E. Macronas Paryžiuje surengė susitikimą su svarbiausiais Europos lyderiais. ELTA
E. Macronas žmones ragina ruoštis blogiausiam, nes Rusijos agresija „nežino sienų“
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas kreipėsi į šalies žmones televizijos transliacijos metu. Jis tikina, kad Europai reikia ruoštis, nes JAV pagalba nėra pažadėta ir gali ateiti tokia diena kai jos palaikymo nebeturėsime. Tačiau Rusijos grėsmė driekiasi už Ukrainos ribų.
Prancūzijos prezidentas perspėjo, kad Rusijos agresija kelia tiesioginę grėsmę Prancūzijai ir Europai, kurios turi būti pasirengusios, jei JAV atsisakytų jas remti. „Noriu tikėti, kad JAV liks mūsų pusėje“, sakė E. Macronas vėlai trečiadienį per televiziją transliuotame pranešime. „Tačiau turime būti pasirengę, jei taip nebus“, pridūrė jis[1].
E. Macronas stengėsi sušvelninti susirūpinimą dėl Ukrainos krizės, Europos saugumo ir transatlantinio prekybos karo pavojaus po to, kai D. Trumpas sustabdė JAV paramą Ukrainai ir pagrasino įvesti muitus ES prekėms po panašių veiksmų prieš Kiniją, Meksiką ir Kanadą.
Kreipdamasis į Prancūzijos visuomenę, E. Macronas pasakė kalbą televizijoje: „Žinau, kad jūs pagrįstai nerimaujate dėl istorinių įvykių, kurie drebina pasaulio tvarką. Karas Ukrainoje, per kurį žuvo ir buvo sužeista beveik milijonas žmonių, tęsiasi tokiu pat intensyvumu. JAV, mūsų sąjungininkė, pakeitė savo poziciją dėl šio karo, mažiau remia Ukrainą ir leidžia abejoti, kas bus toliau“, sakė jis.
E. Macrono ir D. Trumpo susitikimas Vašingtone. ELTA
Jokios taikos negalima pasiekti „apleidžiant Ukrainą“
Savo kreipimosi į šalies žmones metu, E. Macronas priminė, kad vis „žiauresnis“ pasaulis įžengia į „naują erą“ ir „būtų beprotybė likti šio pavojingo pasaulio žiūrovu“. E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija ir Europa turi ir toliau remti Ukrainą, kad ji „priešintųsi tol, kol Ukraina galės susitarti su Rusija dėl taikos, kuri būtų tvirta ir jai, ir mums visiems“.
Subtiliai užsimindamas apie D. Trumpo pastangas pastūmėti Ukrainą į taikos derybas su Rusija, jis pridūrė: „Taika negali būti sudaryta bet kokia kaina. Kas šiandien gali patikėti, kad Rusija sustos ties Ukraina?“
E. Macronas pareiškė, kad bet kokios dislokuotos Europos pajėgos nereiškia, kad šie žmonės kariaus fronte ar jau šiandien. Tokios pajėgos bus skirtos taikai Ukrainoje užtikrinti, kai bus pasirašytas susitarimas. Jis taip pat paminėjo, kad su Europos partneriais aptars galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones į kitas Europos šalis. Tačiau pabrėžė, kad sprendimas ir kontrolė visada priklausys Prancūzijos prezidentui.
E. Macronas sakė: „Europos ateitis neturėtų būti sprendžiama Vašingtone ar Maskvoje, ir taip, grėsmė iš Rytų grįžta. Šių 30 metų, praėjusių nuo Berlyno sienos griuvimo, nekaltumas baigėsi“.
Atrodo, kad E. Macronas, kurio populiarumas buvo smukęs per vidaus politinę krizę, sukeltą jo sprendimo paskelbti pirmalaikius rinkimus, sulaukė šiek tiek didesnio palaikymo, ypač dėl jo dalyvavimo Ukrainos diplomatijoje ir pirmųjų reikalų su D. Trumpo administracija. Viena apklausa, atlikta po neseniai įvykusio E. Macrono vizito Vašingtone, parodė, kad jo reitingai tarp Prancūzijos rinkėjų pagerėjo[2].
