Briuselyje – iniciatyva teisiniais aktais kištis į šeimos gyvenimą
Europos Sąjungoje (ES) parengtas visoms šalims-narėms privalomas teisinis aktas, kuriuo siekiama įtraukti į nacionalinę teisę nuostatas dėl šeimos, tėvystės, motinystės sampratų.
Dalis visuomenės nuogąstauja, kad tokiu būdu bus bandoma įteisinti vienalytes santuokas ir surogatinę motinystę.
Dar praėjusį gruodį Europos Komisija (EK) pasiūlė Europos Tarybos reglamentą dėl tėvystės pripažinimo, kuris galiotų tarp visų ES valstybių-narių.
Juo būtų siekiama užtikrinti, kad vienoje ES valstybėje narėje nustatyta tėvystė būtų pripažįstama visose kitose valstybėse narėse, taip siekiant apsaugoti vaikų teises tarpvalstybinėse situacijose ir palengvinti šeimos keliones po ES[1].
Pasiūlymu siūloma sukurti Europos tėvystės pažymėjimą ir pripažinti visų vaikų tėvystę, neatsižvelgiant į tai, kaip jie buvo pradėti ar gimė. Tai apimtų ir surogatinę motinystę, ir tos pačios lyties tėvus.
Lapkričio 7 d. Europos Parlamento (EP) nariai suderino savo poziciją dėl siūlomo reglamento, jam pritarė dauguma Teisės reikalų komiteto narių ir taip atvėrė kelią balsavimui plenariniame posėdyje.
Briuselio institucijos, grindžiančios iniciatyvos reikalingumą, teigia, kad šiuo metu maždaug 2 mln. vaikų gali susidurti su sunkumais dėl tam tikrų jų šeimų ypatybių.
Tačiau pats pasiūlymas kelia daugybę klausimų: juk šiuo metu nė viena ES valstybė-narė neleidžia surogatinės motinystės, daugelis jų, net draudžią šią praktiką, o kai kurios iš jų nepripažįsta tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės bei santuokos.
EK teigimu, net ir priimtas įstatymas, iš esmės nepakeis ES valstybių narių santuokos teisės, nes šeimos teisė yra išimtinė valstybių narių kompetencija. Vis dėlto, jei minėta iniciatyva būtų patvirtinta, automatiškai visose ES valstybėse-narėse vienodai būtų išplėstas giminystės teisinis poveikis visoms tėvystės rūšims, teisėtai įgytoms vienoje valstybėje narėje.
Tam, kad kad Komisijos pasiūlymas įsigaliotų, ES Taryba, pasikonsultavusi su EP, turi jį priimti vienbalsiai.
O tai, kad šis pasiūlymas ES yra prioritetinis rodo ir tai, kad 2023 m. sausį EP buvo surengtas viešas svarstymas, kuriame Komisija paskelbė, kad „padarys viską, kas įmanoma, kad būtų priimtas reglamentas, kuris turėtų tiesioginį poveikį visose valstybėse narėse, o ne tik apimtų glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių“.
Vis dėlto, dalis valstybių tam aktyviai priešinasi. Nors Komisija dar metų pradžioje pradėjo viešas konsultacijas, kuriose visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir ES piliečius, galėjo tiesiogiai pareikšti savo nuomonę, daugelis apie šį pasiūlymą išgirdo tik neseniai.
Lenkija ir Vengrija jau anksčiau paskelbė, kad vetuos šią iniciatyvą ES Taryboje, jai priešinasi ir kai kurios kitos Vakarų Europos šalys, o Lietuvoje jau taip pat imamasi veiksmų.
Lietuvos Šeimų Sąjūdis ragina piliečius išreikšti savo nuomonę dėl ES iniciatyvos
Lietuvos Šeimų Sąjūdis kritikuoja šį ES planą ir teigia, kad taip visoms Bendrijos šalims-narės per prievartą kišamas dar vienas privalomas teisinis aktas, kuriuo „siekiama be šalių sutikimo, be viešo visuomenių svarstymo įtraukti į nacionalinę teisę nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai ir nepriimtinas daugumai piliečių“.
Šiuo atveju, tokiu būdu būtų bandoma įteisinti vienalytes santuokas ir surogatinę motinystę[2]. Siekiant tam užkirsti kelią, Lietuvos Šeimų Sąjūdis nusiuntė visiems EP nariams, atstovaujantiems Lietuvą, laišką.
