Praėjus metams nuo karo pradžios, Vakarų sankcijos Rusijos vis dar nesužlugdė
Ukraina ir jos partneriai šią savaitę mini pirmąsias plataus masto Rusijos agresijos metines. Prieš beveik metus pasaulis susivienijo prieš Vladimiro Putino Rusiją, suskubo remti Ukrainą, o karą pradėjusią valstybę nusprendė pažaboti ekonominėmis sankcijomis.
Tuomet garsiai kalbėta, kad Rusijos ekonomika žlugs, žmonės susidurs su skurdu ir patys ims spausti valdžią stabdyti beprasmį karą. Kalbėta ir apie tai, kad ženkliai sumenkę finansai neleis Kremliui tęsti savo agresyvių planų ir sustabdys bet kokius siekius ateityje žvelgti į nepriklausomų valstybių teritoriją.
„Rusijos ekonomika gali sumažėti perpus“, – praėjusių metų kovo mėnesį sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kalbėjo apie tai, kad Vakarų sankcijos „smogė Putino sistemai“. Tuometė Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss prognozavo, kad Rusijos oligarchai „neturės kur pasislėpti“ dėl jiems taikomų sankcijų.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad ES sankcijos „veikia tam, kad paralyžiuotų Putino galimybes finansuoti savo karo mašiną“.
Tokių ir panašių pasisakymų netrūko ir netrūksta iki šiol, tačiau kalbos yra viena, o realybė – kita. Nors kalbėta apie Rusijos žlugimą ir ekonomikos krachą, praėjusiais 2022-aisiais Rusijos ekonomika susitraukė tik 2,2 proc.
Nedarbas, nepriklausomų ekspertų nepatvirtintais duomenimis, šiuo metu siekia 3,7 proc. Per pastaruosius metus smarkiai augo Rusijos statybų sektorius, nors gana akivaizdžiai nukentėjo automobilių ir elektronikos pramonė, dėl gausaus derliaus augo žemės ūkio sektorius[1].
Rusija nežlugo ir nerodo signalų, kad artimiausiu metu tai padarys. Priešingai – Tarptautinis valiutos fondas (TFV) prognozuoja, kad 2023 ir 2024 m. Rusijos ekonomika augs sparčiau nei, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės.
Su ekonomikos problemomis susiduria ne tik Jungtinė Karalystė, bet ir likusi Europa. JAV situacija ne ką geresnė. „Morgan Stanley“ strategai pažymi, kad šiuo metu JAV akcijos pakilo iki tokių aukštumų, jog gali patirti neišvengiamų nuostolių, kai tik investuotojai supras, kad šiais metais situacija tikrai negerės.
„Morgan Stanley“ vyriausiasis JAV akcijų strategas Maiklas Vilsonas įspėja, kad akcijų rinka pasiekė vadinamąją „mirties zoną“[2]. Ekspertas teigia, kad „S&P 500“ indeksas per kelis mėnesius gali nukristi iki 3 000 punktų, t. y. maždaug 26 proc. mažiau nei dabar.
Rusija atsilaikė, Vakarai kenčia
Dabar, artėjant vasario 24 d., kai sukaks jau vieneri metai nuo karo pradžios, ekspertai intensyvina diskusijas apie tai, ar sankcijos karą pradėjusiai Rusijai iš viso yra veiksmingos. Jei norėtume tikėti optimistiniu scenariju, galėtume teigti, kad jos bus veiksmingos ilgalaikėje perspektyvoje.
Tačiau šiuo metu tenka pripažinti, kad sankcijos yra tik politika. Jos neveikia tiek dėl akivaizdžių spragų ir būdų jas apeiti, tiek dėl vienybės bent jau pačioje ES stokos. Kiekviena Bendrijos narė vis labiau žvelgia į tai, kiek sankcijos gali pakenkti šalies ekonomikai: atsižvelgiama tiek į energetiką, tiek ir į prekybą.
Negana to, akivaizdu, kad plataus masto invaziją Rusija pradėjo gerai pasiruošusi ekonomiškai. Bent jau žymiai geriau nei Vakarai. Beveik sunkiai paaiškinamą Rusijos ekonomikos atsparumą lėmė ne tik ekonomistų įdirbis, bet ir tai, kiek smarkiai visa Europa yra priklausoma nuo Rusijos. Moralė, vertybinė politika ir kiti dalykai yra tarsi nustumiami į antrą planą, kai kalbama apie Rusijos ir Europos ryšius.
Juk tokios energetikos ištekliais turtingos šalies kaip Rusija Europa negali ignoruoti ar staiga pakeisti ją kažkuo kitu. Europos priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų eksporto lemia net 40 proc. Rusijos biudžeto pajamų. Šios priklausomybės mastus signalizuoja ir Vakarų politikų kalbos apie apokaliptinę žiemą, kai buvo pieštas niūrius scenarijus kritiškai taupant elektrą bei dujas.
