Ekobendruomenių principas – pagarba gamtai ir žmogui
„Ekobendruomenės pasaulyje ėmė kurtis maždaug šešiasdešimtaisiais, o ypač populiarėti ėmė dabar“, – sako ekobendruomenėmis besidomintis Eimantas Matulaitis, neseniai įkūręs jas jungiančią organizaciją „Nabo“.
Pašnekovas turi ekonomisto išsilavinimą, keletą metų dirbo bankuose, vėliau – programoje „Kurk Lietuvai“. „Esu užaugęs kaime prie Nemuno, Jurbarko rajone, prie jo pripratęs, man patinka būti gamtoje“, – sakė jis. Po netrumpo gyvenimo mieste (Kaune, Vilniuje bei Kopenhagoje) šiemet jis sugrįžo į gimtinę ir susitelkė ties savo įkurtos organizacijos plėtra.
Pasak jo, pasaulyje veikia tūkstančiai ekobendruomenių ir kiekviena jų yra savita. Visgi, visas bendruomenes jungia dvi pagrindinės idėjos – ekologiškumo puoselėjimas bei bendruomeniškumas. „Įprastai bendruomenių nariai įsipareigoja namo bei kitų pastatų statybai rinktis natūralias, gamtai bei žmogui nekenksmingas medžiagas, taip pat savo sklype nenaudoti jokių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, glifosato, – sakė jis. – Tokios bendruomenės jungia tuos, kurie nori gyventi labiau gerbiant gamtą ir šalia esančius žmonės“.
Bendruomenės nariai prisideda prie bendruomenės gyvavimo finansiškai ar savo darbu. „Vienos bendruomenės yra laisvesnės, prisidėti prie jų gerbūvio galima laisvanoriškai, kitose – santykiai tokie glausti, kad nariai netgi gyvena sujungtuose namukuose, ar iš viso – viename pastate, kartu valgo“, – pasakojo E. Matulaitis.
Susipažinti su ekobendruomenių veikla vyko į Daniją
Ekobendruomenėmis pats susidomėjo dar besimokydamas universitete – pirmiausiai jį labai sudomino natūrinių mainų ir bendruomenių valiutų idėja, kurią ekobendruomenių nariai uoliai puoselėja: įvairiais daiktais bei paslaugomis jie keičiasi neįtraukdami pinigų kaip tarpininko.
Šeimos, kaimo bendruomenės veikė nuo neatmenamų laikų, tačiau su laiku jų reikšmė nyko, o dabar žmonės vėl ima vertinti senas tradicijas. „Anksčiau daugelis bėgo į miestą, o dabar prasidėjo priešingas procesas“, – sakė pašnekovas.
Manoma, kad pirmosios ekobendruomenės įsikūrė JAV. Dabar jos populiarios Europoje, ypač Skandinavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, taip pat (daugiausiai vakariečių įkurtos) tokios bendruomenės veikia Pietų Amerikoje ir Azijoje. Eimantui geriausiai pažįstamos – būtent skandinavų ekobendruomenės. Kad geriau perprastų jų gyvenimą, vaikinas specialiai vyko į Daniją, kur ne vieną jų aplankė (taip pat – ir kaimyninėse šalyse), o du metus dirbo projekte tokią bendruomenę steigiant.
„Ekobendruomenių tradicijos Danijoje yra labai senos, šiuo metu jų veikia daugiau nei trisdešimt“, – pasakojo vaikinas. Dar XVIII a. Danijoje įsikūrė pirmieji kooperatyvai – susijungę į grupes ūkininkai galėjo dirbti bei savo produkciją realizuoti žymiai efektyviau, tad konkuruoti su aplinkinėmis šalimis tapo lengviau, ir netrukus savo pasiekimais žemės ūkyje šalis išgarsėjo visoje Europoje.
O ekobendruomenės ėmė aktyviai kurtis prieš maždaug pusšimtį metų. Stimulą tam davė tai, jog Danijos valstybė studijas baigusiems studentams dar du metus moka stipendiją (tai vyksta iki šiol), o tuo metu kaip tik buvo nuspręsta stipendiją mokėti ne kas mėnesį, o iškart po diplomo įteikimo sumokėti visą sumą vienu mokėjimu. „Tuomet daug jaunų danų leidosi keliauti po pasaulį, o kiti pirko žemę ir statėsi namus“, – paaiškino E. Matulaitis.
Ekobendruomenės turi bendras erdves ir susikuria savas tradicijas
Vaikinui teko apsilankyti seniausioje Danijos ekobendruomenėje „Dyssekilde“, įkurtoje netoli Kopenhagos. Bendruomenės nariams priklausantys sklypai nėra dideli – iki dešimties arų – panašiai kaip mūsų kolektyviniuose soduose. Namukai – taip pat nedideli, kiekvienas pastatytas pagal savininko skonį, tačiau dauguma – naudojant natūralias medžiagas, keletas namukų – netgi drėbti iš molio. Iš viso bendruomenės teritorijoje įsikūrę maždaug šimtas namų, veikia kepykla, kas rytą kepanti duoną ir kitus kepinius, taip pat – maisto prekių parduotuvė. „Perkant dideliais kiekiais kainos yra žemesnės, parduotuvės idėja – ne užsidirbti, o kaip tik bendruomenės nariams padėti įsigyti prekių pigiau“, – kalbėjo pašnekovas. Gyvenvietės centre – nedidelė aikštė, kurioje bendruomenė daro susirinkimus, pamini įvairias šventes. Čia susiformavusi ir graži tradicija – bendruomenėje gimus vaikui, kaimynai dvi savaites neša šeimai valgyti, kad ši galėtų skirti daugiau laiko naujam nariui, o ne namų ruošai.
