Milijardierius Dž. Sorošas išeina į pensiją, Atviros visuomenės fondo valdymą perima jo sūnus
92-ejų metų sulaukęs kontraversiškasis milijardierius Džordžas Sorošas perdavė savo įkrto Atviros visuomenės fondo (OSF) valdymą vienam iš savo sūnų, 37-erių Aleksandrui Sorošui.
Tokia žinia nustebino daugelį, nes pats Dž. Sorošas anksčiau yra sakęs, kad nenorėtų, jog jo vardo fondo valdymą perimtų vienas iš jo vaikų[1].
Atviros visuomenės fondo (OSF) valdymą perėmęs A. Sorošas jau paskelbė, kad planuoja tęsti savo šeimos pradėtus darbus ir žada toliau aktyviai remti demokratų politikus bei jų keliamus klausimus, taip pat, prisidėti ir prie 2024 m. JAV prezidento rinkimų.
A. Sorošas taip pat atskleidė, kad pats asmeniškai domisi politika žymiai labiau nei jo tėvas ir pareiškė, kad artimiausiu metu daug dėmesio skirs balsavimo ir abortų teisių apsaugai.
A. Sorošas jau susitiko su JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnais, Senato daugumos lyderiu Čaku Šumeriu, Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau ir Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva.
Šie pokyčiai Atviros visuomenės fondo (OSF) valdyme neabejotinai paveiks ir JAV, o gal net viso pasaulio politiką. Fondas kasmet įvairioms politinėms grupėms bei nevyriausybinėms iniciatyvoms skiria apie 1,5 mlrd. dolerių.
Oficialiai, fondo misijos teiginiuose teigiama, kad šie pinigai yra skiriami grupėms ir asmenims, kurie propaguoja „demokratijos principus, žmogaus teises ir teisingumą“.
Remiantis „OpenSecrets“ duomenimis, vien 2022 m. rinkimų ciklo metu Dž. Sorošo kompanija „Soros Fund Management“ daugeliui demokratų kandidatų ir juos remiančių organizacijų paaukojo daugiau nei 179 mln. dolerių, o 2020 m. – apie 10,5 mln. dolerių[2]. Pagal „Forbes“ skaičiavimus, bendras verslininko ir filantropo Dž. Sorošo turtas yra vertinamas maždaug 6,7 mlrd. dolerių.
Kontraversiškasis filantropas daro milžinišką įtaką JAV politikai
Milijardierius ir filantropas Dž. Sorošas jau ne vieną dešimtmetį yra siejamas su pačiais įtakingiausiais pasaulio politikos lyderiais ir organizacijomis.
Jau anksčiau netilo diskusijos, kad valdydamas didžiuosius pasaulio žiniasklaidos kanalus, jis geba formuoti ir jam palankia kryptimi nukreipti pasaulinę nuomonę. Be to, jis ne kartą viešai dalinosi gana niūriomis įžvalgomis apie tai, ko žmonija gali laukti ateityje.
Tačiau pastaruosius kelerius metus Dž. Sorošas bent jau Amerikoje yra siejamas su aktyvia politine veikla: tiksliau, su finansine parama demokratams.
Pavyzdžiui, Dž. Sorošas gausiai rėmė Manheteno apygardos prokuroro Alvino Braggo – pareiškusio sensacingus kaltinimus buvusiam JAV lyderiui Donaldui Trumpui – kandidatūrą. Vien šiam reikalui remti Dž. Sorošas skyrė net 1 mln. dolerių savo lėšų.
Žvelgiant į kontraversišką Dž. Sorošo veiklą, ne mažiau stebinti gali ir tai, kad jo aplinkos žmonės yra itin dažni Baltųjų rūmų svečiai.
Pavyzdžiui, viename svarbiausių JAV pastatų ne kartą svečiavosi Atviros visuomenės fondų padalinio vykdomasis direktorius Tomas Perriello, o neseniai paaiškėjo ir tai, kad viena slapta grupė, kurią milijonais dolerių remia milijardierius Dž. Sorošas, užkulisiuose bendradarbiauja su prezidento J. Bideno administracija ir net formuoja politiką.
Grupė, pavadinta„Valdymas siekiant poveikio“ (angl. Governing for Impact), jau yra įgyvendinusi daugiau kaip 20 savo reguliavimo darbotvarkės punktų. Jais siekiama pakeisti buvusio prezidento D. Trumpo vadovavimo eros sprendimus, daugiau dėmesio sutelkiant į švietimo, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, būsto ir darbo klausimus.
Iš Vengrijos kilęs Dž. Sorošas tėvynėje sulaukia daugybės kritikos
Dž. Sorošas gimė 1930 m. Vengrijoje ir išgyveno nacių okupaciją. Vėliau, bendraudamas su žiniasklaida, okupaciją jis apibūdino kaip labiausiai „formuojančią patirtį“.