„Dėl to, kad iš pradžių nebuvo įvestas Rusijos eksporto embargas, susidarė rekordiškai didelis prekybos ir fiskalinis perteklius, suteikęs Putino režimui didžiulę finansinę pagalvę, kurios pakako išlaikyti daugelį karo mėnesių. Buvo boikotuojamas tik Putino importas, o eksportas tęsėsi. Dėl to žlugo Rusijos automobilių ir elektrotechnikos pramonė, bet ne naftos ir dujų eksportas“, – teigia Rusijos ir JAV ekonomistas Olegas Itskhoki, įvertinęs tai, kaip gi Rusija atsilaikė prieš sankcijas.
Sankcijų spragų ieško net ištikimiausios Ukrainos rėmėjos
Nors ES sankcijomis Rusijai ne kartą piktinosi Vengrija, jų spragomis naudojosi ir nuo rusiškų energetikos šaltinių ypač priklausomos turtingosios Vakarų Europos šalys. Ne išimtis yra ir tos, kurios garsiai ragina didinti sankcijų Rusijai mastus, nors iš tiesų, pačios ieško būdų, kaip gi tas sankcijas apeiti.
Kai 2022 m. gegužę buvo priimtas sprendimas dėl ES naftos embargo, viena ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių, regiono lydere tampanti Lenkija pažadėjo iki metų pabaigos nutraukti visą importą iš Rusijos[3]. Tačiau, regis, kad pažadai liko pažadais. Iš tiesų, net ir šiandien šiaurine naftotiekio „Družba“ atšaka toliau teka dideli rusiškos naftos kiekiai.
Žinoma, pati Lenkija patiria spaudimą Bendrijoje, dėl to, kad toliau importuoja ir perdirba žalią naftą iš Rusijos. Už uždarų durų kalbama, kad Bendrija jau kurį laiką atkreipė dėmesį į tai, kad viena valstybė-narė toliau perka naftą iš sanckionuojamos šalies. Kalbama, kad šis neva grubus pažeidimas turės būti aptartas su pačia Lenkija. Ironiška, bet bent jau viešai ta pati Lenkija nevengia kritikuoti didžiųjų Vakarų Europos valstybių dėl jų neveiksnumo ar bandymų apeiti sankcijas.
Kita vertus, aiškėja, kad tuo pačiu naftotiekiu tiekiamos dujos ne tik Lenkijai, bet ir pačiai Vokietijai. Tiesa, remiantis Federalinės ekonomikos ministerijos informacija, nuo 2023 m. sausio mėnesio šiuo naftotiekiu rusiška nafta Vokietijos prašymu nebėra tiekiama. Tačiau kaip yra iš tiesų, neaišku.
Lenkijos pusė net neneigia, kad perka rusišką naftą. Naftos bendrovės „PKN Orlen“ pranešime spaudai teigiama, kad vasario 1 d. įmonė „iš esmės įveikė visišką priklausomybę nuo Rusijos tiekimo ir dabar 90 proc. naftos gauna iš kitų šaltinių“. Tačiau likę 10 proc. sudaro apie 3,5 mln. tonų naftos per metus. Vis tik, bendrovė pareiškė esanti pasirengusi „visiškai atsisakyti rusiškos naftos, jei bus įvestos tolesnės sankcijos“.
Tačiau Lenkijos vyriausybė teigia, kad ilgalaikė tiekimo sutartis galėtų būti nutraukta be jokių sankcijų tik tuo atveju, jei sankcijos būtų taikomos ir naftotiekiams. Lenkijos valdžia šią situaciją stengiasi pakreipti kitu kampu ir pabrėžia, kad Lenkija nuo pat karo pradžios yra didžiausia Ukrainos degalų tiekėja ir kad daugiau nei pusė jos importuojamų degalų keliauja būtent į šią šalį. Tai reiškia, kad dėl Europos priklausomybės naftą iš Rusijos gauna ir su šia šalimi kovojanti Ukraina.
Ukraina reikalauja ES taikyti sankcijas rusų branduolinei energetikai
O kol vienos sankcijos yra sėkmingai apeinamos, ES rengia naujus jų paketus, į kuriuos įtraukia vis naujus sektorius. Pavyzdžiui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina ES taikyti sankcijas ir Rusijos valstybinei branduolinės energetikos bendrovei „Rosatom“.
Tiesa, EK atsisakė planų į kitą sankcijų paketą įtraukti sankcijas ir branduoliniam sektoriui[4]. Iš pradžių ES vykdomoji institucija pranešė šalims-narėms, kad galbūt bandys parengti sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos civilinį branduolinį sektorių, tačiau šis planas žlugo. Tikėtina, kad dalis narių iš karto parodė didelį nepasitenkinimą tokiu pasiūlymu.
Eilinį kartą galima kaltinti ES vienybės trūkumą. Vengrija jau seniai nepritaria branduolinės energetikos sektoriui taikomų sankcijų plėtrai, nurodydama, kad šalis yra labai priklausoma nuo „Rosatom“. Siekdama įveikti galimą Vengrijos veto, ES svarstė galimybę į sąrašą įtraukti atskirus „Rosatom“ ir kitų bendrovių darbuotojus, tačiau galiausiai nusprendė to nedaryti.
