- Erkes pernešti gali ir naminiai gyvūnai
- Babezioze užsikrėtę šunys miršta, pavojinga ir žmonėms
- Apsaugokite atviras kūno vietas
Erkes pernešti gali ir naminiai gyvūnai
Vos tik pašyla orai, tuoj pat atbunda erkės. Kartais dar sniego būna ant žemės, o erkės jau ieško aukos – per žiemą miegojusios jos būna itin agresyvios, pasiruošusios siurbti kraują iš bet kokio pro šalį praėjusio žmogaus ar gyvūno tam, kad gyvenimo ciklas nesibaigtų. Kraujo prisisiurbusi erkė nusiris į miško tankmę dėti kiaušinėlius, iš kurių išsiris dar dešimtys erkių, kurios taip pat skubės ieškotis sau aukos.
Erkės būtų šiaip eilinis nemalonus parazituojantis vabzdys, jei ne jų pernešamos ligos – erkinis encefalitas, kuris gali baigtis paralyžiumi arba mirtimi, bei Laimo liga, kuri gali būti ir nepastebima metų metus ir pridaryti labai daug žalos žmogaus organizmui. Jei nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti, tai nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl bet kuriuo atveju geriausia ir protingiausia į gamtą keliauti suvokiant, kad joje mūsų laukia ir kraujasiurbiai.
Ko gero niekas nesiginčys, kad gerokai didesnę grėsmę susidurti su erkėmis turi augintinių savininkai. Erkės neišrankios, tad užsilips ir ant šuns, ir ant katino kailio, o ar įsisiurbs jūsų augintiniu, ar parneštos namo užrėplios ant jūsų – to jau niekas nepasakys.
Todėl pirmiausiai labai svarbu pasirūpinti apsauga nuo erkių savo augintiniams. Jų būna įvairių – nuo tablečių, kurios sušeriamos šuniui arba katinui, iki lašų arba antkaklių. Labai svarbu, kad antkaklis liestųsi prie gyvūno odos, mat jame esančios medžiagos per odą patenka į augintinio kraują, kurį gerdamos erkės ir miršta. Antkaklis veikia taip pat, kaip ir lašai arba tabletės – jos sukuria nuodingas medžiagas gyvūno kraujyje, o kraujo atsigėrusi erkė miršta. Žinoma, šios apsaugos veikia tik tada, jei erkė sugeba prasibrauti pro gyvūno kailį, pasiekti jo odą ir įkąsti.
Kadangi erkė gali ir nespėti įsisiurbti, grįžus namo iš pasivaikščiojimo labai svarbu gyvūną apžiūrėti. Pagrindinės vietos, kur gali būti erkės, yra šios:
- Aplink akių vokus
- Aplink uodegą
- Tarp užpakalinių kojų
- Tarp pirštų
- Ausyse ir aplink jas
- Po apykakle
- Po priekinėmis kojomis
Babezioze užsikrėtę šunys miršta, pavojinga ir žmonėms
Nors katėms erkių įkandimai yra mažiau kenksmingi, šunims jos perneša pavojingą ligą babeziozę. Liūdna ir tai, kad šia liga gali apsikrėsti ir žmonės.
Ligos simptomai atsiranda po 1-6 savaičių, įkandus užsikrėtusiai erkei. Liga gali būti be simptomų, lengva ar vidutinio sunkumo ir sunki.
Dauguma žmonių užsikrėtusių Babesia microti neturi jokių ligos simptomų. Susirgus žmonės jaučia simptomus panašius į peršalimo ligą: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, sumažėja apetitas, atsiranda kosulys. Rečiau gali būti gerklės, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, akių junginės paraudimas, jautrumas šviesai, blyškumas, depresija ar padidėjęs jautrumas. Kadangi babezijos naikina raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), babeziozė gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri gali pasireikšti gelta (odos pageltimas) ir tamsiu šlapimu.
