Tarp federacijų įsižiebęs konfliktas persikėlė ir į ministeriją
Prasidėjęs ir į teisminį peraugęs konfliktas tarp Lietuvos dziudo federacijos (LDF) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasibaigė pastarosios „nokautu“. Beveik devynis mėnesius teismuose su ŠMSM kovojusi Dziudo federacija pagaliau gali lengviau atsikvėpti išgirdusi teismo nuosprendį dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės sprendimo 2022-aisiais organizaciją palikti be valstybės lėšų. Dabar nuleidusi galvą ministerija turės iš naujo persvarstyti galimybes federacijai skirti valstybės finansavimą.
O štai LDF prezidentas neslepia, kad juoda katė tarp organizacijos ir ministerijos perbėgo dėl federacijos padarytų pažeidimų, ką galimai lėmė tyčia klaidingai interpretuoti faktai, tačiau kiek vėliau paaiškėjo, kad įtampa prasidėjo nuo dviejų federacijų vadovų nepasidalinimo įtaka.
Pralaimėjusi teisminį ginčą ŠMSM turės ne tik persvarstyti lėšų skyrimą LDF, bet ir atlyginti Lietuvos dziudo federacijos patirtas teismines išlaidas – 2 418,30 eurus[3]. Tiesa, ministerija dar gali pateikti apeliaciją.
„Rekomendacijas įvertino kaip prievolę. O kur dar siekis būtinai pakenkti, kerštauti. Taip, teismas smogė savivaliaujančiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau vargu ar pinigais galima įvertinti jau padarytą šalies dziudo šeimai žalą“, – gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą komentavo LDF prezidentas Vigmantas Sinkevičius[3].
Skelbiama, kad konfliktas prasidėjo dar kai šalies sportą kuruojantis viceministras Linas Obcarskas vadovavo sambo kovos meno federacijai. Kadangi Sambo federacija siekė pritraukti finansinę valstybės paramą, į savo organizuojamus čempionatus ji stengėsi sukviesti kuo daugiau dalyvių, o dėl šios priežasties pas save kviesdavosi ir dziudo meistrus. O štai pasipriešinus tokiai nusistovėjusiai santvarkai, konfliktas persikėlė net į ministeriją.
Ministerijai nusprendus šiemet neskirti finansavimo šalies dziudo sportui, nebuvo nurodytos jokios tokį sprendimą patvirtinančios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą – nebuvo nei nustatytas valstybės lėšų naudojimo sutarties neįvykdymas, nei esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas.
Ministerija persigalvojo
Tačiau ŠMSM sprendimas 2022-iesiems Lietuvos dziudo federacijai neskirti valstybės lėšų, buvo priimtas ignoruojant atlikto audito nuostatą, o pažymoje esą nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios galimybę taikyti Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą – nebuvo nustatytas nei valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties neįvykdymas, nei esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas.
Vis dėlto, svarbu paminėti, kad prieš metus LDF atlikus vidaus auditą ir pateikus jai iš esmės palankias išvadas, ministerija nesiėmė jokių žingsnių dėl rekomendacijų ir lėšų grąžinimo mechanizmo įgyvendinimo, tempė laiką 9 mėnesius ir galiausiai audito pažymą panaudojo kaip pagrindą nesuteikti LDF biudžetinių lėšų aukšto meistriškumo veiklai tęsti.
2022 m. sausio 26 d. įvykus ŠMSM Komisijos posėdžiui buvo galutinai padėtas taškas, kad LDF šiemet valstybės finansavimo negaus. Įsakymą, kuriuo nuspręsta federacijai neskirti valstybės biudžeto lėšų, savo parašu paženklino ministrė J. Šiugždinienė.
Įdomu ir tai, kad šis įsakymas ir Komisijos protokolas nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas ir kodėl tokiu būdu užsimota sužlugdyti olimpinės sporto šakos organizaciją. Savo komentare ŠMSM tik nurodė, kad LDF veikloje esą buvo rasta esminių pažeidimų, „prieštaraujančių lėšų naudojimo skaidrumui“[3].
Tiesa, užuominos apie tai, kad vieną dieną finansavimo iš valstybės gali ir nelikti, pradėjo rodytis dar praėjusiais metais. Kaip Lietuvos dziudo federacija nurodė savo ieškinyje teismui, lėšų išmokėjimo proceso vilkinimas iš viceministro L. Obcarsko pusės buvo pastebimas dar 2021 m. pavasarį, o motyvuojama esą buvo tuo pačiu auditu.
Situacijai skaidrumo neprideda ir tai, kad paskirtos lėšos buvo išmokėtos tik paviešinus apie šią situaciją žiniasklaidoje ir tik po to, kai raštu buvo kreiptasi į įvairias institucijas.
Ilgametis LDF prezidentas V. Sinkevičius neslėpė, kad tokios L. Obcarsko „pastangos“ Lietuvai gali kainuoti ir 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes, kai Dziudo federacija nebus pajėgi į jas išsiųsti nė vieno dziudo meistro, kas įvyktų pirmą kartą per Nepriklausomos šalies dziudo istoriją.
