Ligoniai kaip mūšio lauke: pas gydytoją – beveik tūkstantinė eilė, pagalbos tenka laukti mėnesius
Lietuvos sveikatos sistema baigia palįsti po tankais – taip kalba ne vienas gyventojas. Tik problema tokia gili, kad jei bėdos didesnės, o piniginė tuštesnė, gali tekti pasikliauti tik natūralios atrankos dėsniais, kurie ne visada būna palankūs žmogui.
Viena kaunietė sutiko su 77.lt redakcija pasidalinti duomenimis, kiek gi tenka laukti eilėje pas laikinosios sostinės valstybinėse gydymo įstaigose dirbančius medikus.
Štai vien pas gydytoją ortodontą Kauno miesto poliklinikoje eilė registracijai pas gydytoją (aut. past. – pabrėžiame – eilė ne patekti pas gydytoją jau numatytam vizitui, bet eilė, kad turėti galimybę prisiregistruoti) beveik siekia tūkstantį – moteris (aut. past. – vardas redakcijai žinomas) teigė sulaukusi žinutės, kuri optimistiškai, toli gražu, nenuteikė.
„Informuojame, kad įtraukėme Jus į CENT Gydytojas ortodontas laukiančiųjų eilę Kauno m. poliklinikoje, eilės nr. 949. Norint išsibraukti, praneškite telefonu“, – rašoma atsiųstame pranešime.
Tačiau milžiniškos eilės – ne tik pas ortodontus. Štai konsultacijos pas hematologą LSMU Kauno klinikose gali tekti palaukti ir beveik pusmetį.
„Pirmą kartą hematologo konsultacijai užsiregistravau 2023 m. birželio 15 d., o registracijos eilėje laukiau beveik tris mėnesius – iki rugsėjo 5 dienos. Tačiau antrąjį kartą palūkėti teko gerokai ilgiau – pernai metais laukiau nuo balandžio 19 iki rugsėjo 26 d.“ – teigė kaunietė.
Kiekvieno žmogaus sveikatai skirta tik 56 centais daugiau?
Tuo tarpu valstybė, pasirodo, kitų metų biudžetui kiekvieno Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausto piliečio sveikatai papildomai numačiusi vos po 56 centus.
„Jeigu norite įsivaizduoti, kiek kitiems metams valstybė yra numačiusi biudžete padidinti įmoką už valstybės draudžiamą asmenį, tai yra 56 euro centai mėnesiui. Ar tai yra rimta?“ – kalbėjo „aušrietis“ Raimondas Šukys.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad „gyvenimas ir realybė turi savo apribojimus“.
„Lūkesčius mes turėjome šiek tiek didesnius, bet realios galimybės pasirodė kiek mažesnės“, – posėdžio metu kalbėjo M. Jakubauskienė.
Medikų algos kils, bet naujovių teks palaukti: PSDF biudžete trūksta 824 mln. eurų
2026 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas augs iki 4,3 mlrd. eurų, tai yra beveik 9,5 proc. daugiau nei šiemet. Didžioji dalis – apie 3 mlrd. eurų – bus skirta sveikatos priežiūros paslaugoms ir medikų atlyginimams[1].
Tam numatoma papildomai 148 mln. eurų, kad gydytojų darbo užmokestis nuo 2026 m. sausio siektų bent 2 595 eurus, o slaugytojų – 2 076 eurus prieš mokesčius. Daugiau lėšų skiriama ir vaistams – 836,8 mln. eurų, t. y. 17,8 proc. daugiau nei šiemet.
Šios lėšos leis kompensuoti naujus inovatyvius vaistus, tarp jų preparatus Tekliksimab ir Nusinersen, skirtus sunkiai gydomoms ligoms. Be to, daugiau nei 235 mln. eurų numatyta sveikatos programoms ir prevencinėms priemonėms, o 188 mln. eurų – socialiai jautrių grupių vaistų kompensavimui ir greitajai medicinos pagalbai.
Nors biudžetas išlieka subalansuotas ir atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus, galimybės plėsti paslaugas išlieka ribotos – 824 mln. eurų papildomo poreikio kol kas nėra padengta. Valstybinė ligonių kasa pabrėžia, kad didesnis valstybės įmokų už draudžiamus asmenis dydis arba PSD lengvatų peržiūra leistų kompensuoti daugiau paslaugų ir mažinti pacientų finansinę naštą.
Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė teigia, kad šiuo finansiškai sudėtingu laikotarpiu svarbiausia – išlaikyti paslaugų prieinamumą ir tęsti pradėtus pokyčius, užtikrinančius, kad gydymas būtų prieinamas visiems be papildomų išlaidų.
Lietuva iki kitų metų gynybai skirs net 5,38 % BVP
Tuo tarpu Lietuva iki 2026 metų planuoja skirti net 5,38 % BVP gynybai, tapdama labiausiai į gynybą investuojančia NATO šalimi. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, kur aptarta strateginė partnerystė saugumo, NATO bendradarbiavimo, energetinės nepriklausomybės ir paramos Ukrainai klausimais.
Budrys pabrėžė, kad daugiau nei penktadalis Lietuvos gynybos įsigijimų vyksta iš JAV, o nuo 2022 metų šalis visiškai neperka rusiškų energijos išteklių, užtikrindama energetinį savarankiškumą. Jis taip pat akcentavo, kad JAV pajėgos Europoje, ypač Lietuvoje, yra nepakeičiamas atgrasymo nuo Rusijos agresijos veiksnys, o Lietuvos pastangos įrodo šalies aktyvų ir atsakingą dalyvavimą NATO bei jos pavyzdį kitoms sąjungininkėms.
