NATO narystės Ukrainai dar teks palaukti
JAV žiniasklaidoje skelbiama, kad aukščiausio rangi šalies pareigūnai keičia savo poziciją Ukrainos narystės NATO atžvilgiu ir ragina partnerius neskubėti į Aljansą kviečiant naują narę.
Anonimiškai su žiniasklaida bendravę JAV pareigūnai teigia, kad prezidento Joe Bideno administracija mano, jog Ukrainos NATO narystė šiuo metu tik atitrauktų dėmesį nuo neatidėliotinų saugumo poreikių ir galėtų sustiprinti Rusijos propagandą.
Tačiau šiuo klausimu ir toliau vyksta aktyvios diskusijos, kurių dalis neabejotinai persikels ir į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje, kuris vyks liepos 11-12 d. Nors dar 2008 m. NATO palankiai įvertino Ukrainos „narystės siekius“, tačiau pažangos šiuo klausimu nėra. Nors JAV ir kitos Vakarų šalys pasisako už Ukrainos prisijungimą, manoma, J. Bideno administracija laikosi pozicijos, kad dabar dar neatėjo tam laikas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre, paklausta apie JAV poziciją dėl Ukrainos stojimo į NATO, sakė, kad nors J. Bideno administracija remia narystės galimybę bet kuriai norinčiai prisijungti šaliai, kol kas „daugiausia dėmesio skiria tam, kad Ukrainos žmonės turėtų viską, ko jiems reikia kovai už savo laisvę“.
Tuo tarpu su JAV žiniasklaida bendravę pareigūnai teigia, kad J. Bideno administracija mano, kad prieš pereinant prie klausimo kada Ukraina prisijungs prie NATO, būtina užtikrinti, kad Ukraina gyvuos kaip suvereni bei nepriklausoma tauta valstybė[1].
Tačiau neabejojama, kad tiek JAV, tiek ir kitos didžiosios NATO valstybės Lietuvoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime jaus spaudimą. JAV prezidentas J. Bidenas ir jo kolegos turės Ukrainai pasiūlyti kažką daugiau, o ne tik pažadus dėl ateities. Apie tai užsimena ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir jo ministrai bei diplomatai.
Vis gi, Vakarai spaudimui, abejotina, ar pasiduos. Dauguma didžiųjų NATO valstybių narių mano, kad šalis neturėtų būti įtraukiama į šį karinį saugumo Aljansą tol, kol ji kariauja. Bet kokios nuolaidos, pavyzdžiui, galimybė ateityje į NATO Ukrainai prisijungti be savo Krymo ar Donbaso teritorijų, Ukrainos lyderiams tikriausiai taip pat būtų netinkama.
Lietuva ir Lenkija pasisako už Ukrainą Aljanse, NATO vadovas ragina neskubėti
Tačiau ne visos NATO narės nori delsti ir Ukrainą toliau maitinti pažadais. Tai pastebėti galime ir Lietuvoje, kurios užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, bendraudamas su užsienio žiniasklaida teigė, kad šiuo metu yra itin svarbu parodyti Ukrainai, jog NATO imasi konkrečių veiksmų jos siekiams patenkinti.
„Turime parodyti Ukrainai, kad į jos prašymą žiūrima rimtai ir kad ji daro žingsnius NATO link, kurie galiausiai baigsis visateise jos naryste“, – sakė jis.
O Lietuvos Seimas balandžio 6 d. vienbalsiai pritarė ir rezoliucijai, kurioje siūloma pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO jau liepos mėnesį vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime: šiame balsavime dalyvavo 129 iš 141 parlamento nario, visi jie pritarė rezoliucijai.
„Tikime, kad Ukraina prisidės prie mūsų saugumo ir sustiprins NATO“, – sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis[2].
Panašios pozicijos laikomasi ir Lenkijoje. Šią savaitę Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitiko su kolega iš Lenkijos Andrzejumi Duda. Pastarasis per bendrą spaudos konferenciją patikino V. Zelenskį, kad Lenkija ir toliau rems Ukrainą ir kad ji siekia papildomų saugumo garantijų Ukrainai prieš liepos mėnesį Vilniuje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. A. Duda taip pat pakartojo, kad Lenkija visokeriopai remia būsimą Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir NATO[3].
Tačiau dažniausiai taip aktyviai Ukrainos narystę NATO remia būtent tos šalys, kurios yra arčiau Rusijos sienų ir gerai žino Rusijos keliamą grėsmę ir pavojų. Nesant vieningos pozicijos, pats NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas primena, kad naujos narės priėmimas yra sprendimas, kurį visos NATO narės priima tik vienbalsiai[4].
