ES apyvartinių taršos leidimų sistema veikia nuo 2005 metų ir apmokestina kiekvieną išmestą CO₂ toną
Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – EU ETS – yra viena pagrindinių Bendrijos klimato politikos priemonių. Jos principas gana paprastas: didžiausiems teršėjams nustatoma bendra leidžiama išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų riba, o už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną reikia turėti atitinkamą taršos leidimą.
Leidimais galima prekiauti. Įmonė, sumažinusi savo taršą ir turinti nereikalingų leidimų, juos gali parduoti kitai įmonei. Jeigu įmonė teršia daugiau, jai reikia pirkti papildomų leidimų rinkoje. Taip taršai suteikiama konkreti finansinė kaina, o investuoti į mažiau taršias technologijas ilgainiui turi tapti pigiau nei nuolat mokėti už CO₂.
Sistema pradėjo veikti 2005 metais ir dabar apima elektrines, šilumos gamybą bei didelę dalį energijai imlios pramonės. Jai priklauso geležies ir plieno, cemento, chemijos, naftos perdirbimo, popieriaus ir celiuliozės, stiklo, keramikos bei aliuminio pramonė. Į sistemą palaipsniui įtraukti ir aviacija bei jūrų transportas.
Kiekvienais metais bendras rinkoje esančių taršos leidimų kiekis mažinamas. Tokiu būdu ES nustato ne vien CO₂ kainą – ji fiziškai mažina maksimalų leistiną sistemos dalyvių išmetamų dujų kiekį.
Nuo 2005 metų ETS sektorių tarša sumažėjo maždaug perpus, tačiau sistema tapo ir milijardinių pajamų šaltiniu
Europos Komisija ETS laiko viena sėkmingiausių ES klimato politikos priemonių. Europos aplinkos agentūros duomenimis, stacionarių įrenginių, kuriems taikoma sistema, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 2005 iki 2024 metų sumažėjo maždaug 51 proc.
Prie šio rezultato prisidėjo ne vien taršos leidimų kaina. Elektros gamyboje mažėjo anglies naudojimas, sparčiai plėtėsi vėjo ir saulės energetika, keitėsi pramonės technologijos ir energijos vartojimo efektyvumas. Tačiau ETS suteikė nuolatinį ekonominį signalą: kuo taršesnė gamyba, tuo ji brangesnė.
Sistema tapo ir milžinišku pajamų šaltiniu. „Euronews“ nurodo, kad nuo ETS veikimo pradžios surinkta apie 265,7 mlrd. eurų. Vien 2013–2025 metais taršos leidimų aukcionai davė daugiau kaip 258 mlrd. eurų pajamų, o 2025 metais – daugiau kaip 43 mlrd. eurų.
Didžioji dalis pinigų atitenka ES valstybėms, kita dalis skiriama tokioms priemonėms kaip Inovacijų ir Modernizavimo fondai. Šiais pinigais finansuojama energetikos pertvarka, švaresnės technologijos, pramonės modernizavimas ir kiti projektai, turintys sumažinti iškastinio kuro vartojimą.
Europos Komisija 2026 metais siūlo perrašyti sistemą pagal naują 2040 metų klimato tikslą
Liepos 17 dieną Europos Komisija pateikė naują ETS pertvarkos pasiūlymą. Tai jau ketvirtoji didelė sistemos peržiūra, tačiau šį kartą diskusija vyksta visiškai kitokiomis ekonominėmis aplinkybėmis nei prieš kelerius metus.
ES jau galioja tikslas iki 2030 metų sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 metais, o iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą. Tarp jų atsirado dar vienas svarbus orientyras – 2040 metų tikslas grynąsias emisijas sumažinti 90 proc.
Dėl to Komisija nori pritaikyti ir ETS veikimą laikotarpiui po 2030 metų. Siūloma keisti taršos leidimų kiekio mažinimo trajektoriją, nemokamų leidimų sistemą, pramonės finansavimo mechanizmus, aviacijos bei laivybos taisykles ir palaipsniui plėsti sistemos taikymą naujiems sektoriams.
