Pradėta žuvų vakcinacija gali padėti išsaugoti dalį jų populiacijos ir nesumažinti verslo apsukų
Europos Sąjunga (ES) numatė naujas kovos su žuvų ligų protrūkiais priemones ir priėmė sprendimą finansuoti projektą „Targetfish“, kurį vykdant mokslininkai pradėtų skiepyti žuvis. Skelbiama, kad dėl žuvų ligų protrūkių smarkiai kenčia Europos akvakultūros produkcija, kuri dėl netinkamų vartoti žuvų patiria net 20 % nuostolių. Tuo tarpu japonai be jokio gailesčio ketina į vandenyną išpilti per milijoną tonų radioaktyvaus vandens, nepaisant vietinių gyventojų aršaus nepritarimo tokiam žingsniui.
Oficialiai skelbiama, kad Europoje su akvakultūros produkcija dirba 100 000 žmonių, o metinė jos apyvarta siekia 7 mlrd. eurų. Dėl auginamų žuvų ligų protrūkių ši suma gali susitraukti 20 %, mat nėra patvirtintų veterinarinių vaistų šių žuvų gydymui. Šiai dienai tinkamiausias metodas, siekiant žuvis išsaugoti sveikas, jų vakcinavimas[2].
Nuspręsta įgyvendinti projektą „Targetfish“, kuris yra skirtas prisidėti prie svarbių žuvų ligų prevencijos Europos akvakultūros pramonėje, o tam buvo atlikti išsamūs moksliniai tyrimai, skirti žinioms apie atitinkamus antigenus kaupti bei naujiems sprendimams, kurių dėka būtų galima pagerinti žuvų imuninės sistemos atsparumą. Visa ši informacija esą buvo vertinta atsižvelgiant į gleivinės ir sisteminio apsauginio imuniteto reakcijas.
Remiantis visais šiais surinktais duomenimis, mokslininkai sukūrė vakcinas, kurių veiksmingumas buvo patvirtintas atsižvelgiant į minimalų sukeliamą šalutinį poveikį ir maksimalų saugumą.
Projekto koordinatorius Geertas Wiegertjesas nurodė, kad kelioms mokslininkų grupėms patvirtinus šios vakcinacijos formos veiksmingumą, DNR paremta vakcinacija nuo atlantinių lašišų kasos ligos jau netrukus gali tapti realybe Europoje[2].
Aktyvūs moksliniai tyrimai siekiant apsaugoti akvakultūrą, atliekami jau kelerius metus
Jūrų ir gėlo vandens tyrimų centras jau nuo 2018-ųjų atlieka mokslinius tyrimus siekdamas pagerinti Europos vandenyse esančių žuvų būklę ir kuriant nuo įvairių jų ligų apsaugančias vakcinas[4].
Skelbiama, kad šios vakcinos buvo sėkmingai pagamintos ir skiriamos žuvims per burną arba švirkščiant į pilvaplėvę.
„Pastaruoju metu moksliniai tyrimai nukreipti į nukleorūgščių ir rekombinantinių baltymų vakcinų kūrimą“, – skelbiama Jūrų ir gėlo vandens tyrimų centro pranešime[4].
Projektus, skirtus pažaboti žuvų ligas, numatyta pradėti įgyvendinti dar 2023-aisiais metais.
2018-2020 m. laikotarpiu buvo pradėtas pirmasis projektas, kurio metu buvo kuriamos autogeninės vakcinos konkrečioms vietoms, siekiant pagerinti Airijos akvakultūros žuvų rūšių sveikatą ir gerovę.
2021-2023 m. laikotarpiu vykdomas antrasis projektas, kuriame kuriamos ir bandomos virusinės DNR vakcinos nuo lašišų kasos ligos, taip pat kuriamos bakterinės vakcinos ir nuo furunkuliozės.
Trečiajame projekte, kuris yra įgyvendinamas nuo 2021 iki 2023 metų, kuriamos lašišų AGD vakcinos.
Visi šie moksliniai tyrimai finansuojami iš Airijos ES struktūrinių fondų programos (ESIF) ir Europos jūrų ir žuvininkystės fondo (EMFF).
Japonai be jokių skrupulų ketina užteršti vandenyną radioaktyviomis medžiagomis
Po 2011 metais įvykusios Fukušimos branduolinės katastrofos radioaktyviomis dalelėmis užterštas vanduo buvo surinktas ir saugomas dideliuose rezervuaruose. Tačiau jo talpai pasiekus daugiau nei milijoną kubinių metrų, japonai jau kelia klausimą dėl pamažu mažėjančios vietos. Todėl po ilgų svarstymų Japonijos vyriausybė nusprendė šį užterštą vandenį išleisti į Ramųjį vandenyną[5].
Pasipiktinimą reiškiantys gyventojai valdžios institucijų raminami, neva šis vanduo buvo perfiltruotas per labai pažangią sistemą, todėl labai radioaktyvios dalelės – tarp kurių – stroncis ir cezis, esą bus pašalinamos. Visgi, paliekamas mažiau pavojingas tritis, kuris nedideliais kiekiais, teigiama, jog yra nepavojingas.
Vandens pylimo darbus planuojama pradėti jau pavasarį ar vasarą, o tam, kad avariją patyrusi elektrinė būtų visiškai uždaryta, gali prireikti net kelių dešimtmečių.
Po tokio priimto sprendimo japonai pradėjo kaltinti valdančiuosius veidmainiavimu, mat dar visai neseniai jie patys teigė, kad šio vandens neketina išleisti į vandenyną, kol nesulauks visų pritarimo, tačiau dabar jų nuomonė kardinaliai pasikeitė ir toks sprendimas buvo priimtas vienašališkai.
Susirūpinimą dėl užteršto vandens išpylimo į vandenyną jau išreiškė ir vietos žvejų profsąjungos, teigiančios, kad toks vyriausybės sprendimas atims iš jų pragyvenimo šaltinį, mat iš užterštų vandenų ištrauktų žuvų niekas nenorės pirkti ir tuo labiau – jų valgyti. Tačiau Japonijos vyriausybė tik prasitarė žvejams ketinanti mesti gelbėjimosi ratą ir skirti per 300 milijonų eurų paramos.