Kita vaikinui įspūdį palikusi bendruomenė – „Fri og Fro“, esanti greta Isefjordo. Ši bendruomenė mažesnė – jungianti vos dvidešimt šeimų, jos gyvena erdviau. Bendruomenė turi bendruomenės namus bei savo šiltnamį. „Bendri šiltnamiai, daržai, sodai yra gana populiarūs. Yra ir tokių bendruomenių, kurios bendrai naudoja įrankius, žemės ūkio techniką“, – pasakojo Eimantas. Kai kurios bendruomenės steigia savo vaikų darželius, mokyklas.
Vienose bendruomenėse nariai užsiima žemės ūkiu, kitose turi kitus, su juo nesusijusius darbus.
Danijoje populiari ir kita ekobendruomenių atmaina – vadinamosios gyvenimo bendruomenės. Jos pasižymi tuo, kad visi nariai gyvena viename pastate (pavyzdžiui, sename dvare), jame nuomojasi ar nusiperka tik kambarį, o virtuvė, poilsio erdvės – bendros. Įprastai šios bendruomenės kartu gamina maistą ir valgo (kas gamins maistą pasiskirsto rotacijos principu), turi daug kitų bendrų veiklų, pavyzdžiui, organizuoja kino vakarus ar iškylas į gamtą. „Šiais laikais bendravimo labai trūksta, ir tokios bendruomenės šį poreikį patenkina“, – paaiškino E. Matulaitis.
Taip pat pasaulyje veikia specialios ekobendruomenės žmonėms, besižavintiems joga, veganams, LGBT atstovams. „Italijoje žymi bendruomenė „Damanhur“, įkūrusi požeminių New Age šventyklų kompleksą, kuris jau tapo turistų traukos centru, o, pavyzdžiui, Indijoje veikia „Auroville“ bendruomenė, kuri koncentruojasi į meditaciją“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvoje ekobendruomenės ėmė kurtis prieš 30 metų
Pasak jo, nemažai bendruomenių turi „religines“ šaknis – Vakarų Europoje gana daug jų išsivystė sekdamos austrų filosofo Rudolfo Steinerio, sukūrusio biodinamikos koncepciją, idėjomis, o Centrinėje ir Rytų Europoje – pagal rusų verslininko ir rašytojo Vladimiro Megre „Anastasijos“ knygų seriją (jomis remiantis susikūrė anastazijiečių judėjimas). Tačiau pastaruoju metu atsiranda ir vis daugiau sekuliarių bendruomenių, o kai kurios seniau gimusios tampa neutraliomis tikėjimo atžvilgiu. „Tokia yra mano jau minėta „Dyssekilde“ – jos įkūrėjai žavėjosi biodinamikos idėjomis ir norėjo jas skleisti, tačiau šiuo metu tai nebėra plėtojama“, – aiškino Eimantas.
Jam pačiam taip pat teko net du metus padirbėti kuriant naują ekobendruomenę Danijoje „Elleville“, tačiau šiemet su jos savininku keliai išsiskyrė. „Man nebuvo priimtina idėja, kad šioje bendruomenėje sklypą su namuku galima tik nuomotis, o ne įsigyti. Pati nuomos idėja nėra tvari ir žmones įsuka į nuolatinį pinigų trūkumą. Be to pats projektas buvo vystomas itin chaotiškai“, – teigė vaikinas, nusprendęs grįžti į Lietuvą ir su ekobendruomenėmis susijusią veiklą tęsti čia.
Mūsų šalyje pirmosios bendruomenės ėmė kurtis iškart po Nepriklausomybės atgavimo. Šiuo metu jų yra apie dvidešimt, tačiau kai kurios jų – visiškai mažutėlės, pavyzdžiui, vienija vos tris ar keturias sodybas. Didžiausios ir žinomiausios yra Krunų bendruomenė netoli Vilniaus ir Kardokų netoli Kauno, kurios vienija po keliolika narių. Abejose bendruomenėse dar yra laisvų sklypų. Krunuose vienas hektaras kainuoja nuo 5000 iki 13000 eurų, Kardokuose – 4500 eurų. Abi bendruomenės sukurtos V. Megre idėjų pagrindu, tačiau priimtų ir pasauliečius.
Yra ir bendruomenių, kurios nuo pat pradžių kuriasi kaip pasaulietiškos. Pasak vaikino, kad bendruomenė sėkmingai gyvuotų, būtina iš anksto nusistatyti jos taisykles bei jas įteisinti.
„Mano sumanymas yra sukurti bendruomenių duomenų bazę, kad bendruomenės galėtų pasiskelbti apie save, o ieškantys prie ko prisijungti, nesunkiai jas rastų. Tam ir gimė „Nabo“. Beje, šis žodis reiškia „kaimyną“ danų, švedų ir norvegų kalbomis. Taip pat padėsime esančioms ir besikuriančioms bendruomenėms, teiksime įvairias konsultacijos nuo žemėtvarkos klausimų iki tvaraus verslo kūrimo“, – planais dalinosi E. Matulaitis. Šiuo metu jis kviečia ekobendruomenes su juo susisiekti ir aptarti su kokiomis problemomis jos susiduria, taip pat ieško partnerių, kuriems būtų įdomu prie šio projekto prisidėti. Asociacija jungs ir Lietuvos, ir Skandinavijos ekobendruomenes.
„Ekobendruomenių idėja man labai svarbi. Noriu, kad žmonės kuo daugiau bendrautų, kooperuotųsi, taip gyventi būtų žymiai lengviau. Žmonių bendrystė yra labai galingas įrankis“, – užbaigė jis.
