Europą ir JAV alina neeilinė kaitra, kai kuriose šalyse pradedamas riboti vandens kiekis

Kaitra
Europą ir JAV alina rekordinis karštis. Jeremy Bezangerio/Unsplash nuotrauka

<h2>Vasaros karštis smogė Europai ir JAV</h2>
<p>Šiuo metu Europa išgyvena neeilinę kaitros bangą. Daugelis žemyno šalių fiksuoja karščio rekordus, o dėl milžiniško sausros pavojaus Prancūzija net ėmė riboti vandens vartojimą[1].</p>
<p>Šią savaitę paskelbta, kad vandens ribojimai taikomi net 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų. Visuose jų dėl netikėtai didelio karščio ir menko kritulių kiekio ėmė trūkti vandens. </p>
<p>Sausra paveikė beveik visą šalį – nuo kalnuotų vietovių Alpėse, iki Viduržemio jūros pakrančių, nusėtų turistų iš viso pasaulio. Dėl to valdžiai tenka imtis neįprastų priemonių, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir gamtos išsaugojimą.</p>
<p>Tačiau kaitra alina ne tik Europą. JAV Teksaso valstija taip pat yra priversta riboti vandens naudojimą: valstijoje paskelbta ekstremali vandens tiekimo situacija, todėl gyventojai turi atsisakyti lauko augalų laistymo ar indaplovių naudojimo. Su alinančiais karščiais kovoja ir Los Andželo bei Niujorko gyventojai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tandem-x-visuals-4fm_bgjcimg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prancūzijoje – raudonas pavojaus lygis</h2>
<p>Pastarosiomis savaitėmis rekordiniai vasaros karščiai smogė ne vienai Europos šaliai. Su neeiline temperatūra ir jos atneštais iššūkiais kovojo Portugalija, Ispanija, Didžioji Britanija, taip pat ir Prancūzija. </p>
<p>Tačiau jei vienose iš šių teritorijų jau spėjo kiek atvėsti, prancūzus vis dar alina neįprastai karšti orai. Dėl to valdžia ėmė pritaikyti vandens ribojimo įstatymą.</p>
<p>Po rekordinių karščio bangų ir miškų gaisrų, didžiojoje Prancūzijos dalyje buvo paskelbtas sausros pavojus. Sausra paveikė beveik visą šalį nuo rytų iki vakarų.</p>
<blockquote>
<p>Vandens vartojimo apribojimai taikomi net 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų. Apribojimai netaikomi tik keliems šalies departamentams, įskaitant sostinės Paryžiaus regioną.</p>
</blockquote>
<p>Šalyje yra taikomi keturi pavojaus lygiai, pradedant nuo mažiausio iki didžiausio: tai budrumo, pavojaus (geltonas), padidinto pavojaus (oranžinis) ir krizės (raudonas).</p>
<p>Pavyzdžiui, geltoną pavojaus lygį pasiekę šalies departamentai privalo iki 50 proc. sumažinti vandens naudojimą žemės ūkio reikmėms arba tiesiog uždrausti vandenį šioms reikmėms naudoti tris dienas per savaitę[2].</p>
<p>Geltonojo lygio vandens apribojimai taikomi ne tik ūkininkams. Pagal šį pavojaus lygį draudžiama plauti automobilį ar laistyti sodą karščiausiomis paros valandomis.</p>
<p>Oranžinės spalvos departamentuose gyvenantiems asmenims galioja griežtesni sodų, žaliųjų plotų, golfo aikštynų ir automobilių plovimo apribojimai.</p>
<p>Krizės (raudonojo) lygio paskelbimo atveju, sustabdomas bet koks neprioritetinis vandens paėmimas. Tai reiškia, kad valdžia vandenį leidžia naudoti tik sveikatos ir drėkinimo tikslais.</p>
<p>Šiuo metu griežčiausios priemonės taikomos šiaurės vakaruose, Luaros slėnyje ir pietryčiuose aplink Roną. Aplink Tarno ir Loto upes esančios teritorijos taip pat priskiriamos aukščiausiai raudonai kategorijai. Nuo didelio sausringumo kenčia net Alpės.</p>
<blockquote>
<p>Tokia sausra negali stebinti. Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, šių metų pavasaris Prancūzijoje buvo trečias sausiausias po 2011 m. ir 1976 m.</p>
</blockquote>
