionaliniam suverenitetui“ ir „konstitucinei tapatybei“. Vengrijos valdantieji tikina, kad taip apsaugos šalį nuo netinkamo politinio kišimosi į vidinius šalies reikalus.

SPO turi teisę rinkti informaciją apie grupes ar asmenis, kurie gauna finansavimą iš užsienio ir, kaip įtariama, daro įtaką demokratiniams debatams bei rinkimų procesams, atstovaudami „kitos valstybės“ ar „užsienio organo“ interesams. Vengrijos slaptosios tarnybos yra įpareigotos padėti šiam biurui, kuris turi teisę susipažinti su įslaptintais dokumentais. Baigęs tyrimą, SPO paskelbia savo išvadas, tačiau įstatymas nenumato jokių taisomųjų priemonių, leidžiančių užginčyti šias išvadas.

Be to, užsienio agentų įstatymas reikalauja, kad organizacijos, gaunančios užsienio finansavimą, deklaruotų savo rėmėjus ir viešai skelbtų informaciją apie savo finansavimo šaltinius. Tai leidžia valdžios institucijoms bei gyventojams stebėti ir analizuoti užsienio įtaką šalies vidaus politikoje bei visuomeninėje veikloje. O pačios neva nepriklausomos organizacijos tokiu būdu nebegali meluoti, jog jų elgesiui visiškai neturi įtakos jokie įtartini rėmėjai.

Visgi, EK pradėjo teisminį procesą vasarį, pabrėždama, kad Vengrijos nacionalinio suvereniteto įstatymas ir įkuriamas SPO esą pažeidžia daugelį pagrindinių ES vertybių ir teisinių garantijų. Komisija nurodė, kad įstatymas kelia grėsmę demokratijos principams, asmens teisėms į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsaugai, saviraiškos ir informacijos laisvei, asociacijos laisvei ir nekaltumo prezumpcijai. Teigiama, kad toks įstatymo poveikis kelia didelį susirūpinimą dėl jo suderinamumo su ES teisės principais.

Vengrijos užsienio įtakos įstatymu nepatenkintos NVO gauna paramą iš užsienio subjektų

Nors Vengrijos valdantieji yra įsitikinę, kad užsienio agentų įstatymas yra būtinas norint apsaugoti nacionalinį suverenitetą, tiek dalis ES politikų, tiek įvairios nevyriausybinės organizacijos (NVO) aršiai kritikuoja Budapešto veiksmus. NVO tvirtina, jog užsienio įtakos įstatymas tėra pavojinga priemonė, skirta opozicijai slopinti ir galiausiai visiškai nutildyti. Įstatymo kritikai dažnai mini paties V. Orbáno pavardę, pabrėždami, kad jis nuolat priekaištauja visiems savo priešininkams ir vadina juos Vakarų apmokamais agentais.

Save nepriklausomais laikantys žurnalistai bei įvairios NVO teigia, jog jiems nepatinka platūs įstatymo įgaliojimai, neaiškūs apibrėžimai ir teisinės priežiūros trūkumas. Jie baiminasi, kad galiausiai atsidurs nepavydėtinoje padėtyje - bus neteisingai apkaltinti, jei atsisakys pritarti V. Orbáno politikai ir tuo pačiu liks bejėgiai, nes negalės gintis nuo SPO viešų išvadų.

Jungtinės Valstijos taip pat griežtai pasmerkė Vengrijos nacionalinio suvereniteto įstatymą. JAV pareiškime teigiama, kad „Vengrijos vyriausybės pastangos persekioti, įbauginti ir bausti nepriklausomas organizacijas prieštarauja demokratinio valdymo principams, grindžiamiems teisinės valstybės principais“^[3].

Tiesa, įdomu tai, kad aršiausi įstatymo kritikai yra tie patys asmenys ir organizacijos, kurios jau ne vienerius metus glaudžiai susijusios su užsieniu ir gauna finansavimą iš užsienio. Pavyzdžiui, Vengrijos pareigūnai jau susidomėjo „Transparency International Hungary“. Kaip žinia, „Transparency International“ yra remiama ne tik įvairių tarptautinių institucijų, bet ir G. Soroso Atviros visuomenės fondų^[4].

Taip pat jau buvo susidomėta „Áátszó“. Šią tiriamosios žurnalistikos organizaciją remia įvairūs šaltiniai, tačiau tarp pagrindinių rėmėjų, kurie atsirado nuo pat organizacijos įkūmo, vėlgi yra G. Soroso Atviros visuomenės fondai. Nuo pat 2011 metų iš G. Soroso fondų ši organizacija kasmet gaudavo vidutiniškai po 30 mln. forintų^[5]. Toks finansavimas sudarė didelę dalį organizacijos biudžeto ir padėjo „Átlátszó“ aktyviai vykdyti savo veiklą jau 13 metų.