Nudegimai nėra vienintelė problema, kurios reikia saugotis karštomis vasaros dienomis
Lietuviška vasara nedžiugino itin karšto oro mėgėjų, nes termometro stulepliai kyla vos iki 25. Tačiau nors ir turėjome kelias savaites alinančio karščio ne visi žinome koks pavojus slypi už, duageliui malonios šilumos. Ne vienas mūsų laukia kol termometro stulpeliai šoktels iki 30 laispnių Celsijaus ir sualė džiugins mūsų kūnus. Deja, ne visi karščius pakelia vienpodai.
Tai reiškia, kad karščio sukeliamos problemos nebūtinai yra tik nudegimai saulėje ar karščio smūgiai. Mes laukiame savaitgalių, kurie žada geresnius orus, o kitos šalys kenčia alinančias karščio bangus jau kelis mėnesius. Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakariuose dar vieną savaitę tvyrant karščiams, tankiai apgyvendintame Arizonos regione paskelbtas perspėjimas dėl per didelio karščio, o kai kurių Nevados ir Naujosios Meksikos dalių gyventojams rekomenduojama likti namuose[1].
Tikimasi, kad Fynikso rajone karštis prilygs arba viršys 1974 m. vasaros rekordą, daugiausiai dienų iš eilės, kai temperatūra pakyla iki 43 Celsijaus arba daugiau. Netgi žema ryto temperatūra prilygsta istoriniams rekordams. Dėl pražūtingų karščių federaliniai agentai JAV ir Meksikos pasienyje pranešė, kad dėl ekstremalių temperatūrų praėjusį savaitgalį buvo išgelbėti 45 žmonės ir, deja, 10 jų žuvo.
Tebesitęsiant tokiam nesiliaujančiam karščiui, ekspertai, įskaitant sinoptikus, gydytojus ir vietinius sveikatos apsaugos pareigūnus pietvakariuose, pataria kuo mažiau būti lauke ir žinoti su karščiu susijusių ligų simptomus. Čia turėtų būti akcentuojamas karščio sukeltų ligų atpažinimas ir problemų suvokimas.
Tęsiantis karščiams, didėja išsekimo dėl karščio ir šilumos smūgio atvejų tikimybė
Ekspertai teigia, kad simptomai gali būti įvairūs: nuo gausaus prakaitavimo ir galvos svaigimo iki raumenų spazmų ir net vėmimo. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius, prognozuojant temperatūros kilimą ir numatomą karščio bangų suintensyvėjimą, tokių su karščiu susijusių susirgimų dar padaugės.
Šilumos smūgis, sunkiausia su karščiu susijusi liga, ištinka, kai organizmas praranda gebėjimą prakaituoti. Dėl šios būklės oda tampa karšta ir raudona, pulsas padažnėja, o kūno temperatūra pakyla iki 39 C ar daugiau. Kiti simptomai gali būti galvos skausmas, pykinimas, dezorientacija ir net sąmonės netekimas. Naujosios Meksikos universiteto skubiosios medicinos gydytojas ir mokslininkas daktaras Jonas Femlingas aiškina, kad kūnas bando atvėsti pumpuodamas kraują į odą[2].
Tačiau dėl padažnėjusio kvėpavimo netenkama skysčių, o vėliau prasideda dehidratacija, kurios metu prarandami tokie svarbūs elektrolitai kaip natris ir kalis. Tai gali sukelti raumenų nuovargį, organų pažeidimus ir net smegenų veiklos sutrikimus. Labai svarbu atpažinti šilumos smūgio požymius, nes pakitusi psichinė būsena, dažnai pasižyminti sumišimu, gali neleisti žmonėms suvokti savo pavojingos būklės.
Tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir bandyti atvėsinti asmens kūną drėgnu audiniu arba vėsia vonia. Kita su karščiu susijusi liga, išsekimas dėl karščio, gali sukelti kūno šaltumo ir šleikštumo pojūtį, pasireiškiantį tokiais simptomais kaip gausus prakaitavimas, pykinimas, raumenų mėšlungis, silpnumas ir galvos svaigimas. Rekomenduojama persikelti į vėsesnę vietą, atlaisvinti drabužius ir gerti vandens.
Karštas oras ir karščio bangos gali būti net ir mirtinai pavojingi
Arizonos valstybinio universiteto mokslininkai deda daug pastangų, kad suprastų, kokią žalą organizmui daro didelis karštis ir koks mirtinai pavojingas yra karštas oras. Naudodami unikalų terminį manekeną, pavadintą ANDI, jie gali matuoti karščio poveikį beveik trimis dešimtimis skirtingų paviršiaus plotų, kurių kiekvienas atskirai valdomas temperatūros jutikliais ir žmogaus prakaito gamybą imituojančiomis poromis.