Valdininkų kaltinimai – iš piršto laužti
Dar kovo mėnesį išplatintame pranešime apie Dziudo federacijos sprendimą kreiptis į teismą jos prezidentas V. Sinkevičius neabejojo, kad pirštus prie to neabejotinai prikišo L. Obcarskas.
„Spręskite patys – pernai sausį Linas Obcarskas buvo paskirtas už sportą atsakingu ŠMS viceministru, o jau po kelių dienų gavome pranešimą dėl paskirto LDF audito. Tada maždaug po mėnesio gavome pranešimą, kad yra nustatyti keli pažeidimai, kuriuos rekomenduojama ištaisyti. Norėdami objektyvai ir kvalifikuotai įvertinti šias pretenzijas, kreipėmės į teisininkus. Jie, remdamiesi įstatymine baze, pateikė argumentuotus atsakymus į kiekvieną punktą. Gavę šiuos atsakymus, parašėme išsamų raštą ŠMS ministerijai, kad su jų pretenzijomis dėl neva padarytų pažeidimų mes nesutinkame, taip pat nurodėme kokiais įstatymų punktais remiamės. Tačiau nesulaukėme jokios reakcijos, o praėjus beveik metams gavome drastišką sprendimą visą olimpinę sporto šaką palikti be finansavimo“, – teigė V. Sinkevičius[7].
LDF prezidentas įsitikinęs, kad būtent L. Obcarskas įtikino švietimo, mokslo ir sporto ministrę pasirašyti įsakymą dėl lėšų neskyrimo.
Kaip vienas iš kaltinimų, minimas ministerijos rašte, pasak V. Sinkevičiaus, nurodomas nepakankamas maistpinigių skyrimas varžybose dalyvavusiems sportininkams. Taip tariant, 30 eurų per dieną mokėjusi federacija ministerijos buvo „nutarkuota“ už tai, kad skyrė ne maksimalią 35 eurų sumą. Nors, visgi, kaip paaiškėjo iš VMI atsiųsto išaiškinimo, 30 eurų suma buvo nustatyta atsižvelgiant į federacijos turimą biudžetą, kad jis nebūtų viršytas. Kaip pastebėjo V. Sinkevičius, federacija negalėjo viršyti tik maksimalios leistinos 35 eurų sumos, bet niekas esą nedraudė išmokėti mažesnės.
„Iš pradžių ministerijos klerkai mušėsi į krūtinę, kad jie remiasi Darbo kodeksu. Jų bėda yra ta, kad jie nesuvokia, jog pas mus nė vienas teisėjas ar sportininkas nedirba pagal darbo sutartis. Yra tik savanoriškos veiklos sutartys, todėl pagal įstatymus jiems minėti Darbo kodekso punktai yra netaikytini. Tai visiškai elementaru. Bet valdininkai net nesiteikė į tai įsigilinti ir savo klaidos nepripažino. Įdomiausia, kad vėliau šis kaltinimas iš jų išvadų patyliukais dingo. Ir tokių ŠMS ministerijos valdininkų nekompetencijos pavyzdžių yra ne vienas“, – teigė V. Sinkevičius[7].
Kai kurie priekaištai išvadose liko
Nors kaltinimas dėl Darbo kodekso nesilaikymo buvo pašalintas, federacija gavo daugiau pastabų, pavyzdžiui, kad esą nevykdė viešųjų pirkimų pirkdama paslaugas. Kaip pastebėjo V. Sinkevičius, ir čia buvo gerokai persistengta, mat federaciją konsultuojantys patyrę teisininkai yra nurodę, jog jei valstybės lėšos nesudaro daugiau nei pusės organizacijos biudžeto, ji neprivalo vykdyti viešųjų pirkimų[7].
Kitas ministerijos priekaištas esą buvo išreikštas dėl esą netinkamai sudarytos biuro nuomos sutarties, nors nuo pat pradžių visi esą žinojo, jog šios patalpos priklauso V. Sinkevičiaus šeimai ir dėl to niekam nebuvę problemų, mat biuras čia veikia jau visus 20 metų.
Kaip teigia pats V. Sinkevičius, biuras yra gerame rajone, apstatytas baldais ir visa reikalinga buitine technika, o nuomos kaina yra skirta ne gauti pelnui, bet amortizacijos išlaidoms padengti. Pasak jo, tokių patalpų nuomos kainos rinkoje yra bent tris ar keturis kartus didesnės, o keletą metų už nuomą LDF prezidentas esą išvis neėmęs jokių pinigų.
„Beje, 2017 metais savo iniciatyva užsakėme nepriklausomą federacijos auditą, kuris išsamiai įvertino visas mūsų veiklos sritis, ir nei dėl nuomos, nei dėl kitų aspektų neturėjo jokių pastabų. Tą patį jau šiemet pakartojo ir mus konsultavę teisininkai, kuriuos ŠMS ministerijos sprendimas tiesiog pribloškė. Jų nuomone, politikai akivaizdžiai prasilenkė su įstatymais, todėl teks jiems apie tai priminti Vilniaus apygardos administraciniame teisme“, – tuomet teigė Dziudo federacijos vadovas[7].
