<h2>Dauguma džinsų yra gaminami Kinijoje</h2>
<p>Tiesa ta, kad gražus mėlynas atspalvis yra gaunamas iš naftos ir gali sukelti itin daug taršos aplinkai. Tačiau džiugu, jog palaipsniui atrandamas naujas efektyvus sprendimas.</p>
<p>Džinsai, be abejo, yra populiariausias bei vienas universaliausių mados gaminių, mat juos galima dėvėti tiek laisvalaikiu, tiek norint pasipuošti, ir toks apdaras, kaip žinia, yra stilingas jau daugelį metų. Be to, nudėvėti – aptrinti, apskurę – džinsai daugumoje atvejų atrodo netgi geriau.</p>
<p>Vis tik pažiūrėjus įdėmiau, galima pastebėti paslėptų pasekmių mus supančios aplinkos atžvilgiu, pavyzdžiui, nuodingas chemines medžiagas, pavojingas atliekas ir pernelyg didelį vandens suvartojimą[1]. Net indigo dažai yra ganėtinai problemiški, nes jie gaunami tiesiogiai iš naftos. Kita vertus, laimei, vis dažniau kalbama apie sprendimą, kurio dėka planuojama auginti bakterijas, generuojančias tą pačią mėlyną spalvą, nenaudojant ar bandant išvengti dalies pavojingų cheminių medžiagų.</p>
<p>Kalbant apie džinsus ir jų apdirbimo istoriją, jau maždaug 1870-aisiais Levi Strauss ir Jacob Davis gavo patentą vyriškų medvilninių kelnių kniedijimui, dėl ko mėlyni džinsai tapo nepaprastai populiarūs[2]. Tuo metu jie buvo dažomi augaliniais indigo dažais, bet sintetinės spalvos pastaruosius palaipsniui pakeitė. Tada, daugiau nei prieš šimtą metų, pramonę užvaldė aukštos kokybės cheminiai dažai. Tuo tarpu nūdienoje išties mažai dizainerių naudoja augalinius indigo dažų variantus.</p>
<p>Ne paslaptis, jog dauguma džinsinio audinio yra gaminama Kinijoje. Na, o jam apdoroti naudojami chemikalai įtakoja ir gamyklos darbuotojų sveikatą: galime plika akimi regėti ore esančias daleles, nuo kurių darbuotojai neretai turi saugotis dengdami veidą kaukėmis. Tarp kitko, bjauriai atrodantys užteršti vandens keliai – ypatingai juosiantys gamyklas – taipogi yra masiškai gaminamų drabužių „nuopelnas“, dėl kurio turėtume susimąstyti. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ocg-saving-the-ocean-psrg_u3dlps-unsplash.jpg" alt="Aplinkos tarša" /></p>
<h2>Sprendimas gamtai išsaugoti – jau čia pat</h2>
<p>Mėginant rasti geresnį sprendimą, pradėtos auginti bakterijos, prisidedančios prie tvarių džinsinio audinio dažų gaminimo proceso. Taigi, „Huue“ – kompanija, kurianti naujos kartos dažus pramonės šakoms, neatsiejamoms nuo mažiau toksiškos ateities – darbas yra grindžiamas augalų fermentų, kurie natūraliuose dažuose sukuria spalvas, tyrimais, preciziškai atliekamais biotechnologijų pagalba.</p>
<p>„Huue“ kovoja su žalinga praktika, pasiūlydama ekonomišką bei efektyviai išteklius naudojančią audinio dažymo alternatyvą[3]. Užuot naudojusi žemės ūkio metodus, kad sukurtų augalinius dažus, kuriems reikia daugiau žemės ir išteklių, kompanija pasitelkia technologijas, imituojančias gamtos procesus: „Huue“ tiria, kaip gamtoje atsiranda spalvų junginiai, ir programuoja mikrobus, kad jie augtų bei išskirtų tam tikras spalvas. Galiausiai yra sukuriama labai švari dažų medžiaga. (Remdamiesi įkūrėjo dr. Tammy Hsu UC Berkeley bioinžinerijos tyrimais, juos remia pirmaujantys investuotojai ir institucijos, tokios kaip „IndieBio“, „Fashion for Good“, Jennifer Doudna ir Melindos Gates „Pivotal Ventures“).</p>
<p>Kalbant apie produkto kūrimą bei gaminimą, derėtų paminėti, jog pradžioje auginami mikrobai, kurie yra užprogramuojami genetine informacija, paimta iš augalų, gaminančių įvairius natūralius dažus. Visa tai – drįsčiau sakyti – panašėja į alaus virimą, kurio metu biotechninių dažų gamybos metodas pašalina naftos naudojimo poreikį. Beje, remiantis kai kuriais tyrimais, norint pagaminti kilogramą indigo dažų, įprastai reikia apie 100 kilogramų naftos. Tuo tarpu „Huue“ jos nenaudoja, dargi pašalindama ir kitus galimus teršalus bei chemines medžiagas.</p>
<p>Nepaisant to, jog šie mikrobai užprogramuoti išskirti indigą, per pastaruosius porą metų tikrai daug dėmesio buvo skiriama gaminio tobulinimui bei supratimui. Be kita ko, anksčiau šiais metais buvo paskelbta, jog kūrėjų komanda laimėjo 1 milijoną dolerių, o iš investuotojų surinko 3 milijonus dolerių, dėl ko aktyviai dirbama su džinsinio audinio prekių ženklais ir bandymais, skatinant perdirbti žaliavas bei vadovautis mažiau kenksmingais kūrybos proceso produktais[4]. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maude-frederique-lavoie-edstj4kcucw-unsplash.jpg" alt="Ekosistema ir drabužių kūrimo industrija" /></p>
<h2>Dažai – ne vienintelė problema</h2>
<p>Sakyčiau, kad mums reikia daugiau būdų, kaip sukurti tvarius džinsus, ir galime pasidžiaugti, jog „Huue“ nėra vienintelė įmonė, kuri dėl to stengiasi.</p>
<p>Viena Olandijos džinsinio audinio kompanija taip pat gamina ekologiškas bei perdirbtas džinsinio audinio linijas, kurioms naudojamos vandenyno plastiko šiukšlės. Jų pačių indigo dažų technologija sunaudoja bene 70 % mažiau cheminių medžiagų nei įprastame procese ir 98 % perdirbto ir pakartotinai panaudoto vandens. Šiaip ar taip, pasaulyje atsiranda vis daugiau įmonių, skatinančių panaudoti tuos pačius išteklius, plėtojant švaresnės pramonės idėją, įskaitant tvaresnių džinsų gamybos būdus ir senų džinsų surinkimą bei perdirbimą.</p>
<p>Bet kokiu atveju, norint prisidėti prie aplinkos tausojimo, turi pasikeisti kiekvieno iš mūsų mąstymas apie nuolatinį pirkimą. Tačiau žmonėms patinka mada ir jie visada norės pirkti daugiau – koncentruotis į kiekybę.</p>
<p>Galiausiai galime padėti sumažinti mėgstamų džinsų poveikį aplinkai, paprasčiausiai juos rečiau skalbdami, mat rimti džinsų žinovai tvirtina, kad pastaruosius reikia skalbti ne dažniau nei kas kelioliktą užsidėjimą, jog išlaikyti formą bei išvengti spalvos išblukimo, jau nekalbant apie ekosistemai daroma žalą.</p>
