Egzaminų tvarka vėl keičiasi: kitos datos, užduotys išskaidytos į dvi dalis

Atnaujinama egzaminų tvarka: VBE bus skirstomi į dvi dalis

Praėjusį mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlomą atnaujinti valstybių brandos egzaminų tvarką, konsultacinė grupė pateikė galutines išvadas.

Pagal jas, valstybiniai brandos egzaminai (VBE) bus išskaidyti į dvi dalis, o lietuvių kalbos ir literatūros egzamino kalbėjimo dalis iš birželio perkelta į vasario mėnesį. Pirmoji dalis sudarys 30 proc. įvertinimo, antroji – 70 proc^[1].

Iš planuotų trijų matematikos VBE dalių sutarta palikti tik dvi. Pirmąją dalį moksleiviai laikys dar vienuoliktoje klasėje, antroji dalis, kaip įprasta, vyks baigiant dvyliktą klasę.

Būsimi abiturientai galės perlaikyti šiais metais laikytus ir daug atgarsio sukėlusius tarpinius patikrinimus. Šia galimybe kitais metais galės pasinaudoti ir dabartiniai dešimtokai. Galimybė nebus taikoma tik lietuvių kalbos ir pirmajai egzamino daliai.

Egzaminų užduotys bus rengiamos dvejus metus, jas išbandys ekspertai

Laikinai Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) vadovaujantis Aidas Aldakauskas teigia, kad siekiant užtikrinti kokybiškas VBE užduotis, jos bus rengiamos net dvejus metus.

Pirmus metus paruošiamas ir atrinktose mokyklose išbandomas jų projektas, antrais metais – parengiamas ir pateikiamas galutinis variantas.

Į užduočių rengimą bus dažniau įtraukiami ir mokytojai: jie galės teikti uždavinius ir klausimus egzaminams. Užduočių rengėjai tinkamas užduotis įtrauks į egzaminą, o kitos bus paskelbiamos viešame užduočių banke ir prieinamos visiems mokytojams.

Mokytojai, dalyvaujantys šioje veikloje, turės galimybę dalyvauti specializuotose NŠA mokymuose egzaminų rengėjams bei šią patirtį įskaityti keliant kvalifikacinę kategoriją.

Primename, kad pavasarį pradėti rengti tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai sukėlė milžinišką pasipiktinimą. Dalis užduočių net neatitiko mokymosi programų, buvo per sunkios ir neįkandamos mokiniams. Dėl to skundėsi tiek patys moksleiviai, tiek ir jų tėvai bei mokytojai.

Po kritikos lavinos, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas. Laikinai vadovauti ministerijai buvo pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei – šios poste dabar jau taip pat nėra.

Po kilusios sumaišties ministerijos vadovybė subūrė konsultacinę grupę, su kuria aptarė galimus pokyčius. Iki birželio 12 d. mokytojų asociacijos turėjo nuspręsti, ar keičiasi ugdymo turinys.

Vis dėlto, ir dabar galima pastebėti, kad sprendimas jį keisti priimamas skubotai, jau vasaros viduryje, likus vos daugiau nei mėnesiui iki naujų mokslo metų.

Žinomi jau kelių pirmųjų brandos egzaminų rezultatai

O toliau diskutuojant tiek apie ugdymo turinį, tiek apie egzaminus, NŠA jau paskelbė keturių valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos bei chemijos – rezultatus. Visų kitų egzaminų rezultatai bus paskelbti liepos 12 d.

„Pirmųjų 4 skelbiamų valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad juos išlaikė 90-99 proc. kandidatų. Visus šiuos egzaminus laikė daugiau abiturientų nei praėjusiais metais. Peržvelgus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų bendrai kandidatų rinktų taškų vidurkius matyti, kad jie labai panašūs į 2023 m. vidurkius, o istorijos ir chemijos egzaminų – išaugo. Daugiau abiturientų darbų šiais metais įvertinti 100 balų ir matematikos, ir chemijos, ir istorijos egzaminuose“, – sako laikinasis Nacionalinės švietimo agentūros direktorius A. Aldakauskas^[2].

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27666 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių mokiniai, 2023 m. tai darė 27492 kandidatai.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 17357 kandidatai. Egzaminą išlaikė 91,1 proc., o šimto balų įvertinimą gavo 314 kandidatų, t. y. 1,8 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų. Egzamino rezultatų vidurkis – 54,9 taško. 2023 m. taškų vidurkis siekė 56,3.