Be to, universitetas sukūrė šiltą kambarį arba šilumos kamerą, kurioje galima imituoti įvairius visuotinio karščio poveikio scenarijus, o temperatūra siekia iki 140 F (60 C). Galiausiai šių tyrimų tikslas yra suprasti, kaip žmonės ilgą laiką reaguoja į ekstremalų karštį, ir rasti būdų, kaip sušvelninti jo poveikį. Vienas iš esminių veiksnių, padedančių sumažinti bendrą karščio apkrovą žmogaus kūnui tokiose saulėtose karštose vietovėse kaip Finiksas, yra pavėsis, sako ekspertai[3].
Nors gyventojai ir toliau susiduria su žiauriais karščiais, yra vilties, kad prasidėjęs musonų sezonas atneš šiek tiek atokvėpio. Tačiau dėl tebesitęsiančio El Ninjo orų modelio taip lauktos vasaros perkūnijos, kuri paprastai atneša debesuotumą, žaibus ir liūtis į Pietvakarių dykumą, vis dar nėra. Tačiau Nacionalinės orų tarnybos meteorologas Samas Meltzeris patikina, kad tai neatmeta perkūnijos aktyvumo galimybės, kuri gali tiesiog vėluoti.
Jis taip pat pabrėžia, kad grėsmę kelia ne tik oro temperatūra, nes didelė drėgmė gali trukdyti organizmui gaminti prakaitą ir taip apsunkinti jo gebėjimą atvėsti. Tęsiant kovą su ekstremaliu karščiu, būtina likti patalpose, susirasti prieglaudas su oro kondicionieriais, tinkamai drėkinti organizmą ir vengti kofeino bei alkoholio. Taip pat gali padėti mažesnis ir dažnesnis valgymas. Turėdami tinkamų žinių, galime geriau suprasti, numatyti ir sušvelninti dėl tokio ekstremalaus karščio kylančias problemas.
Karščio sukeltų ligų samprata gali išgelbėti gyvybę
Karščio ligos tai būklės, kurias sukelia ilgalaikis aukštos temperatūros ir drėgmės poveikis. Šiomis ligomis paprastai susergama sportuojant arba dirbant karštoje ir drėgnoje aplinkoje. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių karščio ligų yra šios:
- Karščio bėrimas, dar vadinamas miliarija, yra odos sudirginimas, pasireiškiantis paraudimu ir dilgčiojimo pojūčiu.
- Karščio mėšlungis tai skausmingi raumenų spazmai.
- Karščio nuovargį sukelia dehidratacija ir ilgai trunkantis buvimas aukštoje temperatūroje, todėl pasireiškia tokie simptomai kaip gausus prakaitavimas, greitas, bet silpnas pulsas ir greitas kvėpavimas.
- Šilumos smūgis yra sunki ir galinti baigtis mirtimi būklė, kai kūno temperatūra per kelias minutes greitai pakyla iki daugiau kaip 41 laipsnio Celsijaus.
Įprastomis aplinkybėmis kūnas vėsinasi prakaituodamas. Tačiau esant aukštai temperatūrai ir drėgmei, vien prakaitavimo gali nepakakti kūno temperatūrai veiksmingai reguliuoti. Termoreguliacija tai procesas, padedantis organizmui palaikyti sveiką kūno temperatūrą. Šį mechanizmą reguliuoja galvos smegenyse esantis pagumburis. Pagumburis aktyvuoja odos ir kitų organų receptorius, kad būtų išsklaidyta šiluma ir palaikoma normali kūno temperatūra[4]. Kai kūnas perkaista, šiluma prarandama išgarinant prakaitą.
Jei šilumos absorbcijos greitis viršija šilumos praradimo greitį, pakyla šerdies temperatūra, todėl jums gresia su karščiu susijusi liga. Karščio sukeltas ligas galima klasifikuoti kaip lengvas arba sunkias. Lengvos karščio sukeltos ligos apima bėrimą nuo karščio ir karščio mėšlungį, o sunkios net išsekimą nuo karščio ir šilumos smūgį.
Kas labiausiai linkę sirgti karščio ligomis?
Asmenims, dirbantiems karštoje ir drėgnoje aplinkoje tiek patalpose, tiek lauke, kyla didesnė rizika susirgti karščio ligomis. Keletas pavyzdžių:
- Statybininkai
- Sportininkai
- Kariškiai
- Ugniagesiai
- Kraštovaizdžio tvarkytojai
- Ūkininkai
- Techninės priežiūros darbuotojai
- Komunalinių paslaugų darbuotojai.
