Europos Komisija (EK) pirmadienį patvirtino 180 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės pagalbos schemą, skirtą skatinti elektros energijos kaupimą. Ši priemonė yra strateginė dalis Žaliojo kurso pramonės plano, siekiant užtikrinti perėjimą prie neutralios poveikio klimatui ekonomikos. Elektrifikacijos augimas ir tvarių energijos šaltinių plėtra tampa viena svarbiausių Lietuvos vyriausybės strateginių krypčių, ir ši pagalbos schema atveria naujas galimybes šiam tikslui pasiekti.
Schema buvo patvirtinta pagal 2023 m. kovo 9 d. Europos Komisijos priimtą Laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės ir pertvarkos sąlygomis, kuri vėliau buvo papildyta ir atnaujinta 2023 m. lapkričio 20 d. bei 2024 m. gegužės 2 d. Šis teisinis pagrindas suteikia valstybei galimybę lanksčiai reaguoti į krizių iššūkius ir skatinti pertvarką klimato neutralumo link.
Pagal šią schemą numatyta teikti tiesiogines dotacijas, kurios padės plėtoti bent 1,2 tūkst. megavatvalandžių (MWh) naujų elektros energijos kaupimo pajėgumų. Šie pajėgumai bus svarbūs siekiant užtikrinti tvarų elektros energijos tiekimą, integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir padidinti energetinį saugumą. Elektros energijos kaupimas yra esminis žingsnis, leidžiantis išvengti elektros energijos praradimo, kai jos gamyba viršija vartojimą, o atsinaujinančių šaltinių generuojama energija gali būti kaupiama ir naudojama, kai jos labiausiai reikia.
Priemonė bus taikoma visoms technologijoms, tiesiogiai prijungtoms prie elektros energijos perdavimo tinklo. Tai reiškia, kad parama bus skiriama įvairiems inovatyviems projektams, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos – nuo baterijų kaupimo iki pažangių šilumos energijos kaupimo sprendimų. Tokiu būdu siekiama skatinti konkurenciją tarp skirtingų technologijų kūrėjų ir tiekėjų, užtikrinant pažangiausius sprendimus rinkai.
Projekto atranka bus vykdoma konkurso būdu, užtikrinant skaidrumą ir efektyvų lėšų panaudojimą. Didžiausias galimas pagalbos intensyvumas – 30 proc. atitinkamų investicinių išlaidų, kas padės pritraukti investuotojus ir skatins verslo įsitraukimą į energetikos sektorių.
Valstybės pagalbos schema ne tik prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo, bet ir taps dar vienu žingsniu link klimato kaitos suvaldymo bei inovatyvios žaliosios ekonomikos plėtros. Lietuvos įsipareigojimas pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos atitinka ilgalaikius Europos Sąjungos tikslus ir įpareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą.