Liga paprastai trunka keletą savaičių ar mėnesių, kartais su savijautos pagerėjimais ir atkryčiais gali trukti daugiau nei metus, ypač asmenims, kurie turi silpną imuninę sistemą. Parazitai kraujyje gali būti net po to, kai pacientas jaučiasi gerai. Jie retai išlieka ilgiau nei dvejus metus (nuo pirmų ligos simptomų atsiradimo)[1].
Šunims ši liga dažniausiai yra mirtina.
Inkubacinis laikotarpis tęsiasi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Temperatūra pakyla iki 41–42oC ir laikosi 2–3 dienas. Šunys tampa apatiški, kvėpavimas būna sunkus ir dažnas. Matomos gleivinės hiperemiškos, vėliau tampa anemiškos su gelsvumo atspalviu. Pulsas silpnas. Judesiai sutrikę, silpnos užpakalinės kojos. Gali įvykti parezės arba paralyžiai. Vyksta virškinimo trakto atonija. Tokia eiga tęsiasi 3–7 paras. Po to, temperatūra mažėja ir prasideda koma. Esant lėtinei ligos eigai, temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunys būna silpni, greitai pavargsta, praranda apetitą. Jiems pasireiškia depresija. Vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu. Vyksta progresuojanti anemija ir kacheksija. Liga tęsiasi nuo 3 savaičių iki 3 mėn. Dažniausiai liga baigiasi gaišimu[2].
Apsaugokite atviras kūno vietas
Jei mėgstate pasivaikščioti gamtoje, parkuose ar miškuose, atkreipkite dėmesį į tai, kaip apsiginklavę į mišką keliauja grybautojai. Paprastai net ir šilčiausiomis dienomis jie būna apsimuturiavę nuo galvos iki kojų. Ir jei toks pasivaikščiojimas jums neskamba maloniai, vis dėlto bent kai kuriuos dalykus iš to galite pritaikyti sau.
Pirmiausiai – apdenkite galvą. Erkės randamos ne tik žolėje. Jos taip pat randamos medžiuose ir krūmuose. Perbraukę ranka per šaką, laisvai galite nukrėsti keletą erkių sau į plaukus, todėl geriausia eiti į gamtą su kepure, arba užsidėjus kapišoną arba pasirušus skarelę. Nuo audeklo erkės lengviau nukrenta, be to, erkes lengviau pamatyti ant drabužių, nei rėpliojančias plaukuose.
Svarbu ir ilgos kojinės, dar geriau, jei kelnes susikišite į jas – taip erkei bus beveik neįmanoma pasiekti jūsų laisvo odos lopinėlio tarp kelnių ir kojinių.
Erkės dažniausiai renkasi ploną odą, todėl dažniausiai įsitaiso ir krauja siurbia odos linkiuose. Labai svarbu grįžus namo apsižiūrėti už ausų, kaklą, pažastis, kirkšnis, pėdas, pakinklius, riešus, bambą.
Pasivaikščiojus gamtoje geriausia grįžus namo šokti į dušą, mat vanduo nuplaus dar nespėjusias įsisiurbti erkes. Paprašykite artimųjų apžiūrėti jūsų nugarą[3].
Visada gerai ir naudinga naudoti repelentus, atbaidančius vabzdžius. Prekybos centruose rasite ne vieną rūšį cheminių repelentų, o jei nenorite jų naudoti, galite pasigaminti namuose. Erkės ir kiti parazitai labai nemėgsta citrusinių vaisių, čiobrelių, arbatmedžio kvapo. Nusipirkite šių augalų eterinių aliejų ir, sumaišę juos su kokoso sviestu, išsitepkite atviras kūno vietas, o šiais eteriniais aliejais prisotinta dulksna apipurkškite savo drabužius. Taip atbaidysite ne tik erkes, bet ir uodus, kurie, nors ir mažiau kenkia, bet yra labai įkyrūs.