„Vengrija to neleidžia, nes jų atominė elektrinė priklauso „Rosatom“ ir jie teigia, kad ji pagamina 50 proc. šalies energijos. Tačiau sankcijos fiziniams asmenims (išskyrus generalinį direktorių) neturėtų paveikti energetinio saugumo. ES turėtų atsakyti į Zelenskio prašymą“, – Europos žiniasklaidai sakė aukšto rango ES diplomatas, norėjęs likti anonimu.
Tačiau taip mano ne tik Vengrija. Bulgarija irgi pareiškė, kad sankcijoms rusų branduoliniam sektoriui nepritartų, o Prancūzija irgi išreiškė atsargų požiūrį į sankcijas branduoliniam sektoriui: vienas Prancūzijos ekonomikos ministerijos pareigūnas šios savaitės pradžioje žurnalistams net pareiškė, kad „daugelis atominių elektrinių naudoja rusišką kurą“.
Per karo metines ES Rusijai „smogs“ naujais suvaržymais
Nepaisant ES viduje akivaizdžiai trūkstamo konsensuso ir sutarimo sankcijų Rusijai klausimu, Bendrija šiuo metu vis tiek rengia dar vieną sankcijų Rusijai paketą, kuris bus paskelbtas vasario 24 d., minint rusų invazijos į Ukrainą metines.
Tikėtina, kad susitarimas bus pasiektas ir paviešintas jau netrukus, o siekiant padidinti visų narių pritarimo tikimybę, į šį sankcijų paketą neįtraukta daugybė prieštaringų punktų: pavyzdžiui, draudimas importuoti Rusijos deimantus, kurį Belgija greičiausiai vetuotų. Taip pat neįtrauktos ir jau anksčiau minėtos, su energetika susijusios sankcijos.
Pagrindinė šio sankcijų paketo dalis, yra 11,3 mlrd. eurų vertės ES prekių eksporto draudimai[5]. Daugiausia dėmesio skiriama prekėms, kurias Rusijos kariuomenė naudoja kare Ukrainoje: lazeriams, laivų ir dyzeliniams varikliams, traktoriams, puslaidininkių, pavyzdžiui, mikroschemų, prietaisams. Taip pat bus uždraustas kai kurių rusiškų prekių, daugiausia įvairių rūšių gumos ir asfalto, įvežimas į ES už 1 mlrd. eurų.
Bus parengtas ir asmenų bei bendrovių, kuriems bus uždrausta išduoti vizas ir kurių turtas bus įšaldytas, sąrašas. Į sąrašą, kurį šiuo metu sudaro 1 386 asmenys ir 171 įmonė bei organizacija, tikriausiai bus įtraukti dar 63 asmenys ir iki 30 subjektų. Šį kartą sąraše bus ne tik oligarchų pavardės, bet ir Maskvos paskirti politikai, užimantys aukštas pareigas iš dalies Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, Valstybės Dūmos nariai, ministrai, kariuomenės vadai ir pareigūnai.
Į sąrašą įtraukti bus ir Rusijos bankai: „Alfa-Bank“, „Rosbank“ ir „Tinkoff Bank“, taip pat Rusijos nacionalinis turto fondas. Į sąrašą taip pat įtrauktos kelios karinės įrangos ir mašinų gamybos įmonės, Rusijos valstybinė žiniasklaidos grupė „Rossija Segodnia“.
Savo ruožtu JAV kartu su J. Bideno administracija planuoja įvesti Rusijai naują eksporto kontrolę ir naujas sankcijas, nukreiptas į pagrindines pramonės šakas[6]. Naujos sankcijos bus nukreiptos prieš Rusijos gynybos ir energetikos sektorius, finansų institucijas ir kelis įtakingus asmenis.
Rusų turto likvidavimo klausimas lieka neišspręstas
Nors kalbama, kad ES jau kurį laiką deda daugiau pastangų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl galimo Rusijos piliečių turto įšaldymo, likvidavimo ir šio turto panaudojimo Ukrainos atstatymui, kol kas šis klausimas vis dar yra pernelyg kontraversiškas ir tebėra pradinių diskusijų stadijoje[7].
Skelbiama, kad šiuo metu tik Lenkija ir Baltijos šalys primygtinai ragina ES vadovus paspartinti įšaldyto turto panaudojimą Ukrainos atstatymui ir rėmimui. Šios šalys net oficialiai kreipėsi į aukščiausias Bendrijos instancijas.
„Tas įšaldytas turtas turi būti panaudotas kuo greičiau: negalime laukti, kol baigsis karas ir bus pasirašytas taikos susitarimas“, – sakoma laiške, adresuotame Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui, EK pirmininkei U. von der Leyen ir Švedijos ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui.
Nors vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ES iš tiesų svarstė galimybes panaudoti įšaldytą Rusijos piliečių turtą, manoma, kad šis pasiūlymas tebėra pernelyg prieštaringas. Jam įgyvendinti trūksta ne tik politinės valios, bet ir teisinės sistemos ar precedento.
Remiantis ES duomenimis, užsienyje įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas gali siekti iki 300 mlrd. dolerių, iš kurių iki 33,8 mlrd. eurų gali būti ES esančiuose indėliuose.