„Ukraina taps Aljanso nare. Kartu visi suprantame, kad norint padaryti reikšmingą pažangą šiuo klausimu, pirmiausia reikia užtikrinti, kad Ukraina įsiviešpatautų kaip suvereni, nepriklausoma valstybė“, – sako J. Stoltenbergas.
Prieš svarbų Ukrainos kontrpuolimą nutekėjo slapti dokumentai
Kol Vakaruose vyksta diskusijos apie galimą Ukrainos prisijungimą prie NATO, pati Ukraina rengiasi ilgai lauktam pavasario kontrpuolimui. Tiesa, sutapimas ar ne, būtent prieš jį buvo nutekinti planai, kuriuose itin detaliai išdėstyti visi kariniai ukrainiečių planai ir kovinė parengtis.
Įslaptinti dokumentai planai, išsamiai apibūdinantys Ukrainos kovinę parengtį ir pasirengimą būsimam puolimui prieš Rusiją, buvo nutekinti arba pavogti ir šią savaitę pasirodė socialinėje žiniasklaidoje. Jie greitai buvo pavadinti „Slaptais Amerikos ir NATO planais“.
Viename dokumente išsamiai aprašomos JAV suteiktų artilerijos sistemų „HIMARS“ parengtis, o kitame aprašoma dešimties Ukrainos kovinių brigadų būklė, įskaitant jų įrangą ir datas, kada jos gali būti pasirengusios stoti į kovą su Rusijos pajėgomis. Visi šie dokumentai šiuo metu yra sparčiai platinami tviteryje bei „Telegram“. Į tai sureaguoti jau spėjo ir Pentagonas.
„Žinome apie pranešimus apie įrašus socialiniuose tinkluose, ir departamentas šį klausimą nagrinėja“, – sakė Pentagono atstovas spaudai[5].
Vis tik, kai kurie ekspertai jau įspėjo, kad nors dokumentai atrodo autentiški, jie galėjo būti atskleisti propagandiniais tikslais. Pavyzdžiui, viename dokumente pateikiamas Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičius – 17 500. Tai yra gerokai mažiau už Vakarų vyriausybių viešai nurodomą skaičių. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės žvalgyba vasario mėnesį skelbė, kad Ukrainoje tikriausiai žuvo nuo 40 000 iki 60 000 Rusijos karių.
Savo kieme nesusitvarkantis E. Macronas imasi taikdario vaidmens Kinijoje
Tuo tarpu Europos lyderiai siekia į savo pusę pritraukti Kiniją ir paskatinti šios valstybės vadovą pasmerkti karą Ukrainoje ir įtraukti Rusiją bei Ukrainą į taikos derybas.
Šią savaitę Pekine vieši Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen. Po susitikimo Prancūzijos prezidentas E. Macronas paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą kalbėtis su artima sąjungininke Rusija ir padėti užbaigti karą Ukrainoje. Savo ruožtu Kinijos vadovas pareiškė, kad tikisi, jog abi šalys kuo greičiau surengs taikos derybas[6].
E. Macronas taip pat kalbėjo apie tai, kad Vakarai turi įtraukti Pekiną, kad šis padėtų užbaigti krizę ir užkirstų kelią įtampai, galinčiai „suskaldyti pasaulio valstybes į kariaujančius blokus“.
Po bendrų derybų, Prancūzijos prezidento administracija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad diskusijos buvo „nuoširdžios ir konstruktyvios“. Tuo tarpu Kinijos pusė pareiškė, kad diskusijos buvo „draugiškos ir išsamios“.
Tiesa, E. Macrono vizitas į Kiniją ir taikdarystės misija vyksta tuo pat metu, kai prezidentas susiduria su aštria kritika ir neramumais pačioje Prancūzijoje. Jo pasiūlyta pensijų reforma, kuria bus ilginamas pensinis amžius, šalyje sukėlė jau ne vieną mėnesį trunkančius protestus, kurie vis dažniau perauga į smurto protrūkius[7].
Ketvirtadienį protestuotojai vėl susirėmė su Prancūzijos saugumo pajėgomis, dešimtys buvo suimti, likę – sukėlė gaisrą viename iš populiarių Paryžiaus restoranų, atakavo bankų skyrius, gatvėse degino ugnį, gadino automobilius.
Nors protestuotojų skaičius sumažėjo, profsąjungos ir toliau nori išlaikyti beveik tris mėnesius trunkantį spaudimą valdžiai. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad vien ketvirtadienį visoje šalyje demonstravo 570 000 žmonių. CGT profsąjunga teigė, kad Paryžiaus proteste dalyvavo 400 000 žmonių, o ministerija nurodė tik 93 000.
