E. Macrono europinės nepriklausomybės strategija nesvetima ir kitiems žemyno politikams
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi Kinijoje. Sugrįžęs po šio vizito jis bendravo su žurnalistais ir pabrėžė Europos „strateginę autonomiją“ nuo JAV bei pademonstravo stebėtinai neutralią poziciją Taivano klausimu.
Tokie komentarai greitai papiktino JAV politikus ir net sukėlė šurmulį pačioje Europos Sąjungoje (ES). Vieni pabrėžė, kad E. Macrono komentarai yra išsakyti netinkamu metu: juk JAV ypač gausiai remią Rusijos agresiją atmušti bandančią Ukrainą.
Tuo tarpu kiti teigia, kad daugeliui ES valstybių JAV parama yra būtina esminiais saugumo sumetimais. Tai ypač akcentuoja Rytų Europos šalys, reikalaujančios aktyvesnio JAV ir NATO karių buvimo regione.
Tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis taip pat atkartoja E. Macrono teiginius ir sako, kad ES negali toliau „aklai ir sistemingai sekti Vašingtono pėdomis“. C. Michelis taip pat sako, kad Prancūzijos vadovo pozicija nėra išskirtinė tarp ES lyderių[1].
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas teigia, kad Europos lyderiai vis palankiau vertina Prancūzijos prezidento E. Macrono siekį siekti „strateginės autonomijos“ nuo Jungtinių Valstijų ir ši jo nuomonė atspindi vis didėjantį ES vadovų nuomonių pasikeitimą.
„Kalbant apie santykius su Jungtinėmis Valstijomis, akivaizdu, kad prie Europos Vadovų Tarybos stalo gali būti niuansų ir jautrių klausimų. Kai kurie Europos vadovai nepasakytų dalykų taip, kaip Emmanuelis Macronas, bet manau, kad nemažai jų iš tiesų galvoja taip, kaip Emmanuelis Macronas“, – sako C. Michelis.
C. Michelis taip pat teigia, kad JAV ir ES santykiai toliau išlieka ypač glaudūs, tačiau ES pareigūnas pažymi, kad ateityje, Bendrija tikrai neplanuoja sistemingai laikytis Amerikos pozicijos visais klausimais.
Prancūzijos lyderis dėl savo komentarų neatsiprašo
O gausios kritikos lavinos dėl savo komentarų sulaukęs Prancūzijos prezidentas savosios pozicijos nekeičia. Priešingai, lankydamasis valstybinio vizito kaimyniniuose Nyderlanduose, jis dar kartą palietė tiek JAV, tiek ir Taivano temą ir pabrėžė, kad vien Prancūzijos fregatos išsiuntimas į Taivaną rodo jos įsipareigojimą užtikrinti regioninį saugumą.
Tačiau tuo pat metu Prancūzijos lyderis pakartojo ir savo anksčiau išsakytas pastabas, kad Prancūzija nesielgs kaip JAV „vasalas“.
„Būti sąjungininku nereiškia būti vasalu. Tai, kad esame sąjungininkai, tai, kad kartu darome dalykus, kuriuos nusprendžiame daryti, nereiškia, kad neturime teisės mąstyti savarankiškai ir kad aklai seksime paskui šalį, kuri yra mūsų sąjungininkė“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte[2].
Prancūzijos prezidentas taip pat teigė, kad jo pozicija ir nuomonė yra išreikšta labai aiškiai ir tvirtai. Jis taip pat patvirtino, kad jo komentarai nesulaukė neigiamų reakcijų iš Baltųjų rūmų.
Tuo tarpu gindamas E. Macroną, Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire’as apkaltino patį Vašingtoną taikant dvigubus standartus, kai kalbama apie santykius, o tiksliau, prekybą su Kinija.
„Kai kas, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, sako, kad turėtume visiškai atsieti Vakarų ekonomiką, Amerikos ar Europos, nuo Kinijos ekonomikos. Aš matau, kad prekybos tarp Kinijos ir JAV apimtis dar niekada nebuvo tokia didelė. Mes turime prašyti Europos atsisakyti prekybos, kuri išaugo tarp JAV ir Kinijos? Nenorime būti kaimo idiotai, kurie susimauna ir leidžia kitoms galybėms prekiauti su Kinija, nors mes patys nebeturėtume teisės to daryti“, – pabrėžė ministras.
E. Macrono idėjos nors ir gali sulaukti palaikymo, iš tiesų yra sunkiai realizuojamos
E. Macrono europinės strateginės nepriklausomybės ambicijos nėra kažkas nauja ir netikėto. Prieš šešerius metus, sakydamas kalbą prestižiniame Sorbonos universitete Paryžius jis pirmą kartą viešai aptarė ES suvereniteto sampratą[3].
