<h2>Dilema dėl baltarusiškų trąšų</h2>
<p>Estijos prekybos ir žemės ūkio rūmai pasiūlė nacionalizuoti uostuose įstrigusias baltarusiškas trąšas ir naudoti jas pagal paskirtį Estijos žemės ūkyje.</p>
<blockquote>
<p>Rūmų duomenimis, Estijos Muuga ir Sillamae uostuose įstrigo 69 tūkst. tonų trąšų.</p>
</blockquote>
<p>Tonos amonio nitrato negali išplaukti iš uosto dėl sankcijų. Kuo ilgiau jos lieka uoste, tuo pavojingesnės tampa. Šis krovinys gali sukelti sprogimą, panašų į tą, kuris 2020 m. įvyko Beirute[1]. </p>
<p>Skelbiama, kad šio „įstrigusio" kiekio užtenka Estijos žemės ūkio poreikiams patenkinti visus metus. Dėl to Rūmai siūlo sandėliuose esančius kiekius paskirstyti Estijos trąšų prekybininkams ir ragina tai padaryti kuo skubiau.</p>
<h2>Sulaikytą krovinį siūloma panaudoti Estijos žemės ūkyje</h2>
<p>Estijos prekybos ir žemės ūkio rūmai kreipėsi į Ekonomikos ir komunikacijų bei Kaimo reikalų ministerijas siūlydami, kad Muuga ir Sillamae jūrų uostuose šiuo metu sulaikytos baltarusiškos amonio nitrato trąšos būtų panaudojamos pagal paskirtį Estijos žemės ūkyje[2].</p>
<p>Šalies prekybos ir žemės ūkio rūmų duomenimis, iš viso dviejuose šalies uostuose šiuo metu yra sulaikyta apie 69 000 tonų trąšų. Toks kiekis trąšų gali visiškai padengti metinį amonio nitrato poreikį visam Estijos žemės ūkiui.</p>
<p>Tačiau, dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje sankcijų sulaukusi yra ir Baltarusija. Dėl to Estijos trąšų pardavėjai neparduoda šių dviejų šalių pagamintų trąšų.</p>
<blockquote>
<p>Atsisakydama rusiškų ir baltarusiškų trąšų, Estija yra priversta pirkti kitų šalių gaminamas trąšas, kurių kainos yra ženkliai aukštesnės. Dėl to, dalis ekspertų pažymi situacijos absurdiškumą: baltarusiškos trąšos genda uostuose, nors iš tiesų gali būti sėkmingai išnaudojamos šalies žemės ūkyje.</p>
</blockquote>
<p>Rūmai mano, kad neprotinga šias trąšas paskelbti pavojingomis atliekomis ir leisti pinigus jų šalinimui, nors jas galima naudoti pagal paskirtį.</p>
<p>Šalies žiniasklaidoje spekuliuojama, kad Sillamae ir Muuga uostų sandėliuose laikomos trąšos gali būti nacionalizuojamos, o taip ūkio subjektams būtų lengviau jas parduoti Estijos rinkoje. Produktą paskelbus nacionaliniu turtu, jį būtų galima parduoti aukcione. </p>
<p>Kitu atveju trąšos turėtų būti grąžinamos į jų kilmės šalį – Baltarusiją arba turėtų būti eksportuojamos į trečiąją šalį, kuri nėra įvedusi sankcijų Kremliui parankiam Baltarusijos režimui.</p>
<p>Jei vis tik būtų nutarta trąšas naudoti Estijos žemės ūkiui, sprendimas panaikinti sankcijas amonio nitratui arba nacionalizuoti šias atsargas turėtų būti priimtas kuo greičiau. Tuomet trąšas būtų galima naudoti per rudeninę žieminių kultūrų sėją, kuri prasideda rugpjūtį ir tęsiasi iki spalio[3]. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/asep-bagja-priandana-cxluz_glv0o-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gendančios trąšos kenkia ir žmogui, ir aplinkai</h2>
<p>Estijos prekybos ir žemės ūkio rūmai siekia kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją dėl baltarusiškų trąšų, o tai padaryti skatina ne tik artėjantis sėjos sezonas, bet ir saugumo klausimas. </p>
<p>Ekspertai įžvelgia šiuo metu sulaikytų ir uostuose gendančių trąšų pavojų žmogui ir aplinkai, o laikui bėgant, užtikrinti saugumą gali tapti vis sudėtingiau. Siekiant visiškai atmesti rizikas dėl galimos katastrofos, trąšos turėtų būti kuo skubiau perkeliamos iš Sillamae ir Muuga uostų.</p>
<p>Kitu atveju, amonio nitratas gali sukelti nenuspėjamų padarinių. Būtent taip 2020 m. vasarą nutiko Libane, kai sostinėje Beirute nugriaudėjęs sprogimas pražudė 200 žmonių, dar apie 5 000 buvo sužeisti, iki 300 000 žmonių laikinai liko be pastogės, o bendri nuostoliai siekė daugiau nei 10–15 mlrd. JAV dolerių[4].</p>
<p>Šį siaubingą sprogimą iššaukė Beiruto uoste laikytos 2 750 tonų amonio nitrato atsargos, kurios buvo kaupiamos nesaugiai. Sprogimo būta tokio stipraus, kad jis išdaužė Beiruto tarptautinio oro uosto keleivių terminalo, esančio už maždaug 9 km nuo uosto, langus.</p>
<p>Sprogimas taip pat buvo girdimas Kipre, saloje, esančioje maždaug už 200 km nuo Beiruto krantų.</p>
<p>JAV geologijos tarnybos seismologai teigė, jog sprogimas prilygo 3,3 balo stiprumo žemės drebėjimui.</p>
