Aplinkos ministras vėl sužibėjo: sako, kad miškai kertami per lėtai
Kol politikai Seimo koridoriuose kalba apie tai, kad pats laikas Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui kelti interpeliaciją, ne dėl ko kito, o dėl masiškai kertamų Lietuvos miškų, vėl atsiminti jo kadaise socialiniame tinkle pažerti išminties perliukai. Štai vienas jo komentaras aiškiai parodo ministro poziciją ir keistą suvokimą apie mišką, medžius ir jų svarbą ekosistemai, orui, ir apskritai visai žemei.
Įsivėlęs į diskusiją apie miškų kirtimą, Aplinkos ministras leptelėjo, kad miškai Lietuvoje kertami… per lėtai.
„Miškas ne nafta, kuri gali kažkiek laiko pagulėti, kol bus išsiurbta. Laiku nenupjautas miškas pūva, tampa malkomis ir į atmosferą išleidžia sugautą CO2.
Miškas Lietuvoje kertamas per lėtai. Tai žalinga ir klimatui, ir biudžetui. Šiuo atveju jau nesvarbu, ar nukirsta mediena bus eksponuojama ar perdirbama“, – rašo Aplinkos ministras.
Taigi, po to, kai atsikvėpėte iš nuostabos, pabandykime paanalizuoti, ką gi čia už Lietuvos gamtą atsakingas asmuo pasakė.
Jis teigia, kad laiku nenupjautas miškas „pūva, tampa malkomis ir į atmosferą išleidžia sugautą CO2“.
Pradėkime nuo pirmojo disonanso – miškas pūva, tampa malkomis. Kad nuvirtęs senas medis pūva, niekam ne paslaptis. Jis ir pūdamas tampa ekosistemos dalimi, tarp kitko, labai svarbia, bet kaip jis pūdamas tampa malkomis, turbūt pasaulyje tik medicininės srities akademikai galėtų paaiškinti tokius teiginius.
Tačiau kalbant apie pūvančius medžius (kurie savaiminiu būdu malkomis netampa), specialistas dr. Žydrūnas Preikša teigia , kad Lietuvoje yra labai mažai negyvosios miško medienos – senų, nuvirtusių, pūvančių medžių.
„Lietuvoje per daug griežta sanitarinė apsauga ir jeigu vienas kitas medis nudžiūva – tuoj pat skubama pašalinti. Taip užkertamas kiekis buveinių formavimuisi. Pakankamai tokios medienos yra tik kai kuriuose rezervatuose ir kertinėse miško buveinėse, kitaip tariant, ten, kur nevykdoma ūkinė veikla.
Jeigu pažiūrėtumėte į Lietuvos raudonojoje knygoje aprašytas miško rūšis, pastebėtumėte, kad absoliuti jų dauguma susijusi su negyvąja mediena“, – sakė mokslininkas.
Taigi, pirmiausiai reikėtų atskirti, kas nutinka su nuvirtusiu senu medžiu – ar jis pūva, ar tampa malkomis. Akivaizdu, kad puvimui paliekama labai nedaug medžių, jų tiesiog trūksta, tą pastebi ir mokslininkas.
Tačiau ar ne tos pačios Aplinkos ministerijos nurodytmu nuvirtę medžiai yra iškart tempiami iš miško ir tampa malkomis?
Jei ministras būtų pasakęs, kad malkomis tapę medžiai išleidžia daug CO2, tai būtų tiesa. Tą pripažįsta ir mokslininkas.
„Stambūs, ilgaamžiai medžiai sukaupia daug anglies dioksido (CO2) ir mažina šiltnamio efektą. Kai senus medžius sukūrena, tai per ilgus metus susikaupęs CO2 į atmosferą patenka greitai ir taip prisideda prie klimato kaitos“, – sako Ž. Preikša[1].
Tačiau ministro žodžius apie medžius puvimo metu tampančius malkomis, joks mokslininkas dar nepasisakė ir vargu ar pasisakys.
Ar pūvantis medis išleidžia sukauptą CO2?
Taigi, kad deginama mediena į atmosferą išleidžia CO2,anokia paslaptis. O ar iš tiesų pūvantys medžiai taip pat leidžia Co2 į atmosferą?
Trumpas atsakymas būtų „taip“, tačiau teisingas atsakymas būtų „taip, bet“.
Kai medis miršta, jo CO2 lėtai ir palaipsniui išleidžiamas į atmosferą, medžiui irstant. Labai supaprastintai kalbant, vieno medžio CO2 balansą galėtume laikyti niekiniu. Žvelgiant iš miško perspektyvos, kiekvienam mirštančiam medžiui atlaisvinama vieta (ir pašalinamas šešėlis), kad augtų naujas medis ir sugertų daugiau CO2.