„Būdamas Europos Parlamento nariu, gruodžio 14 dieną turėsite balsuoti dėl pasiūlymo pripažinti Europos Tėvystės Sertifikatą (European Certificate of Parenthood).
Šiuo pasiūlymu (kuris nepriimamas per nacionalinius parlamentus) siekiama apeiti nacionalinius teisės aktus dėl tos pačios lyties asmenų santuokų ir surogatinės motinystės. Europos Komisija 2022 m. pabaigoje jį paskelbė kaip dalį pasiūlymo dėl Europos reglamento dėl tėvystės pripažinimo.
Manome, kad tai yra svarbiausias ES teisės aktas dėl šeimos per daugelį metų. Šis reglamentas visiškai panaikintų nacionalinius santuokos apibrėžimus, įtvirtintus Konstitucijoje, priimtoje demokratinio referendumo būdu. Pagal tokį tėvystės pripažinimą visų rūšių tėvystė, pripažinta vienoje ES valstybėje narėje, būtų automatiškai pripažįstama bet kurioje kitoje valstybėje.
Po išsamios šio reglamento analizės Lietuvos Šeimų Sąjūdis taip pat yra labai susirūpinęs šiuo įstatymu dėl reprodukcinio išnaudojimo (arba surogatinės motinystės) rizikos. Šis reglamentas galėtų sukurti didelę surogatinės motinystės rinką ES, kurioje išnaudojamos moterys netektų teisinės apsaugos.
Mūsų partneriai – tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Europe for Family“ (Europa Šeimai) parengė teisinę nurodytų rizikų analizę, kurią jums pridedame prie šio e-laiško“, – teigiama europarlamentarams išsiųstame laiške.
Lietuvos Šeimų Sąjūdis taip pat kviečia ir kiekvieną Lietuvos pilietį kreiptis į EP mus atstovaujančius politikus bei paraginti juos apginti Lietuvos Konstituciją ir šeimų teises.
- Jų adresai yra šie:
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected]
- [email protected].
Kritikos iniciatyva sulaukia ir daugiau
Europos katalikiškų šeimų asociacijų federacija (FAFCE) taip pat kritikuoja šį sumanymą. FAFCE pirmininkas Vincenzo Bassi teigia, kad deklaruojamas ketinimas nesikišti į valstybių-narių šeimos teisę nėra visiška tiesa, o EK siūlymas tiesiogiai prieštaraus EP ir Tarybos reglamento bei ES pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnį, kuriame teigiama, kad „teisė tuoktis ir teisė kurti šeimą garantuojama pagal nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius naudojimąsi šiomis teisėmis“[3].
FAFCE nors ir sveikina EK dėmesį, kurį ji skiria vaikų apsaugai užtikrinti, tačiau taip pat ragina Europos įstatymų leidėjus laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Taigi, manoma, kad ES turi laikytis pusiausvyros tarp valstybių-narių išimtinės kompetencijos priimti šeimos teisės taisykles ir ES kompetencijos priimti tarpvalstybinio pobūdžio priemones, susijusias su šeimos teise.
FAFCE taip pat mano, kad tarpvalstybinėms šeimos situacijoms spręsti pakanka esančių teisėkūros priemonių. Be to, organizacija taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl surogatinės motinystės praktikos faktinio pripažinimo iniciatyvoje.
Lenkija ir Vengrija EP balsavimuose žada nepalaikyti šios iniciatyvos, o Prancūzijos Senatas dar pavasarį balsavo prieš siūlomą Europos reglamentą, motyvuodamas tuo, kad jame nesilaikoma subsidiarumo principo[4].
Senatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Prancūzija šiuo metu nepritaria surogacijos pripažinimui, o dėl planuojamo teisės akto, šis Prancūzijos šeimos teisės ypatumas netektų galios. Taigi, prancūzų įstatymų leidėjai nustatė, kad tai yra Europos primestas standartizavimo klausimas, kuris kenkia valstybių veiksmų laisvei.
Italijos Senatas taip pat atmetė šį EK pasiūlymą. Pagrindinis argumentas čia, dėl kurio buvo nuspręsta jį atmesti, buvo tas, kad jis sukurtų užnugarį neteisėtai praktikai, pavyzdžiui, surogatinei motinystei. Jei viena valstybė narė pripažintų numatytus tėvus teisėtais surogatinio vaiko tėvais, visos kitos valstybės narės turėtų padaryti tą patį. Ta pati situacija būtų ir vertinant tos pačios lyties šeimų teisėtumą[5].
