Jau nuo kitų metų gynybai skirsime net 5,38 BVP
Darbo vizitą Jungtinėse Valstijose pradėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta Lietuvos ir JAV strateginės partnerystės klausimams – saugumui, gynybai, NATO bendradarbiavimui, energetinei nepriklausomybei ir paramai Ukrainai.
K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva išsiskiria tarp NATO sąjungininkių – iki 2026 metų ji taps daugiausiai gynybai lėšų skiriančia NATO šalimi, investuodama net 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Pasak ministro, tai įrodo, kad Lietuva yra ne saugumo vartotoja, o patikima ir atsakinga sąjungininkė[1].
Jis taip pat akcentavo, kad visas Aljansas iki 2025 metų peržengs 2 proc. ribą ir didins gynybos finansavimą neregėtu tempu, o šis pokytis nebūtų įmanomas be JAV lyderystės ir supratimo, kad Rusijos keliamos grėsmės yra ilgalaikės.
Ministras taip pat išskyrė JAV vaidmenį mažinant Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Anot jo, JAV sankcijos Rusijos energetikos sektoriui ir raginimai Europos šalims nutraukti prekybą rusiška nafta bei dujomis buvo esminis postūmis siekiant energetinio savarankiškumo.
Daugiau nei penktadalį gynybos reikmenų Lietuva perka iš JAV
Budrys pabrėžė, kad JAV pajėgos Europoje, ypač Lietuvoje, išlieka nepakeičiamu atgrasymo nuo Rusijos agresijos veiksniu, o Lietuva esą užtikrina geriausias sąlygas Lietuvoje dislokuotiems JAV kariams. Jis taip pat padėkojo JAV administracijai už solidarumą ir principingą atsaką į Rusijos bei Baltarusijos režimų keliamas hibridines grėsmes.
Kalbėdamas apie Ukrainą, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Vladimiro Putino tikslai nesikeičia, todėl tarptautinė bendruomenė privalo tęsti karinę ir finansinę paramą Kyjivui bei stiprinti spaudimą Rusijai. Be to, Budrys išskyrė, kad daugiau nei penktadalis visų Lietuvos gynybos įsigijimų vyksta iš JAV, o nuo 2022 metų Lietuva visiškai nebeperka rusiškų dujų ir naftos – energijos išteklius užsitikrina iš sąjungininkų, daugiausia iš Jungtinių Valstijų.
Pasak ministro, šie žingsniai įrodo, kad Lietuva yra viena iš aktyviausių NATO narių, investuojanti į savo ir viso Aljanso saugumą bei rodanti pavyzdį kitoms valstybėms.
Po 2028-ųjų Lietuvai gali tekti karpyti gynybos biudžetą?
Tuo tarpu praėjusią savaitę Valstybės kontrolė perspėjo, kad po 2028 metų Lietuvai gali tekti mažinti gynybos biudžetą, jei iki to laiko nebus užtikrinti tvarūs papildomi pajamų šaltiniai. Šiuo metu šalis naudojasi vadinamąja gynybos išlyga, leidžiančia nukrypti nuo ES fiskalinių taisyklių ir didinti išlaidas gynybai iki 1,5 proc. BVP, tačiau ši išimtis galios tik iki 2028-ųjų[2].
Pasak Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, pasibaigus šiai išlygai Lietuvai teks staigiai mažinti biudžeto deficitą, o tai reikš naujų mokesčių įvedimą arba išlaidų mažinimą, tarp jų – ir gynybos srityje. Jei papildomų pajamų šaltinių nebus rasta, 2029 metais gali prireikti peržiūrėti gynybos finansavimo apimtis.
Pagal Valstybės kontrolės prognozes, dėl augančių valstybės išlaidų ir įsipareigojimų valdžios sektoriaus skola iki 2028 metų gali siekti beveik 51 proc. BVP. Tokia situacija didintų spaudimą viešiesiems finansams ir keltų grėsmę išlaikyti dabartinį gynybos biudžeto lygį be papildomų valstybės pajamų.
Gauta 300 mln. eurų dydžio paskola
Lapkričio pradžioje taip pat buvo pranešta, kad Europos investicijų bankas (EIB) paskolins Lietuvai 300 mln. eurų, skirtų gynybos projektų ir kitų saugumo reikmių finansavimui. Sutartis bus pasirašyta penktadienį, o dokumentą pasirašys finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris[3].
Finansavimas bus skirtas Rūdninkų kariniam miesteliui Šalčininkų rajone, kuriame įsikurs Vokietijos brigada. Miestelis vystomas etapais: pirmasis 125 mln. eurų vertės etapas jau vykdomas „Eikos statybos“ rangos būdu, antrasis – apie 1,8 mlrd. eurų vertės – bus įgyvendintas per viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Bazėje įsikurs iki 4.000 karių ir civilių, įskaitant infrastruktūrą brigadai, kurią sudarys iki 500 žmonių.
Kovo mėnesį EIB išplėtė finansavimo reikalavimus, kad jie apimtų įvairius karinius projektus, įskaitant kareivines, saugyklas, bepiločius orlaivius, sraigtasparnius, radarus, palydovus ir pažangiąją aviaciją. Statybos planuojamos pradėti 2026 metais, o bazė turėtų pradėti veikti 2028 metų pradžioje, išlaikant stiprią poziciją pasaulinėse kapitalo rinkose