Tam tikri veiksniai gali dar labiau padidinti karščio ligų riziką. Žmonės, kuriems nepakanka kūno skysčių, yra labiau linkę susirgti karščio ligomis. Dehidratacija stipriai veikia kaip kūnas reaguoja į išorinius dirgiklius, įskaitant ir karštį. Tam tikri vaistai, įskaitant raminančiuosius, kitas reakciją veikiančias tabletes, gali paveikti mūsų reakciją į karštį. Tai įtruakia ir antihistamininius vaistus, beta blokatorius, vidurių laisvinamuosius vaistus ir vaistus, vartojamus psichikos ligoms ar Parkinsono ligai gydyti.
Nelegalių narkotikų ar alkoholio vartojimas visada paveiks kaip susitvarkome su temperatūros pokyčiais ir ekstremaliu šalčiu ar karščiu. Nepakankamas aklimatizavimas dirbti karštyje, lauke ar atlikti įtemptas užduotis. Tokiems asmenims gali prireikti reguliariai daryti pertraukas ir ieškoti pavėsio.
Anksčiau buvusios ligos, pavyzdžiui, diabetas, inkstų problemos, širdies problemos, taip pat nėštumas, aukštas kraujospūdis ir karščiavimas taip pat veikia kaip pakeliame karščius. Dėvimi sunkūs, tamsūs arba apsauginiai drabužiai, įskaitant sportines aprangas ir šalmus, policijos ir ugniagesių uniformas bei pramoninę apsauginę įrangą. Tai itin apsunkina vasaras specialiems darbininkams.
Amžius yra dar vienas žymus rodiklis: kūdikiams ir mažiems vaikams, taip pat 65 metų ir vyresniems asmenims kyla didesnė rizika. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažnai pasireiškia bėrimas nuo karščio. Vyrai yra jautresni karščio ligoms nei moterys, o anksčiau sirgę su karščiu susijusiomis ligomis gali susidirti su būkle dažniau.
Atrodo, retai pasitaikantys karščio sukeltų ligų atvejai, nėra tokie ir reti
Statistika rodo, kad kasmet apie 9 000 studentų sportininkų patiria su karščiu susijusias ligas, o daugiausia tokių atvejų pasitaiko futbolo sezono metu. Šios ligos yra trečia pagrindinė vidurinių mokyklų sportininkų mirties priežastis. JAV ginkluotosiose pajėgose vien 2017 m. užregistruoti 2163 su karščiu susijusių ligų atvejai.
Be to, skubios pagalbos skyriuose užfiksuoti 326 497 karščio sukeltų ligų atvejai, maždaug 12 % šių pacientų paguldyti į ligoninę, o 0,07 % atvejų baigėsi mirtimi. Tačiau svarbu atskirti karščio ligą nuo karščiavimo. Karščiavimas yra ligos simptomas, o ne pati liga. Nors jai būdinga aukštesnė nei įprastai kūno temperatūra, ją sukelia infekcija, o ne išorinis didelis karštis ir drėgmė[5].
Šios rimtos su karščiu susijusios ligos gali pasireikšti dėl ilgo buvimo aukštoje temperatūroje arba įtemptos veiklos esant aukštai temperatūrai. Šios ligos ypač dažnos vasaros mėnesiais. Šilumos smūgis yra sunkiausia karščio sukeltos traumos forma, todėl, norint išvengti galimai mirtinų komplikacijų, būtina nedelsiant suteikti skubią pagalbą.
Šilumos smūgis: kai kūno karštis tampa nekontroliuojamas
Šilumos smūgis yra sunki būklė, kuri pasireiškia, kai kūno temperatūra greitai pakyla ir paprastai pasiekia 40 C ar daugiau. Toks staigus kūno temperatūros pakilimas gali greitai pažeisti svarbiausius organus, tokius kaip smegenys, širdis, inkstai ir raumenys. Su kiekviena uždelsta gydymo akimirka pažeidimo sunkumas didėja, todėl didėja sunkių komplikacijų ar net mirties rizika[6].
Ankstyvas šilumos smūgio simptomų atpažinimas yra labai svarbus pradedant skubų gydymą. Pagrindiniai šilumos smūgio požymiai ir simptomai yra šie:
- Aukšta kūno temperatūra: Pagrindinis šilumos smūgio požymis yra rektalinio termometro rodmuo, rodantis 40 C arba aukštesnę kūno temperatūrą.
