EP Jėzus vaizduojamas tarp gėjų ir „sekso vergų“ – ar yra kur kristi žemiau?

Europos Parlamento narius įžeidė fotografijų paroda, Jėzų vaizduojanti homoseksualų draugijoje

Europos Parlamente (EP) pristatyta meninės fotografijos paroda sukėlė neplanuotą ažiotažą. Taip nutiko ne dėl stulbinamos fotografijų kokybės ar meninės jų vertės, tačiau dėl tematikos – nuotraukose Jėzus vaizduojamas apsuptas homoseksualių vyrų, kuriuos nuotraukų autorė apibūdina kaip „sadomazochistinius Jėzaus mokinius“^[1].

Nuotraukas, kurių autorė yra analogiškomis kontraversijomis jau ne vienerius metus garsėjanti švedų menininkė Elisabeth Olson, gegužės 2-5 dienomis galėjo apžiūrėti tik EP darbuotojai, politikai ir kiti asmenys, turintys teisę patekti į riboto patekimo teritoriją.

Tačiau net ir su ribotu prieinamumu parodos tematika neilgai trukus buvo nušviesta viso pasaulio medijose. Kritikai neslėpė pasibjaurėjimo fotografijų tematika, o rėmėjai teigė, kad toks menas yra revoliucinis ir tik parodantis, kaip toli visuomenė pažengė per pastaruosius metus.

Viena iš parodos kuratorių ir aktyviausių rėmėjų, švedų europarlamentarė Malin Bjork, priklausanti Švedijos kairiųjų partijai, per parodos atidarymą sakė, kad šis menas tik įrodo, jog „per pastaruosius 25 metus mūsų visuomenės itin pasikeitė LGBTQ+ bendruomenės teisių atžvilgiu“^[2].

Tiek parodą remianti švedų parlamentarė M. Bjork, tiek ir fotografė E. Olson teigia, kad ši iniciatyva yra skiriama švęsti LGBTQ+ bendruomenės įtraukties ir teisių išplėtimą, ir kartu, yra proga tinkamai pažymėti Švedijos vadovavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai laikotarpį. Vis dėlto, taip mano tikrai ne visi EP nariai.

EP kritikuoja LGBTQ+ lobistus ir šlykštisi tokiu menu

Praėjusią savaitę EP surengtą švedų menininkės parodą greitai kritikuoti ėmė daugelis europarlamentarų. Vienas iš pirmųjų buvo Jorge Buxade iš Ispanijos dešiniojo sparno „Vox“ partijos, kuris tviteryje atvirai rašė, kad EP tapo „nebaudžiamumo vieta LGBTQ+ lobistams“, prie kurių veiklos esą prisideda ir kairiosios liberaliosios partijos.

„Mano begalinė panieka autoriams, organizatoriams ir tiems, kurie tai leido“, – teigė EP narys.

EP narė Maria Veronica Rossi iš Italijos „Lega Nord“ partijos taip pat pažėrė aštrios kritikos šiai parodai ir pabrėžė „pagarbos milijonams tikinčiųjų visoje Europoje trūkumą“. Italijos vicepremjeras Matteo Salvini išpeikė EP pristatytą meną, pavadindamas jį „nepagarbiu“ ir „vulgariu“.

Buvęs Prancūzijos europarlamentaras ir kultūros valstybės sekretorius Philippe'as de Villiersas savo tviteryje net užsiminė apie tai, kad „Europos Sąjunga po truputį tolsta nuo savo šaknų ir neigia žmonijos civilizaciją“.

Parodos autorė problemos savo mene nemato

Pati švedų autorė E. Olson į kritiką nėra linkusi reaguoti. Pirmiausia ji viešai dėkoja tiems, kurie ilgą laiką dirbo prieš „griežtas ES taisykles dėl to, ką galima rodyti ir ko ne“, ir teigia besidžiaugianti tuo, kad paroda buvo bandoma parodyti „Jėzų kaip palaikantį LGBTQ+ teises“.

Atsakydama į kritiką menininkė pabrėžė tik tai, kad viešojoje erdvėje yra daugybė Jėzaus nuotraukų su pačiais įvairiausiais žmonėmis.

