Po E. Macrono žodžių apie europinį suverenitetą kilo tarptautinio lygio skandalas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, drauge su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen praėjusią savaitę lankėsi Kinijoje. Nors šis vizitas, karo Ukrainoje bei Kinijos-JAV įtampų fone buvo laikomas ypač svarbiu, žiniasklaidą, įtakingiausius pasaulio politikus ir visuomenę žymiai labiau sudomino skandalas, kilęs jau po šio susitikimo.
Grįžęs iš Kinijos E. Macronas bendravo su žiniasklaida ir žurnalistams pažėrė ne vieną komentarą, neįtikusį partneriams JAV bei Europoje. Prancūzijos lyderis kalbėjo apie tai, kad Europa turi stiprinti savo strateginę autonomiją nuo JAV ir pabrėžė, kad Taivano saugumo klausimas nėra prioritetinis bei toks svarbus Europai, koks jis yra Amerikai.
Šie komentarai sparčiai apskriejo didžiuosius pasaulio žiniasklaidos portalus, o reakciją į E. Macrono žodžius pateikti suskubo tiek įtakingi globalių politinių sprendimų priėmėjai, tiek vietinės reikšmės bei mažai galios turintys politikai. Tačiau beveik visų jų nuomonė, nepaisant partinės priklausomybės ar tautybės, buvo išskirtinai vieninga – E. Macrono žodžiai be reikalo kvestionuoja ne tik santykius su svarbia sąjungininke JAV, bet ir verčia apsvarstyti Taivano situaciją[1].
Kilusį gaisrą gesinti suskubo paties Prancūzijos lyderio administracijos pareigūnai, pažymėdami, kad E. Macrono komentarai buvo neteisingai išversti ir interpretuoti angliakalbės žiniasklaidos, kiti pabrėžė, kad apie europinę nepriklausomybę nuo Amerikos Prancūzijos lyderis kalba ne pirmą kartą ir pastarieji žodžiai neva kažkas išskirtinio ar šokiruojančio.
Gausi kritika paskatino Prancūzijos pareigūnus ir diplomatus pabrėžti, kad E. Macronas iš tiesų net nesiūlė, jog Europa geopolitiškai turėtų būti neutrali Vašingtonui bei Pekinui, kad turėtų būti užmerkiamos akys potencialiai Taivano krizei. Vietoje to, pabrėžta, kad prezidentas kalbėjo apie tai, kad Europos interesai kartais skirsis nuo Jungtinių Valstijų interesų ir tai nėra blogai[2].
„Europiečiai turi savų interesų ir pripažįsta juos atvirai bei lojaliai elgdamiesi su savo sąjungininkais ir tarptautiniais partneriais. Prezidentas ne kartą yra sakęs, kad Prancūzija nėra vienodai artima tiek Jungtinių Valstijų, tiek ir Kinijos atžvilgiu. Jungtinės Valstijos yra mūsų sąjungininkė. Mes dalijamės bendromis vertybėmis“, – teigė E. Macrono padėjėjas.
Tačiau tokie vieši pareiškimai ir net sąlyginis atsitraukimas nuo anksčiau pareikštų minčių, regis, nesustabdė kritikos srauto ir toliau plūstančio link E. Macrono. Daugybė ekspertų, apžvalgininkų analitikų ir politikų tiek Europoje, tiek ir JAV abejoja ne tik tuo, kada E. Macrono komentarai buvo išsakyti – kai Vašingtonas, remdamas Ukrainą, investuoja milijardus į Europos saugumą, bet ir tuo, kokia iš tiesų yra bendra europinė pozicija šiuo klausimu.
Paskatinti Kiniją „atvesti į protą Rusiją“ nepavyko, vietoje to susitelkta į dvišalius Kinijos ir ES santykius
Prancūzijos prezidentas E. Macronas vizito į Kiniją išsiruošė įtemptu laikotarpiu. Karas Ukrainoje tęsiasi, bet Kinija pasmerkti Rusijos pradėtos invazijos vengia ir vietoje to, plėtoja artimus bendradarbiavimo ryšius su šia šalimi. Tuo tarpu pati Kinija vis dažniau demonstruoja savo karinę galią ir, regis, bet kurią akimirką gali mesti savo pajėgas Taivanui „suvienyti“. Tai kelia problemas ir taip sudėtinguose santykiuose su JAV, kuri žada ginti Taivaną kinų agresijos atveju.