- Pakitusi psichinė būsena ar elgesys: Šilumos smūgis gali sukelti sumišimą, susijaudinimą, nerišlią kalbą, dirglumą, delyrą, traukulius ir net komą.
- Pasikeitęs prakaitavimas: Karščio sukelto šilumos smūgio atveju oda gali būti karšta ir sausa liečiant. Priešingai, šilumos smūgio, kurį sukėlė įtemptas fizinis krūvis, atveju oda gali būti sausa arba šiek tiek drėgna.
- Pykinimas ir vėmimas: Šilumos smūgis gali sukelti pykinimą ar vėmimą.
- Odos paraudimas: Kūno temperatūrai pakilus, oda gali tapti raudona.
- Greitas kvėpavimas: šilumos smūgio metu kvėpavimas gali tapti greitas ir negilus.
- Širdies plakimas: Širdies ritmas gali labai padažnėti, nes širdžiai tenka didelis krūvis padėti atvėsinti kūną.
- Galvos skausmas: Šilumos smūgis gali sukelti pulsuojantį galvos skausmą.
Neatidėliotini veiksmai, kurių reikia imtis gali padėti išvengti nelaimės. Perkelkite žmogų į pavėsį arba patalpą, nusivilkite visus perteklinius drabužius ir pradėkite vėsinti žmogų visomis prieinamomis priemonėmis. Tai gali būti patalpinimas į vėsią vonią ar dušą, apipurškimas sodo žarna, apipurškimas vėsiu vandeniu, vėdinimas vėsiu vandeniu, vėsaus vandens dulksna arba ledo paketų ar šaltų drėgnų rankšluosčių uždėjimas ant asmens galvos, kaklo, pažastų ir kirkšnių. Kvieskite pagalbą, kad įsitikintumėte, kad žmogus atsigavo.
Karščio smūgio pirmtakas: išsekimas nuo karščio
Karščio išsekimas tai būklė, kuri atsiranda perkaitus organizmui. Tai vienas iš trijų su karščiu susijusių sindromų, pagal sunkumą esantis tarp lengvesnio karščio mėšlungio ir sunkesnio šilumos smūgio. Karščio išsekimas paprastai atsiranda dėl aukštos temperatūros poveikio, ypač kai ji būna kartu su didele drėgme ir įtempta fizine veikla. Nesuteikus skubios pagalbos, šilumos išsekimas gali peraugti į šilumos smūgį, kuris gali būti mirtinas. Laimei, karščio išsekimo galima išvengti[7].
Karščio išsekimo simptomai gali pasireikšti staiga arba palaipsniui per tam tikrą laiką, ypač ilgai sportuojant. Jie gali būti šie:
- Vėsi, drėgna oda su žąsies oda, kai būna karšta.
- Gausus prakaitavimas.
- Alpimas.
- Galvos svaigimas.
- Nuovargis.
- Silpnas, greitas pulsas.
- Žemas kraujospūdis atsistojus.
- Raumenų mėšlungis.
- Pykinimas.
- Galvos skausmas.
Jei įtariate, kad patyrėte karščio išsekimą, svarbu nedelsiant nutraukti bet kokią veiklą, pailsėti, persikelti į vėsesnę vietą ir drėkintis vėsiu vandeniu arba sportiniais gėrimais. Jei simptomai sustiprėja arba per valandą nepagerėja, kreipkitės į gydytoją. Jei padedate žmogui, patyrusiam karščio išsekimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jis atrodo sutrikęs, sutrikęs, praradęs sąmonę arba negali gerti. Jei jų kūno temperatūra, išmatuota tiesiosios žarnos termometru, pasiekia 40 C arba aukštesnę temperatūrą, juos reikia nedelsiant atvėsinti ir suteikti skubią medicininę pagalbą.
Prevencija yra geriausias vaistas. Tiek šilumos smūgio, tiek išsekimo dėl karščio galima išvengti. Todėl labai svarbu suprasti ir taikyti prevencines priemones, ypač vasaros mėnesiais arba karšto klimato šalyse. Venkite įtemptos veiklos karščiausiu dienos metu, palaikykite hidrataciją, dėvėkite lengvus ir orui pralaidžius drabužius ir niekada nepalikite nieko stovinčiame automobilyje. Žinodami šių su karščiu susijusių ligų požymius ir simptomus, greitai veikdami, jei jos pasireiškia, ir imdamiesi tinkamų priemonių joms išvengti, galime apsaugoti save ir aplinkinius nuo didelio karščio keliamų pavojų.