<p>Dvi didelės karščio bangos gegužę ir liepą, kai temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus, ženkliai sumažino vandens lygį, be to, sukėlė siaubingus gaisrus ir visiškai nualino žemės ūkį.</p>
<p>Prancūzų ūkininkai nerimauja dėl šių metų derliaus ir skundžiasi, kad vynmedžiai jau pradėjo vysti, vynuogės nebeauga, o vynuogynai yra visiškai užsikimšę.</p>
<p>Prancūzijos nacionalinė žvejybos federacija pradėjo kampaniją, kuria įspėja apie pavojingą ir nuolatinį upių lygio mažėjimą, kuris lemia daugelio žuvų rūšių išnykimą.</p>
<p>Sausros padarinius jaučia ir turistai. Pavyzdžiui, Šarantos regione uždrausti dušai paplūdimiuose.</p>
<h2>Gali pareikalauti papildomų 100 mln. eurų</h2>
<p>Šiuo metu skelbiama, kad siekdamos susidoroti su šios vasaros sausra Prancūzijoje, šalies vandentvarkos agentūros gali papildomai išleisti net iki 100 mln. eurų. Ši suma būtų skiriama žemės ūkio sektoriams prisitaikyti.</p>
<p>Tokia suma taptų reikšminga pagalba, nes kol kas meteorologams nelieka nieko kito, tik ir toliau perspėti apie pavojingus kaitros rekordus.</p>
<h2>Gelbsti ir po Paryžiumi esantis vėsinimo tinklas</h2>
<p>Dėl šių neeilinių oro sąlygų Prancūzijoje naudinga tapo ir netipinė šalies aušinimo sistema, kuri padeda išsaugoti ir tokių meno vertybių kaip „Mona Liza" būklę[3].</p>
<blockquote>
<p>Po Prancūzijos sostine Paryžiumi esantis mažai žinomas vėsinimo tinklas yra didžiausia Europoje miesto vėsinimo sistema.</p>
</blockquote>
<p>Paryžiaus merija neseniai pasirašė ambicingą sutartį, pagal kurią šis tinklas iki 2042 m. bus patrigubintas iki 252 km. ir taps didžiausiu pasaulyje.</p>
<p>Šiuo metu 89 km. požeminių vamzdynų sistema vėsina žymiausius miesto objektus, tokius kaip Luvras ar Quai Branly muziejus.</p>
<h2>Energijos suvartojimą ribos ir pasitelkę baudas</h2>
<p>Be to, dėl besitęsiančių karščio bangų prancūzams vis dažniau naudojant oro kondicionierius, siekiama riboti energijos suvartojimo lygį[4].</p>
<p>Siekdama sumažinti energijos suvartojimą, Prancūzijos vyriausybė ketina priversti visas parduotuves, kuriose veikia oro kondicionieriai, uždaryti duris ir nakčiai išjungti šviečiančią reklamą.  </p>
<p>Pereinamojo laikotarpio energetikos ministrė Agnes Pannier-Runacher teigia, kad „absurdiška", jog palikus atidarytas duris, kai veikia oro kondicionierius, gali būti sunaudojama 20 proc. daugiau energijos. </p>
<p>Įmonėms, pažeidusioms draudimą, gresia 750 eurų bauda.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/janko-ferlic-miuqc2mmdba-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>JAV taip pat susiduria su problemomis</h2>
<p>Su kaitra kovoja ir JAV. Teksaso valstijos Gunterio miesto valdžia taip pat skelbia apie ekstremalią vandens tiekimo situaciją. Tai reiškia, kad gyventojai turi ženkliai sumažinti sunaudojamo vandens kiekius.</p>
<p>Gunterio miesto valdžia gyventojams išsiuntė laiškus, kuriuose teigiama, kad dėl „per didelio vandens suvartojimo" negalima papildyti miesto vandens rezervuarų ir gali susidaryti situacija, kai mieste pritrūks vandens[5].</p>
<p>Gyventojams buvo nurodyta iki tolesnio pranešimo nutraukti bet kokį laistymą lauke, taip pat sumažinti arba atsisakyti indaplovių, skalbimo mašinų vandens naudojimo ir bet kokio kito nebūtino vandens švaistymo.</p>
<blockquote>
<p>„Apribokite vandens naudojimą patalpose tik būtiniausiomis reikmėmis", – teigiama miesto valdžios laiške.</p>
</blockquote>
<p>Praėjusią savaitę apie 100 milijonų amerikiečių buvo perspėti apie karščio pavojų, kai temperatūra skirtingose valstijose gerokai viršijo 38 laipsnių Celsijaus ribą[6].</p>