Kilo klausimų dėl projekto „Naujos kartos Lietuva“ viešinimo žiniasklaidoje – rizikuojama smarkiai permokėti
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) šiuo metu vykdo 800 tūkst. eurų vertės pirkimą, skirtą Europos Sąjungos investicijų programos „Naujos kartos Lietuva“ sklaidos žiniasklaidoje paslaugoms. Žiniasklaidos planavimo specialistai kritikuoja CPVA pasirinktas pirkimo sąlygas, kuriose nurodyta, kad dalyviai turi teikti savo įkainius procentais nuo trečiųjų šalių išlaidų ir baiminasi, kad dėl to gali tekti smarkiai permokėti už paslaugas.
Anot žiniasklaidos planavimo specialisto Jauniaus Jakaičio, šis metodas neaiškiai apibrėžia galutines sklaidos išlaidas ir gali lemti ženkliai didesnes nei rinkos kainas, nes neapibrėžiamos konkrečios žiniasklaidos priemonių kainos.
Tuo tarpu CPVA atstovai, įskaitant Komunikacijos skyriaus vadovę Irminą Šalčiūtę-Ričkienę, aiškina, kad toks pirkimo modelis buvo pasirinktas sąmoningai, nes dar nėra aišku, kokiose žiniasklaidos priemonėse ir kokiu mastu bus vykdoma sklaida[1].
Pasak jų, ši strategija atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nes leidžia tiekėjui pasirinkti efektyviausius žiniasklaidos kanalus, atsižvelgiant į kampanijos tikslus ir auditorijas. Taip pat pabrėžiama, kad sutarties įgyvendinimo išlaidos bus tikrinamos ir teikėjai turės pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktines išlaidas.
Pirkimo tikslas – įsigyti paslaugas, susijusias su žiniasklaidos sklaidos planavimu ir įgyvendinimu įvairiuose kanaluose, įskaitant televiziją, radiją, spaudą ir internetą. CPVA nurodo, kad pasirinktas pirkimo modelis, kai pasiūlymai vertinami pagal tiekėjo tiesiogines išlaidas, yra tinkamas neapibrėžtoms paslaugoms, kuriose negalima iš anksto tiksliai nustatyti visų išlaidų.
Savo ruožtu CPVA tikina, kad visos išlaidos bus griežtai tikrinamos ir nebus leidžiama viršyti rinkos kainų.
Į Lietuvą atplaukia milijardai iš ES
Šiuo metu Lietuva sparčiai įgyvendina ambicingą „Naujos kartos Lietuva“ planą, kuris siekia išspręsti dešimtmečius įsisenėjusias problemas sveikatos, švietimo ir socialinėje srityse bei skatinti šalies proveržį per žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją. Ambicingai skelbiama, kad visos šios reformos esą turėtų ne tik padidinti ekonomikos augimą, bet ir sustiprinti Lietuvos atsparumą ateities iššūkiams[2].
Atsižvelgdama į geopolitinius pokyčius, Vyriausybė nusprendė išplėsti plano apimtį iki 3,85 mlrd. eurų. Iš jų beveik 1 mlrd. eurų bus skirta verslo paskoloms ir finansinėms priemonėms, o dar 550 mln. eurų – investicijoms į elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
Kaip nurodo Finansų ministerija, tai svarbus žingsnis užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Plano papildymai buvo suderinti su Europos Komisija ir atliepia naująją „REPowerEU“ iniciatyvą, kuri Lietuvai skyrė papildomus 198,4 mln. eurų. Vyriausybė pabrėžia, kad šios investicijos leis Lietuvai tapti konkurencingesnei, ekologiškesnei ir labiau pasiruošusiai ateities iššūkiams.
„Naujos kartos Lietuva“ – daugiausiai skiriama inovacijoms, mažiausiai – sveikatai ir socialinei apsaugai
Finansų ministerija skelbia, kad projektui „Naujos kartos Lietuva“ suplanuota skirti 3,85 mlrd. eurų siekiančias investicijas – šią sumą sudarys 2,3 mlrd. eurų subsidijų, 1,552 mlrd. eurų paskolų, 850 mln. eurų pagal projektą #Milijardas_verslui ir dar 800 mln. eurų pagal #Milijardas_energetikai.
Iki 2027 metų numatyta užsitikrinti energetinį savarankiškumą – 130 MW viešajam sektoriui, 340 MW – energetinėms bendrijoms ir 600 MW – verslui.
Pagal 2021-2026 m. planą „Naujos kartos Lietuva“ taip pat numatytos ir kitos investicijos: 1 050,219 mln. eurų inovacijoms ir mokslui, 747,56 mln. eurų projektui „REPowerEU“, 676,631 mln. eurų žaliajai pertvarkai, 473,41 mln. eurų skaitmeninei transformacijai, 311,52 mln. eurų švietimui, 268 mln. eurų sveikatai, 212,698 mln. eurų viešojo sektoriaus pertvarkai ir 109,2 mln. eurų socialinei apsaugai.