Matematikos egzamino rezultatai geresni nei praėjusiais metais. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15540 kandidatų. Tai net 1200 daugiau nei praėjusiais metais. Egzaminą išlaikė 89,5 proc. kandidatų.

Šimto balų įvertinimą gavo 362 kandidatai, t. y. 2,3 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų – dvigubai daugiau nei 2023 m. Norint gauti aukščiausią įvertinimą šių metų egzamine, reikėjo surinkti 56 – 60 taškų. Egzamino rezultatų vidurkis siekia 26,2 taško. 2023 m. vidurkis sudarė 23,9 taško.

Išaugo istorijos ir chemijos egzaminus laikiusiųjų skaičius. Valstybinį istorijos brandos egzaminą laikė 7264 kandidatai. Tai 300 kandidatų daugiau nei praėjusiais metais. Egzaminą išlaikė 98,9 proc. kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 15 kandidatų. Egzamino rezultatų vidurkis šiemet siekė 50,7 taško.

Valstybinį chemijos brandos egzaminą laikė 1373 kandidatai, praėjusiais metais – 1046. Egzaminą išlaikė 99,3 proc. kandidatų. Šimtu balų buvo įvertinti 48 kandidatų darbai, t. y. 3,5 proc. visų laikiusiųjų. Praėjusiais metais šį egzaminą išlaikė 96,9 proc., o aukščiausią įvertinimą gavo 0,3 proc. kandidatų.

Egzaminų sesija ir pasirengimas jai nepraėjo be dramų

Tačiau net ir be pasikartojančių diskusijų apie egzamino organizavimo tvarką arba užduočių sunkumą, ši brandos egzaminų sesija nepraėjo be dramų. Pavyzdžiui, netrukus po lietuvių kalbos egzamino socialiniuose tinkluose buvo pradėta diskutuoti ne tik apie jo sunkumą, bet ir apie užduočių lapuose paliktas klaidas.

Patys moksleiviai bei mokytojai dalijosi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos užduočių lapuose paliktos tiesiog akivaizdžios gramatinės bei redagavimo klaidos.

ŠMSM dar prieš egzaminų sesiją teigė, kad siekiant išvengti tarpinius patikrinimus lydėjusių nesėkmių, visas valstybinių brandos egzaminų užduotis peržiūrės papildomi recenzentai. Vis tik, jie nepagelbėjo.

Socialinėje erdvėje paskelbtose nuotraukose matoma, kad egzamino lapuose – daugybė tiek rašybos, tiek redakcinių klaidų. Iš tiesų, bet viename sakinyje pastebėtos net trys akivaizdžios klaidos.

Pavyzdžiui, vietoje žodžio „atskleidžiant“, parašyta „atskleidžiažiant“, vietoje žodžio „valstybinio“, paliktas žodis „valstybimio“, o vietoje žodžio „dalies“ – klaidinga rašliava „dallies“.

Internautai socialinėje erdvėje dėl tokio kiekio aplaidžių ir egzaminų rengėjams garbės tikrai nedarančių klaidų ir pyko, ir juokėsi. Vieni atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu su šalies švietimo sistema siejami skandalai turėjo paskatinti ministeriją bei NŠA daugiau laiko skirti užduočių paruošimui. Kiti vis tik juokavo ir spėliojo, kad užduotys tikriausiai buvo paruoštos paskutinę naktį prieš egzaminą – taip kaip neretai atsiskaitymams rengiasi ir patys moksleiviai.

O rengiantis šių metų egzaminų sesijai tiek tarp moksleivių ir jų tėvelių, tiek tarp mokytojų nestigo nerimo. Kaip jau minėjome, anksčiau pavasarį įvykę tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams sulaukė daugybės kritikos, dėl to iš posto pasitraukė ministras G. Jakštas ir jo viceministras Ramūnas Skaudžius.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Tačiau švietimo ministro postas pasirodė esantis it užkeiktas, mat laikinai G. Jakšto pareigas pavesta eiti dabar jau buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė taip pat įsivėlė į skandalą.

Jei kurį laiką ji vienu metu užėmė atsistatydinusio švietimo ministro, į komandiruotę išvykusio sveikatos apsaugos ministro ir savo postus, netrukus iš visų jų ji turėjo skubiai trauktis. Paaiškėjo, kad privačiu lėktuvu su šeima ji vyko į Dubajų drauge su skandalingu verslininku Vilhelmu Germanu ir jo sugyventine „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite. Dabar švietimo ministrės pareigas eina konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.