Į Pekiną išvykę E. Macronas ir U. von der Leyen žadėjo paskatinti Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją ir įkalbėti Xi Jinpingą diskusijomis priversti V. Putiną atsitraukti iš Ukrainos ir pradėti taikos derybas.
„Žinau, kad galiu tikėtis, jog atvesite Rusiją į protą ir visus susodinsite prie derybų stalo“, – sakė Prancūzijos vadovas[3].
Iš tiesų, bendrame pareiškime tiek Prancūzijos, tiek ir Kinijos vadovai patvirtino raginimą kuo greičiau surengti Kijevo ir Maskvos taikos derybas. Prezidentai taip pat patvirtino, kad nepritaria branduolinio ginklo naudojimui konflikto metu. E. Macronas keletą kartų pabrėžė, kad Kinija gali atlikti svarbų vaidmenį, ieškant taikos. Vėliau Kinijos valstybinė televizija išplatino Xi Jinpingo komentarus, girinačius „teigiamus ir stabilius“ Kinijos ryšius su Prancūzija, „gilių istorinių pokyčių“ metu.
Vis dėlto, pradiniai Europos politikų vizito Pekine tikslai liko nepasiekti. Kinija viešai taip ir nepasmerkė Rusijos karto Ukrainoje, o diskusijos apie būtinybę kalbėtis apie taiką netyla jau keletą mėnesių, tačiau ir toliau niekur neveda.
Vietoje to, vizitas į Kiniją E. Macronui tapo puikia proga dar kartą viešai prabilti apie savo europinės nepriklausomybės nuo JAV ambicijas ir siekius tapti tam tikru Europos bei Europos Sąjungos (ES) balsu tarptautinėje arenoje. Tačiau tai, ką sako E. Macronas ypač nepatinka Vašingtonui ir nuo JAV beveik tiesiogiai priklausomų Europos valstybių pareigūnams.
Iš JAV atskrieja pasipiktinimas ir dvejonės dėl Prancūzijos kaip partnerės patikimumo
Nors Baltieji rūmai stengėsi sušvelninti kilusią kontroversiją ir pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos su Prancūzija palaiko puikius dvišalius santykius“, ne visi buvo nusiteikę taip neutraliai. Pavyzdžiui, buvęs JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo itin aštriai supeikė visą E. Macrono kelionę į Kiniją ir pareiškė, kad Prancūzijos prezidentas „komunistams padovanojo propagandinę pergalę“[4].
„Macronas visada buvo žmogus, kuris piktinosi Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Matėme tą ketverių metų susitarimą su iraniečiais. Jis visada glaudėsi prie ajatolos, sukeldamas mums problemų“, – sako M. Pompeo.
Vis dėlto, buvęs JAV valstybės sekretorius nemano, kad E. Macrono teiginiai atspindi visos Europos poziciją.
„Manau, klaidinga sakyti, kad Macronas tai jau prilygsta Europai. Tačiau Macrono pareiškimai buvo tikra propagandinė Xi Jinpingo pergalė. Ir tai yra blogai Jungtinių Valstijų žmonėms“, – pažymi JAV politikas.
M. Pompeo manymu, šioje situacijoje būtina ir greita JAV prezidento Joe Bideno reakcija. Buvusio valstybės sekretoriaus teigimu, prezidentas turėtų nedelsdamas išeiti ir aiškiai pasakyti, kad ne JAV yra didžiausia problema.
„Macronas kažkodėl užsiminė, kad būtent dėl mūsų veiksmų kilo šie grasinimai Taivanui. Iš esmės taip nėra. Tai žino visas pasaulis. O tai, ką padarė Macronas yra visiškai nepadoru: atmesti viską, ką Amerika padarė Prancūzijai ir Europai per pastaruosius 60, 70 metų“, – teigia M. Pompeo.
E. Macrono retorika demonstruoja Europos nenuoseklumą
Tačiau E. Macronui kritiškai prabilus Amerikos atžvilgiu, kelio atgal gali ir nebūti. Nors karas Ukrainoje ir sutelkė Vakarų sąjungininkus, geopolitinė įtampa atskleidė, kad bent jau JAV ir Europos strateginiai tikslai gali skirtis. Tai įrodo ir netylančios diskusijos apie dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimus bei galimybę, kad už šio įvykio iš tiesų slypi būtent Amerika.
Europos planai ilgainiui kiek atsiriboti nuo šiuo metu itin glaudžiai persipynusios politikos su JAV gali atrodyti logiški ir sumanūs, tačiau ekspertai pažymi, kad problema tampa būtent nuoseklumo stoka.