Jei dar kartą supaprastintume, mišką galėtume laikyti nuolatine anglies absorbcija, kuri nei sugeria, nei neišskiria CO2. Trumpai tariant, anglies dioksido surinkimo požiūriu nesvarbu, ar medis miške natūraliai žūsta, jei visas miškas yra gerai tvarkomas ir nėra kertamas[2].
Taigi, labai svarbus niuansas yra tas, kad mirštančio medžio į atmosferą išleidžiamas CO2 kiekis nėra svarbus tada, kai miškas nėra kertamas. Tačiau jei miškas YRA kertamas (kas ir yra uoliai daroma Lietuvoje), pasidaro svarbu ir kiekvienas nuvirtęs medis.
Svarbu ir tai, kad medžiui nuvirtus ir irstant miške, anglies dioksidas pasidalina – dalis patenka į dirvožemį, dalis pasklinda ora, dalis lieka medienoje. Reikia suvokti, kad medis suirsta ne taip jau greitai, tad procesas yra pakankamai lėtas.
Mokslininkai teigia, kad negyvą medieną rekomenduojame palikti vietoje – miške. Negyvos medienos pašalinimas gali ne tik pakenkti biologinei įvairovei ir miškų gebėjimui atsinaujinti, bet iš tikrųjų gali žymiai padidinti atmosferos anglies kiekį.
Jei pasaulio negyva mediena būtų pašalinta ir sudeginta, iš jos išsiskirtų aštuonis kartus daugiau anglies, nei šiuo metu išmetama deginant iškastinį kurą.
Tai ypač svarbu vėsesnio klimato regionuose, kur irimas vyksta lėčiau, o negyva mediena keletą metų išlieka kaip gyvybiškai svarbus anglies dvideginio telkinys[3].
Miškas Lietuvoje kertamas per lėtai?
„Miškas Lietuvoje kertamas per lėtai. Tai žalinga ir klimatui, ir biudžetui“, – sako S. Gentvilas. Tai apie kenksmingumą miškui, veikiausiai, išsiaiškinome. Kad kenkia biudžetui – na, dėl to ginčytis sunku. Pirmiausiai reikėtų užduoti klausimą – kieno biudžetui? Kaip visada švedų? IKEA? Kitų užsienietiškų baldų gamintojų? Ar ministro?
Ar miškas Lietuvoje kertamas per lėtai?
Tokių žodžių dabartinis ministras ginasi, sakosi, kad buvo neteisingai suprastas.
„Tai yra iš konteksto ištraukta mano frazė, kuri plaukioja Feisbuke. Tada buvo urėdijų reforma ir Kauno urėdas pasakė, kad reikia sustabdyti visus kirtimus. Mano atsakymas buvo jam: kaip gali urėdas sakyti, kad viską reikia stabdyti. Urėdija yra ūkinis objektas. Ji sodina miškus ir juos kerta. Dabar išimama iš konteksto, gąsdinama visuomenė. Nepažinodamas S. Gentvilo sakyčiau: kas tai per neadekvatus politikas“, – iš dainos žodžius bandė išimti Aplinkos ministras[4].
Lietuva – karališka valstybė! (Arba ištieskime pagalbos ranką kaimynams)
Nepasakysime jokios naujienos (ypač Lietuvoje), kad valdžia pas mus karališka! Ir čia ne šiaip jums kokia Didžioji Britanija, kur sostas 70 metų būna vienos moterėlės rankose. Ne, pas mus karalių ir karalaičių nors vežimu vežk, ne be reikalo kaimynams lenkams prieš kelis šimtus metų skolindavome. O dabar nors ir teritorijos turime kartais mažiau, karalių bei jų dinastijos atstovų valdžioje turime sočiai.
Visi jie mums gerai žinomi: Landsbergis – Landsbergiukas, Valinskas – Valinskiukas, Sabatauskas – Sabatauskaitė, Sinkevičius – Sinkevičiukas ir žinoma niekuo čia neišskirtinis Gentvilas – Gentviliukas.
Liberalų karalius ir patriarchas Eugenijus Gentvilas negali nusileisti kitam monarchui Vytautui ar kitiems, ir savo įpėdinį jau šildo ministro kėdėje.
P.S. Pagalbos ranka kaimynams! Mūsų istoriniai broliai ir priešai (priklausomai nuo laikotarpio) lenkai po rinkimų atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, niekaip nesusitaria – kas vadovaus buvęs premjeras ar dabartinis. Gink Dieve, bet tokios įtakingos Europos valstybės, tokiais neramiais laikais nuėjimas į chaosą gali būti pražūtingas ir mums.
Tad broliai Lietuviai! Jei jau parodėme tokią gerą širdį Ukrainai, nebūkime abejingi ir lenkams! Nepagailėkime ir kaip senais laikais bent kelias mūsiškių karalių dinastijas paskolinkime kaimynams.
Ar nepagailėsite?
