Prancūzijos lyderis teigia, kad Europa negali tapti Kinijos ir JAV vasalu
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen viešėjo Kinijoje, kur susitiko su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu.
Po svarbaus vizito E. Macronas bendravo su žiniasklaida ir pasidalino svarbiausiomis temomis, kurios buvo aptartos susitikimo Pekine metu, taip pat, įžvalgomis, kaip Kinija galėtų padėti išspręsti Ukrainos-Rusijos konfliktą, įtampas su JAV bei galimas grėsmes dėl Taivano.
Tačiau dalis žurnalistams atskleistų E. Macrono minčių jau spėjo sukelti tikrą audrą. Prancūzijos prezidentas keliuose interviu su Vakarų žiniasklaida ne tik pabrėžė Europos „strateginę autonomiją“ nuo JAV, tačiau ir pademonstravo stebėtinai neutralią poziciją Taivano klausimu.
Kalbėdamas apie europinę nepriklausomybę E. Macronas pabrėžė, kad yra būtina išvengti „krizių, kurios yra ne mūsų“ ir akcentavo, kad po koronaviruso pandemijos Senajam žemynui puikiai sekasi įtvirtinti savo strateginę poziciją[1].
„Paradoksalu būtų tai, kad tuo metu, kai diegiame tikros Europos strateginės autonomijos elementus, pradedame sekti Amerikos politika, tarsi panikuodami dėl to“, – sakė E. Macronas, tvirtindamas, kad strateginė autonomija turi būti tik Europos klausimas.
Prancūzijos vadovas taip pat ne kartą pabrėžė, kad Europa nenori ir negali būti priklausoma nuo kitų partnerių kritiniais ir esminiais klausimais.
„Tą dieną, kai nebeturėsite pasirinkimo dėl energetikos, dėl to, kaip apsiginti, dėl socialinių tinklų, dėl dirbtinio intelekto, nes mes nebeturime infrastruktūros šiomis temomis, kuriam laikui pradingsite iš istorijos puslapių“, – aiškina Prancūzijos prezidentas[2].
Nors E. Macronas pripažino priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų energetikos srityje, ypač dabar, karo Ukrainoje fone, ir tikina, kad Europa turi manyti, kad jos požiūriai su JAV sutampa, jis taip pat paragino mąstyti strategiškai.
„Tačiau nesvarbu, ar kalbama apie Ukrainą, ar apie santykius su Kinija, ar apie sankcijas, mes turime Europos strategiją. Nenorime, kad svarbiausiais klausimais priklausytume nuo kitų. Per ilgai Europa nesukūrė šios strateginės autonomijos, už kurią aš kovoju“, – sakė jis.
E. Macronas taip pat teigė, kad šiandien „ideologinė kova jau laimėta ir pamatai padėti“, nors prieš penkerius metus „strateginė autonomija buvo chimera“.
O atsižvelgdamas į jau atliktą darbą, Prancūzijos prezidentas net užsiminė, kad po kelerių metų Europa pati galėtų tapti dar viena pasaulio supergalia, konkuruojančia dėl lyderystės.
„Jei dvipolio konflikto eskalacija spartės, neturėsime nei laiko, nei lėšų finansuoti savo strateginę autonomiją ir tapsime vasalais, kai galimėtume būti trečiuoju poliumi, jei turėsime dar bent kelerius metus jam sukurti“, – sakė E. Macronas.
Taivano saugumas E. Macronui nėra prioritetas
Vis dėlto, didžiausią atgarsį tarptautinėje arenoje sukėlė ne E. Macrono komentarai apie strateginę Europos nepriklausomybę nuo JAV, tačiau pasisakymai Taivano klausimu.
Prancūzijos prezidentas, žurnalistų paklaustas apie Taivaną, pabrėžė, kad bent jau Europa, neturėtų kištis ir dalyvauti dar labiau aštrinant JAV ir Kinijos santykius šiuo klausimu.
„Ar mes esame suinteresuoti paspartinti Taivano klausimą? Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti šios temos sekėjai ir prisitaikyti prie amerikietiško ritmo ir Kinijos perdėtos reakcijos“, – sakė E. Macronas ir pabrėžė, kad įsivelti į krizes, kurios „mums nepriklauso, būtų spąstai“[3].
Prancūzijos lyderis savo nuomonę pagrindė tuo, kad JAV ir Kinijos konfliktui dėl Taivano pasiekus pavojingą eskalacijos tašką, nukentėtų pati Europa, prarasdama brangų laiką ir priemones siekti savų tikslų.
E. Macrono komentarai dėl Taivano pasirodė netrukus po to, kai prezidentas jau buvo sugrįžęs į Paryžių. O atsitiktinai ar ne, jam vos palikus Pekiną, Kinija iš karto pradėjo dideles karines pratybas aplink Taivano salą.
Šios pratybos buvo atsakas į Taivano Prezidentės Tsai Ing-Wen 10 dienų diplomatinę kelionę po Centrinės Amerikos šalis, kurios metu ji Kalifornijoje susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku, respublikonu Kevinu McCarthy.
E. Macrono aplinkai artimi šaltiniai tarptautinei žiniasklaidai teigė, kad Prancūzijos vadovas džiaugėsi, jog Pekinas bent jau palaukė, kol jis bus išvykęs iš Kinijos oro erdvės ir tik tada pradėjo Taivano apsupimo pratybas.