Komisija kartu pripažįsta, kad vien griežtinti sistemą nepakaks. Europos įmonės konkuruoja su gamintojais JAV, Kinijoje ir kitose valstybėse, kur anglies dioksido kaina dažnai yra mažesnė arba apskritai netaikoma. Todėl klimato politika vis labiau susiduria su kitu ES prioritetu – išlaikyti pramonę ir investicijas Europoje.
Nemokami taršos leidimai tapo vienu didžiausių ginčų tarp klimato politikos ir Europos pramonės konkurencingumo
Daliai energijai imlios pramonės įmonių ES iki šiol suteikia dalį taršos leidimų nemokamai. Pagrindinis argumentas – vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo rizika.
Jeigu Europos plieno, cemento ar chemijos gamykla dėl CO₂ kainos tampa gerokai brangesnė už konkurentę trečiojoje šalyje, gamyba gali būti perkelta už ES ribų. Tokiu atveju Europa prarastų darbo vietas ir pramonę, tačiau pasaulinės emisijos nebūtinai sumažėtų.
Ankstesnis ETS modelis numatė, kad ilgainiui nemokamų leidimų kiekis bus labai smarkiai sumažintas. Dabar Komisija siūlo po 2039 metų išlaikyti tam tikrą sąlyginę nemokamų leidimų sistemą toms pramonės šakoms, kurios net ir modernizavus technologijas dar kurį laiką negalės visiškai atsisakyti CO₂ emisijų.
Kartu Briuselis nori, kad valstybės bent pusę iš ETS gaunamų pajamų skirtų savo pramonės dekarbonizacijai. Tai gali tapti politiškai jautriu klausimu, nes dalis vyriausybių taršos leidimų aukcionų pajamas iki šiol naudojo gerokai platesnėms valstybės biudžeto reikmėms.
Italija ir kelios Vidurio Europos šalys nori silpnesnės ETS, o dalis Šiaurės ir Pietų Europos ragina sistemos neardyti
Ginčas dėl ETS Europos Sąjungoje tampa vis aštresnis. Energetikos krizė, brangios dujos ir elektra bei konkurencija su JAV ir Kinijos gamintojais paskatino dalį valstybių teigti, kad CO₂ kaina Europoje tapo papildoma našta pramonei.
Italija yra viena garsiausiai radikalesnių permainų reikalaujančių šalių. Kritiškai aukštą anglies dioksido kainą vertina ir Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija bei Austrija. Dalis šių ekonomikų vis dar labiau priklauso nuo iškastinio kuro ir todėl yra jautresnės taršos leidimų kainai.
Kitoje pusėje yra Portugalija, Ispanija, Danija, Suomija ir dalis kitų valstybių, kurios ragina nesusilpninti pagrindinio ETS principo. Šios šalys argumentuoja, kad jau investuota milžiniškos sumos į atsinaujinančią energetiką ir mažiau taršias technologijas, todėl staigus taisyklių pakeitimas nubaustų tuos, kurie pradėjo modernizaciją anksčiau.
Panaši takoskyra atsirado net pačioje pramonėje. Įmonės, jau investavusios milijardus eurų į švaresnę gamybą, baiminasi, kad per daug susilpninus CO₂ kainą jų investicijos neteks dalies ekonominio pranašumo. Daug taršesnės įmonės, priešingai, siekia daugiau nemokamų leidimų ir mažesnių sąnaudų.

Nuo 2028 metų ETS2 apims degalus ir pastatų šildymą, todėl anglies dioksido kaina priartės prie paprastų gyventojų
Iki šiol klasikinė ETS daugiausia veikė toli nuo kasdienio vartotojo – elektrinėse, gamyklose, lėktuvų ir laivybos bendrovėse. Situaciją pakeis atskira sistema ETS2, kuri visu mastu turėtų pradėti veikti 2028 metais.
Ji bus taikoma degalams, naudojamiems kelių transporte, pastatų šildymui ir daliai smulkiosios pramonės. Tačiau gyventojas, pilantis benziną ar dyzeliną į automobilį arba kūrenantis namus dujomis, pats taršos leidimų nepirks.