Tuomet aiškinta, kad ši sąvoka iš esmės reiškia gebėjimą strategiškai svarbiose srityse veikti savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų šalių, ypač JAV.
Prancūzijos prezidento E. Macrono taip propaguojamas strateginės nepriklausomybės modelis iš esmės yra grindžiamas penkiais punktais: konkurencingumu, pramonės politika, rinkų apsauga, abipusiškumu prekybos santykiuose ir bendradarbiavimu.
Tačiau ilgainiui apetitas ėmė augti, o E. Macronas ėmė kalbėti ir apie Europos nepriklausomybę nuo JAV gynybos srityje. Tai, pasak jo, padaryti padėtų bendros europinės pajėgos, bendras gynybos biudžetas ir vientisos gynybinės doktrinos sukūrimas.
Praėjusiais metais, netrukus po rusų pradėtos invazijos į Ukrainą, dalis Europos lyderių prisiminė šias E. Macrono idėjas ir patys pareiškė norą stiprinti gynybos pajėgumus ir didinti savo gebėjimą veikti savarankiškai, kartu visapusiškai laikantis įsipareigojimų NATO.
Tačiau Vokietijos tarptautinių santykių tarybos tyrėjas Benjaminas Tallisas sako, kad tokios idėjos yra ne tik nerealios, bet ir „labai nepageidautinos“, nes autonomijos sąvoka tarptautiniuose santykiuose yra tik „mitas“.
„Europai iš tiesų trūksta pajėgumų, reikalingų ne tik apsiginti, bet ir konkuruoti pasaulyje taip, kaip, regis, numato E. Macrono strateginės autonomijos darbotvarkė“, – sako B. Tallisas, nors ir pažymi, kad Europa turi įspūdingą tankų ir kareivių skaičių, tačiau jei blokas veiktų savarankiškai, jam ūktų vadinamųjų strateginių priemonių.
Pasak B. Talliso, bent jau šiuo metu E. Macronas tikrai nekalba ir visos Europos vardu. Eksperto nuomone, pagrindinė Europos strateginės autonomijos idėjos problema yra ta, kad Europa net neegzistuoja strateginiu lygmeniu ir nėra sutarimo dėl vienos ES pasaulėžiūros.
B. Talissas kaip pavyzdį pateikia Baltijos, Šiaurės bei Rytų Europos šalis, kuris toliau aktyviai kalba apie demokratiją, aktyviai prieštarauja Rusijos agresijai, siekia didinti savo gynybinius pajėgumus. Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, eksperto nuomone, nori išlaikyti „vakarykštį pasaulį“, egzistavusį iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kartu gudriai bando išsaugoti prekybos sistemą su Kinija.
Eksperto teigimu, tik pats E. Macronas bando pozicionuoti Prancūziją kaip didžiąją galią, bandydamas kartu taip pat pozicionuoti ir Europą, o tada jau apsimeta, kad Prancūzijos interesai sutampa su Europos interesais.
Vis dėlto, ne visi politikos analitikai taip kritiškai vertina E. Macrono siekius. Kaip teigia Europos programos „Carnegie Endowment for International Peace“ direktorius Danas Baeris, Prancūzijos vadovo propaguojama strateginė nepriklausomybė iš tiesų neturėtų pakenkti transatlantinei vienybei[4]. Jo teigimu, net pati Amerika turėtų būti suinteresuota tokiais Europos planais.
„Manau, kad JAV yra daug žmonių, kurie palaikytų idėją, kad Europa turėtų labiau stengtis būti savarankiška strategine veikėja. Ir tada Europa pati imtųsi daugiau veiksmų, ypač atsižvelgiant į grėsmes, kylančias tiek artimoje, tiek globalioje erdvėje šiandien. Tai būtų gerai“, – teigia D. Baeris.
Savo ruožtu „Real Instituto Elcano“ analitikas Mario Estebanas ragina mąstyti realistiškai ir pabrėžia, kad Europa turėtų sekti JAV keliu tiek, kiek tai atitinka jos interesus.
„Akivaizdu, kad mūsų vertybės ir interesai nesutampa su JAV, tačiau esame artimesni JAV nei Kinijai. Nemanau, kad turėtume aklai sekti JAV, bet kalbėti apie neutralumą ar lygiavertiškumą čia, manau, nėra labai realu, nes nei mūsų vertybės, nei interesai nėra vienodai nutolę nuo Vašingtono ir Pekino“, – sako ekspertas.