Prieš vizitą į Pekiną EK vadovė U. von der Leyen savo kalboje teigė, kad Xi Jinpingas siekia, kad Kinija taptų galingiausia pasaulio šalimi, o tai lydi „sąmoningas Kinijos strateginės pozicijos griežtinimas“ bei represijos, karinė retorika, dezinformacija, ekonominė ir prekybos manipuliacija.
Tačiau tokia griežta nuomonė tarsi prieštarauja to paties E. Macrono pozicijai. Pastarasis, drauge su Kinijos kolega, net paskelbė bendrą komunikatą, kuriame susitarė pagerinti savo įmonių patekimą į rinką, prezidentai taip pat sudarė susitarimą atidaryti antrąją „Airbus“ gamybos liniją Kinijoje. Be to, 2024 m. jie paskelbė Kinijos ir Prancūzijos kultūros bei turizmo metais.
Skirtingas Europos politikų pozicijas akivaizdžiai žino ir pati Kinija, kuri, regis, ypač palankiai įvertino E. Macroną, tačiau ignoravo U. von der Leyen. Pavyzdžiui, E. Macroną oro uosto aikštelėje pasitiko užsienio reikalų ministras, o U. von der Leyen pasitiko ekologijos ministrė, tiesiog įprastame keleivių atvykimo terminale. Prancūzijos prezidento garbei buvo surengtas valstybinis banketas, o EK pirmininkė surengė trumpą spaudos konferenciją[5].
Nors ekspertai mano, kad Europos lyderiai tiesiog pasirinko tokią taktiką – „geras policininkas ir blogas policininkas“ – dabartinė situacija nėra tin optimistiška. Kaip teigia Kinijos studijų instituto direktorius Mikko Huotari, Europoje yra esminių skirtumų dėl to, kaip tvarkyti ES ir Kinijos santykius. Eksperto teigimu, situacijai suvaldyti reikia, kad sąjungininkai imtųsi aktyvesnių veiksmų, tačiau pastarieji įvykiai rodo, kad Briuselis nors ir supranta šį iššūkį, tačiau jo įveikti dar negali.
ES siekis palaikyti santykius su Kinija – racionalus
Tuo tarpu dalis ES politikų atvirai ir be užuolankų pažymi, kad nepaisant JAV nepriimtinos pozicijos, ES yra suinteresuota palaikyti gerus santykius su Kinija. Europos Parlamento (EP) narė Clare Daly teigia, kad jau ne vienerius metus pastebi priešiškumą ir antikinišką retoriką, tačiau mano, kad tai neatitinka Bendrijos interesų ir siekių[6].
„Bandėme suprasti, iš kur tai kyla. Vienintelė išvada, prie kurios galime prieiti, yra ta, kad Kinija kelia „grėsmę“ JAV ekonominiams, o ne saugumo interesams. Iš nevilties JAV bando įtraukti ES į savo stovyklą. Tačiau mes nemanome, kad kas nors turėtų turėti šias stovyklas“, – sako C. Daly.
Europarlamentarės teigimu, Europa turėtų vienytis su šalimis, kurios sudaro didžiąją pasaulio gyventojų dalį – o tai yra šalys, kurios nepriklauso globaliai Šiaurei – ir nepriklausomai pasisakyti už taiką bei dirbti su visais.
Kitas EP narys Mickas Wallace’as taip pat teigia, kad konstruktyvūs ir taikūs santykiai su Kinija yra prasmingi Europos žmonėms, tačiau pažymi, kad kinų agresyvumas Pietų Kinijos jūroje yra tam tikra rizika ir nėra vertinamas kaip teigiamas dalykas.
„Tai neatitinka nei Europos, nei Kinijos žmonių interesų. Visi išleis daugiau pinigų gynybai, o tai yra kvaila. Tai neturi jokios prasmės“, – sako Europos Parlamento narys.
Tuo tarpu C. Daly esamą situaciją apibūdina teigdama, kad ES ir Kinijos santykiams kenkia „nuolatinė JAV mantra“.
„Deja, JAV paprastai kartu su savimi atsiveda ir ES, kuri taip pat kartoja šią nesąmonę. Tai tik atskleidžia, kad Kinija yra ekonominė grėsmė JAV, kalbant apie jų dominuojančią padėtį“, – sako EP narė, pabrėždama, kad JAV jau pralaimėjo ir dabar tik desperatiškai bando išlaikyti ES, Australiją ir Jungtinę Karalystę savo įtakos zonoje.