„Milijonai, milijardai paveikslų, garsių menininkų. Bet tai tik 12 nuotraukų, kuriose Jėzus myli LGBTQ+ žmones, todėl 12 nuotraukų jiems tikrai neturėtų kelti tokios baimės“, – apie kritikus pasisakė E. Olson.

Tačiau tai, kad kritika menininkės pernelyg netrikdo, galimai yra susiję ir su tuo, kad tai nėra vieninteliai švedų fotografės kūriniai, sukėlę skandalą.

Pirmąjį 2019 m. Advento sekmadienį Švedijoje Malmės liuteronų Šv. Pauliaus bažnyčios kunigas ant bažnyčios altoriaus pakabino Edeno sodo paveikslą, kuriame Adomą ir Ievą pakeitė dvi homoseksualios poros ir transseksualus asmuo. Paveikslo autorė taip pat buvo E. Olson^[3].

1998 m. ji gastroliavo Švedijoje su nuotraukų paroda pavadinta „Ecce Homo“, kurioje buvo rodomi Jėzaus atvaizdai su homoseksualumo, transseksualumo ir BDSM temomis.

2012 m., kai ši serija buvo eksponuojama Belgrado „Pride“ festivalyje Serbijoje, ji sulaukė Serbijos Ortodoksų bažnyčios patriarcho Irinejaus paniekos, kuris paragino Serbijos vyriausybę uždrausti tokį meną.

EP ir religijos ryšiai šių dienų kontekste atrodo prieštaringi

EP dirba 705 nariai iš visų 27 Bendrijos valstybių narių. Šie europarlamentarai ne tik priklauso įvairioms politinio spektro kryptims, bet ir skirtingoms kultūroms bei tikėjimui.

Atsižvelgiant į tai, EP taisyklėse teigiama, kad „kultūros renginiai ir parodos jokiu būdu neturi žeminti Parlamento orumo, būti įžeidžiančio pobūdžio arba galintys sukelti neramumus tam skirtose parodų zonose“.

Nors ši taisyklė, regis, apimtų pastarąją švedų menininkės parodą, iš esmės, taisyklės apima ir tai, ką EP vadina perdėtu religijos demonstravimu. Pavyzdžiui, tik pernai šv. Kalėdų laikotarpiu pagrindinėje EP būstinėje Briuselyje buvo leista įrengti prakartėlę.

Dėl to ilgą laiką kovojo EP narė iš Ispanijos Isabel Bonjumea, sakydama, kad Europa negali būti suprantama be savo krikščioniškų šaknų. I. Benjumea yra praktikuojanti katalikė ir jos nuomone, Kalėdos yra „gražiausias būdas skelbti Evangeliją“.

Nors politikė teigė suprantanti, kad savo tikėjimo nereikėtų primesti kitiems, ji siekė tikėjimo laisvės gynimo normalizavimo.

„Nei jos istorija, nei kultūra, nei menas negali būti suprantami be krikščionybės. Be krikščioniškojo humanizmo, kuris įkvėpė daugelį Europos projekto tėvų, pavyzdžiui, Robertą Šumaną, negalime suprasti ir ES politinio projekto“, – sakė europarlamentarė, pažymėdama keistus ir dažnai dviprasmiškus ES santykius su krikščionybe.

Iš tiesų, dar prieš du dešimtmečius, 2003 m., tuometis popiežius Jonas Paulius II pažymėjo, kad savo maldose nuolat stebi ES konstitucinį rengimą. Pontifikas teigė, kad Katalikų Bažnyčia yra įsitikinusi, jog „Kristaus Evangelija, kuri daugelį amžių buvo Europos tautas vienijantis elementas, turėtų būti ir tebėra neišsenkantis dvasingumo ir brolybės šaltinis, o atsižvelgti į tai naudinga visiems, kaip į Europos šaknų pripažinimą ir žemyno ateities garantiją“^[4].

Kiek vėliau 2007 m., popiežius Benediktas XVI jau griežčiau sukritikavo ES už tai, kad šios institucijos deklaracijose, skirtose 50-osioms jos įkūrimo metinėms, nebuvo minimas Dievas ar krikščioniškosios žemyno šaknys.