Tačiau siekis didinti Prancūzijos gynybos išlaidas sutampa su nuolatinėmis vyriausybės pastangomis mažinti biudžeto deficitą. Jis taip pat pažymėjo, kad Prancūzija ir Europa turi pasirengti galimiems muitams Europos prekėms, ir pavadino šį sprendimą „nesuprantamu tiek Amerikos, tiek mūsų ekonomikai“. Jis pridūrė, kad Prancūzija ir Europa reaguos, tačiau tikisi, kad pavyks susitarti su Donaldu Trumpu ir tokių dalykų neprireiks.
ES ateitis sprendžiama Europoje: ES vadovai susitinka aptarti Ukrainos reikalų
Po trečiadienį pasakytos kalbos E. Macronas Eliziejaus rūmuose surengė darbo vakarienę Vengrijos Ministrui Pirmininkui Viktorui Orbanui, nes intensyviau rengiamasi ketvirtadienį vyksiančiam ES aukščiausiojo lygio susitikimui dėl gynybos ir paramos Ukrainai. ES vadovai svarsto rimtą galimybę, kad JAV gali atšaukti savo ilgalaikę paramą Kijevui ir jo Europos sąjungininkams.
Aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Europos gynybos išlaidoms didinti, kad būtų kompensuotas tikėtinas transatlantinės paramos sumažėjimas valdant D. Trumpui. Be Ukrainos krizės, ES vadovai aptars Europos Komisijos pasiūlymą pasiskolinti iki 150 mlrd. eurų, kad juos būtų galima paskolinti valstybėms narėms vykdant ginklavimosi planą.
V. Orbano nuomone, karas Ukrainoje tęsiasi dėl Europos lyderių kaltės. ELTA
Pasiekti konsensusą šiais klausimais nėra lengva. V. Orbanas, kuris yra ir D. Trumpo, ir V. Putino šalininkas, ne kartą trikdė ES vienybę Ukrainos klausimu. Vengrijos vadovas, vienas artimiausių D. Trumpo ir Maskvos sąjungininkų ES, šios savaitės pradžioje pastebėjo, kad pastaruoju metu išryškėjo „transatlantinis skilimas“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Jis sakė: „Yra aiškus strateginis skirtumas, kuris dėl JAV prezidento rinkimų tapo neperžengiamas… Vieni nori karo, kiti taikos. Tai iššūkis, su kuriuo turėsime susidurti ketvirtadienį“. Savaitės pradžioje V. Orbanas užsiminė, kad su šiuo iššūkiu susidurs jau trečiadienį, turėdamas omenyje planuojamą vakarienę su E. Macronu[3].
V. Orbanas Europos lyderius, kurie savaitgalį susitiko Londone paremti Kijevo, apkaltino nusprendus, kad „karas Ukrainoje turi tęstis“. Eliziejaus rūmų pareigūnas pareiškė, kad Prancūzija yra „įtraukianti“ ir „kalbasi su visais“. Pareigūnas taip pat pridūrė, kad „būtina, jog Ukraina visapusiškai dalyvautų bet kokiose diskusijose dėl savo ateities“. Tai akivaizdu, tačiau tai turi būti prisiminta, gerbiama ir visapusiškai apsvarstyta“.
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai prisijungs prie 27 ES vadovų ir dalyvaus Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime gynybos klausimais. Europos lyderiai didina diplomatines pastangas po to, kai D. Trumpas po praėjusią savaitę Ovaliajame kabinete nutikuso netikėtai karšto ginčo.
Ukrainos ir JAV lyderiai susiginčiojo ir susitikimas baigėsi ne numatyta spaudos konferencija, o pašlijusiais santykiais. Po Vašingtone įvykusios viešos konfrontacijos su V. Zelenskiu praėjus trejiems invazijos metams, D. Trumpas įsakė sustabdyti visą itin svarbią JAV karinę pagalbą Ukrainai.
Ukrainos prezidentas padėkojo D. Trumpui už ankstesnę paramą savo laiške, paklausydamas K. Starmerio patarimo atkurti šiuos santykius. Planuojama, kad E. Macronas prisijungs prie šių lyderių kelionėje į Vašingtoną ateinančią savaitę.