Pastaraisiais metais Pekinas ne kartą grasino įsiveržti į Taivaną ir vykdo demokratinės salos izoliavimo politiką, versdamas kitas šalis pripažinti ją „vienos Kinijos politikos“ dalimi. Savo ruožtu JAV ne kartą pareiškė, kad agresijos atveju, gintų Taivaną nuo Kinijos.
JAV politikai ragina iš naujo apsvarstyti diplomatinius santykius su Prancūzija
Po Prancūzijos prezidento valstybinio vizito Kinijoje pasirodę komentarai ypač neįtiko partneriams anapus Atlanto ir net papiktino dalies Europos Sąjungos (ES) šalių narių politikus.
JAV respublikonų senatorius Marco Rubio buvo vienas griežčiausiai įvertinusių Prancūzijos prezidento komentarus ir pabrėžė, kad jei E. Macronas iš tiesų kalba visos Europos vardu, JAV turėtų apsvarstyti galimybę savo užsienio politiką sutelkti į Kinijos sulaikymą ir palikti Europai spręsti karo Ukrainoje klausimus.
Nors M. Rubio teigia pritariantis JAV pagalbai Ukrainai, tačiau jei Europa ketina rinktis būtent tokią poziciją dėl Taivano, reikėtų tai permąstyti[4].
Dalis kitų respublikonų įstatymų leidėjų taip pat įžvelgė dvigubus standartus, nes Prancūzija aktyviai remia Amerikos pastangas padėti Ukrainai, bet nusigręžia nuo paramos Taivanui.
„E. Macronas nori, kad JAV gelbėtų Europą nuo Rusijos agresijos, bet, matyt, duoda neutralumo įžadą prieš Kinijos agresiją Ramiajame vandenyne“, – teigia Teksaso respublikonų senatorius Johnas Cornynas.
Tuo tarpu kiti respublikonai net ragina iš naujo įvertinti JAV ir Prancūzijos diplomatinius santykius.
„Jei Prancūzija iš tiesų pasiryžusi atsisakyti demokratinių valstybių ir remti žiaurų komunistinį režimą, Jungtinės Valstijos turi iš naujo įvertinti savo poziciją Prancūzijos atžvilgiu“, – sako Kongreso vykdomosios komisijos Kinijos klausimais pirmininkas, respublikonas Chrisas Smithas, E. Macrono pareiškimą pavadinęs akivaizdžia demokratinio Taivano išdavyste.
Europos politikų reakcija demonstruoja žemyno susiskaldymą
O kritikos E. Macronui negaili ne tik JAV, tačiau ir Europos politikai. Norbertas Rottgenas, Vokietijos centro dešiniųjų atstovas ir Bundestago užsienio reikalų komiteto narys teigia, kad Prancūzijos prezidentas savo kelionę į Pekiną pavertė „Kinijos prezidento viešųjų ryšių pergale ir Europos užsienio politikos katastrofa“.
„Savo suverenumo idėja, kurią jis apibrėžia kaip demarkaciją, o ne partnerystę su JAV, jis vis labiau izoliuoja save Europoje“, – sako vokiečių parlamentaras[5].
Europos Parlamento (EP) narys Reinhardas Butikoferis, vadovaujantis EP delegacijai Kinijoje, E. Macrono vizitą į Kiniją taip pat pavadino „visiška katastrofa“.
Politiko teigimu, E. Macrono „neįgyvendinama svajonė“ apie ES strateginę autonomiją ir tapimą trečiąja pasaulio supergalia yra nepasiekiama.
Tuo tarpu Čekijoje, kuri Taivaną laiko savo artimu politiniu ir ekonominiu sąjungininku, taip pat netrūko griežtos reakcijos į E. Macrono komentarus apie šios salos saugumą.
„E. Macronas Kinijoje pakenkė pagrindiniam Europos ir JAV aljansui“, – teigia Čekijos Pilietinės demokratų partijos narė Miroslava Nemcova.
Čekijos Deputatų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marekas Ženišekas buvo dar griežtesnis ir pabrėžė, kad E. Macrono siekis mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų Taivano saugumo ignoravimu atrodo visiškai gėdingai ir neteisingai.
Tyrimų bendrovės „Eurasia Group“ Europos padalinio vadovas Mujtaba Rahmanas mano, kad Prancūzijos prezidento komentarų laikas buvo tiesiog netinkamas.
„Išsakyti šias pastabas tuo metu, kai Kinijos karinės pratybos apsupo Taivaną, ir iškart po jo valstybinio vizito į Kiniją, buvo klaida. Tai bus interpretuojama kaip nuolaidžiavimas Pekinui ir žalia šviesa Kinijos agresijai“, – sako „Eurasia Group“ Europos padalinio vadovas[6].
Vis dėlto, ekspertas pažymi, kad realių neigiamų pasekmių JAV ir Europos santykiams Prancūzijos vadovo žodžiai neturės.
„Labiau tikėtina, kad E. Macronas tiesiog buvo E. Macronas, įdomiai mąstantis į priekį, bet neįvertinantis tiesioginio politinio savo žodžių poveikio“, – sako M. Rahmanas.