Iš tiesų, dar vaikystėje susidūręs su milžiniškais sunkumais vėliau Dž. Sorošas padarė sėkmingą finansininko karjerą, o 1979 m. pradėjo aktyvią filantropinę veiklą.
Iš pradžių jis skyrė stipendijas juodaodžiams Pietų Afrikos gyventojams, gyvenusiems apartheido sąlygomis. Vėliau jis pradėjo spręsti klausimus, susijusius su žodžio laisve, pavyzdžiui, aktyviai remdamas Vengrijoje besikuriančias nepriklausomas kultūros grupes. 1989 m. griuvus Berlyno sienai, jis įkūrė Vidurio Europos universitetą Budapešte, kuriame skatino kritinio mąstymo sklaidą.
Tačiau įdomu tai, kad būtent su gimtosios Vengrijos valdžia Dž. Sorošas nesutaria labiausiai. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad milijardierius Dž. Sorošas nurodė Europos Sąjungos (ES) vadovams griežtai bausti tas valstybes-nares, kurios nenori prisijungti prie „vienijančios globalios Europos imperijos“.
„Sorošo tinklas, persmelkęs Europos biurokratiją ir politinį elitą, jau daugelį metų siekia paversti Europą imigrantų žemynu. Šiandien didžiausią grėsmę Europos Sąjungos valstybėms kelia Sorošo tinklas, kuris propaguoja pasaulinę atvirą visuomenę ir siekia išardyti nacionalines sistemas. Tinklo tikslai aiškūs: spartinant migraciją sukurti atvirą etninę ir daugiakultūrę visuomenę, išardyti nacionalinį sprendimų priėmimo procesą ir perduoti jį pasauliniam elitui“, – teigia V. Orbanas[3].
Vengrijos ministro pirmininko teigimu, nepaisant to, kad Dž. Sorošas visus savo kritikus kaltina korupcija, jis pats yra „labiausiai korumpuotas žmogus pasaulyje“.
„Jis papirkinėja ir perka, ką tik gali. Tuos, kurių negali, jis naikina pasitelksę grėsmingą tinklo ginklą – kairiosios žiniasklaidos palaikymą, kad diskredituotų, pažemintų, įbaugintų ir naikintų“, – sako Vengrijos premjeras.
V. Orbano manymu, keli aukšto rango ES biurokratai jau bendradarbiauja su Dž. Sorošu tam, kad sukurtų vieną imperiją: institucinę sistemą, kuri, prisidengdama atviros visuomenės vardu, laisvoms Europos tautoms primestų vieną mąstymo būdą, vieną kultūrą, vieną socialinį modelį.
Italijoje Dž. Sorošas yra kaltinamas dėl migracijos krizės
Dž. Sorošas daug kritikos sulaukia ir Italijoje. Katanijos prokuratūra net išreiškė viešą nuogastavimą, kad Dž. Sorošo idėjos apie atvirumą migracijai kelia pavojų Italijai, kuri šiuo metu vėl susiduria su gausiu migrantų antplūdžiu[4].
Apie tai prabilo Italijos radikalios dešinės partija „Forza Nuova“ paskelbė, kad Katanijos prokuratūra smerkia Dž. Sorošo fondo veiklą ir vadina ją „migracijos spekuliacija“.
„Forza Nuova“ lyderis Roberto Fiore pažymi, kad šimtai tūkstančių užsieniečių atvyksta į Italiją neturėdami teisės į pabėgėlio statusą ir daro didelę žalą valstybės biudžetui ir kelia tiesioginę grėsmę saugumui.
Kelios italų institucijos jau nurodė, kad pastaruosius metus į šalį skverbiasi teroristai, be to, kyla jau čia esančių migrantų radikalizacijos pavojus. R. Fiore taip pat pareiškė, kad migracija kažkam yra tapusi verslu, o kažkam – vergove.
„Puikiai žinome, kad tūkstančiai afrikiečių patenka į mūsų teritoriją be jokio tinkamo pagrindo, nes jie nėra pabėgėliai ir persekiojami, nors yra ekonomiškai sunkiai besiverčiantys asmenys, tačiau juos kontroliuoja kosmopolitinės ir internacionalistinės jėgos, norinčios užpildyti Italiją afrikiečiais ir azijiečiai. Ir visa tai dėl ko? Todėl, kad jie puikiai žino, jog tauta gali apsiginti tik tada, kai turi religinę ir kultūrinę tapatybę, leidžiančią jai išsiskirti ir ginti savo tradicijas. Su šia invazija tai padaryti tampa labai sunku“, – sakė R. Fiore.
Pastaraisiais mėnesiais Italija iš tiesų kenčia nuo milžiniško migrantų antplūdžio. Balandžio mėnesį dėl to šalyje net buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri truks šešis mėnesius, jai bus skirtas pradinis 5 mln. eurų finansavimas[5]. Remiantis šalies vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki balandžio mėnesio į Italiją atvyko apie 31 300 migrantų ir pabėgėlių.