Pareiga įsigyti leidimus bus taikoma degalų ir kuro tiekėjams. Jie turės deklaruoti į rinką tiekiamo kuro emisijas ir už atitinkamą CO₂ kiekį įsigyti leidimų. Ekonominė diskusija kyla dėl to, kiek šių papildomų išlaidų tiekėjai perkels galutiniam vartotojui.
Būtent dėl to ETS2 yra politiškai jautriausia visos sistemos dalis. Papildoma CO₂ kaina gali atsispindėti benzino, dyzelino, gamtinių dujų ir šildymo kuro kainose. Tuo pat metu ji turėtų skatinti rinktis efektyvesnius automobilius, elektromobilius, renovuoti namus ir pereiti prie mažiau taršių šildymo technologijų.
ES kuria 86,7 mlrd. eurų Socialinį klimato fondą, kad nauja CO₂ kaina labiausiai nesmūgiuotų mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms
Briuselis pripažįsta, kad vienoda anglies dioksido kaina skirtingus gyventojus paveikia labai nevienodai. Didmiestyje gyvenantis žmogus, galintis važiuoti metro ir gyvenantis renovuotame bute, turi gerokai daugiau alternatyvų nei kaimo gyventojas, kasdien važiuojantis senu automobiliu ir šildantis energiškai neefektyvų namą.
Todėl kartu su ETS2 sukurtas Socialinis klimato fondas. Europos Komisijos duomenimis, kartu su valstybių narių finansavimu 2026–2032 metais jis turėtų mobilizuoti bent 86,7 mlrd. eurų.
Pinigai gali būti skiriami pastatų energiniam efektyvumui gerinti, švaresniam šildymui ir vėsinimui, mažos arba nulinės taršos transportui, viešajam transportui ir kitoms priemonėms. Dalis paramos tam tikromis sąlygomis galės būti teikiama ir kaip laikina tiesioginė pajamų parama.
ETS2 sistemoje numatytos ir kainų stabilizavimo priemonės. Jeigu pirmaisiais veikimo metais taršos leidimų kaina viršytų nustatytą orientacinę ribą arba pernelyg sparčiai kiltų, į rinką galėtų būti išleidžiama papildomų leidimų iš specialaus rinkos stabilumo rezervo.
Ginčas dėl ETS iš esmės yra ginčas, kas sumokės už Europos perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos
Pagrindinis ETS principas – teršti turi būti brangiau. Tačiau iš karto atsiranda kitas klausimas: kas galiausiai sumoka šią kainą.
Jeigu ją sumoka pramonės įmonė, papildomos sąnaudos gali patekti į plieno, cemento, cheminių produktų ar elektros kainas. Jeigu gamybos sąnaudos tampa per didelės, įmonė gali mažinti investicijas Europoje arba perkelti dalį veiklos kitur. Jei valstybė įmonei suteikia daug nemokamų leidimų, dalį klimato politikos kainos perima visa visuomenė.
Su ETS2 šis klausimas taps dar tiesiogesnis, nes anglies dioksido kaina pateks į degalų ir pastatų šildymo tiekimo grandinę. Dėl to sistemos sėkmę lems ne vien tai, kiek sumažės CO₂ emisijos, bet ir tai, ar žmonės turės realių bei įperkamų alternatyvų.
Europos Komisijos liepos 17 dieną pateiktas pasiūlymas dabar keliauja į politines derybas Europos Parlamente ir tarp valstybių narių. Po vasaros atostogų prasidėsiantis procesas gali tapti viena sunkiausių artimiausių metų ES klimato ir ekonominės politikos kovų – nes sprendžiama jau ne tik CO₂ kaina, bet ir Europos pramonės ateitis, energijos sąnaudos bei tai, kiek žaliojo kurso išlaidų galiausiai teks verslui ir gyventojams.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Explainer: What’s the EU’s carbon market, and why does it matter? https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/18/explainer-whats-the-eus-carbon-market-and-why-does-it-matter
European Commission. (2026). ETS2: buildings, road transport and additional sectors. https://climate.ec.europa.eu/areas-action/carbon-markets/ets2-buildings-road-transport-and-additional-sectors_en
European Environment Agency. (2026). The importance of the EU Emissions Trading System in climate change mitigation. https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/climate-change-mitigation-reducing-emissions/the-importance-of-eu-ets-in-climate-change-mitigation