Vasarą gyventojai dažniau palieka namus be priežiūros, o vagys ieško palankių ženklų
Prasidėjus moksleivių atostogoms ir įsibėgėjant vasaros sezonui, nemaža dalis šalies gyventojų ilgesniam laikui paliks namus be priežiūros. Vieni ilsėsis Lietuvoje, kiti keliaus į užsienį, todėl būstai ir juose esantis turtas tampa labiau pažeidžiami.
Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasarą dalį palankių aplinkybių vagims sukuria patys gyventojai. Viešai skelbiamos kelionių nuotraukos, informacija apie išvykimą ar akivaizdūs ženklai, kad namuose ilgą laiką nieko nėra, gali tapti kvietimu ilgapirščiams veikti.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu tyrimu, nemažos dalies gyventojų namuose laikomo turto vertė siekia dešimtis tūkstančių eurų. Tai reiškia, kad net viena vagystė gali sukelti didelius finansinius nuostolius.
Dalis gyventojų namuose turi daugiau nei 50 tūkst. eurų vertės turto
Tyrimo duomenimis, didžioji dalis šalies gyventojų – 26 proc. – nurodo savo namuose esantį turtą vertinantys nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Dar 12 proc. gyventojų teigia, kad jų turto vertė siekia nuo 30 iki 50 tūkst. eurų.
Tokios pačios dalies respondentų – 12 proc. – namuose laikomo turto vertė viršija 50 tūkst. eurų. Šie skaičiai rodo, kad būsto apsauga nėra tik formalumas, nes vagystės atveju žala gali būti itin reikšminga.
„Nors pastarąjį dešimtmetį vagystės nebėra masinis reiškinys, tačiau vieno tokio įvykio žala gyventojams gali būti didelė, nes namuose laikomo turto vertė siekia dešimtis tūkstančių eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Beveik ketvirtadalis nuosavą būstą turinčių gyventojų nėra jo apdraudę
A. Juodeikis pabrėžia, kad dalis gyventojų vis dar nėra pasirūpinę net pagrindinio būsto draudimu. Tyrimas atskleidė, kad 23 proc. nuosavą būstą turinčių žmonių Lietuvoje nėra jo apdraudę.
Tai ypač rizikinga tais atvejais, kai namuose laikomas didesnės vertės turtas. Vagystė, įsilaužimas ar sugadintas turtas tokiems gyventojams gali reikšti ne tik emocinį stresą, bet ir didelius tiesioginius finansinius nuostolius.
Draudimo bendrovės duomenimis, didžiausia praėjusiais metais fiksuota vagystė siekė beveik 14 tūkst. eurų. Tąkart įsilaužus pro langą buvo pavogtas seifas su jame laikomu turtu.
Individualūs namai vagims patrauklesni dėl atokesnės kaimynystės ir kieme laikomo turto
Pasak A. Juodeikio, vagys dažniau taikosi į individualius gyvenamuosius namus. Tokie būstai neretai yra atokesnėje kaimynystėje, todėl juos lengviau stebėti ir pasirinkti tinkamą momentą įsilaužimui.
Be to, individualių namų valdose dažnai laikomi vertingi daiktai. Šiltuoju metų laiku kiemuose paliekamos kepsninės, dviračiai, kitos mikrojudumo priemonės, lauko baldai ir įvairi sodo įranga.
Tokie daiktai gali tapti lengvu vagišių grobiu, ypač jei laikomi neužrakinti arba matomoje vietoje. Dėl to apsauga turėtų apimti ne tik patį namą, bet ir kiemą, garažą, sandėliuką bei lauko erdves.
Atostogų nuotraukos realiu laiku socialiniuose tinkluose gali išduoti tuščius namus
Viena dažniausių vasarą daromų klaidų – kelionių įspūdžių skelbimas socialiniuose tinkluose realiu laiku. Nuotraukos iš oro uosto, viešbučio, paplūdimio ar kitos šalies gali atrodyti nekaltos, tačiau jos parodo, kad žmogaus tuo metu nėra namuose.
„Remiantis atliktu tyrimu, daugiau nei ketvirtadalis gyventojų – 27 proc. – pripažįsta atostogų nuotraukomis socialiniuose tinkluose besidalijantys realiu laiku. Tačiau kelionėmis besimėgaujantys gyventojai dažnai neįvertina, kad tokie įrašai praneša, jog namuose tuo metu nieko nėra“, – sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, vagys ieško ne tik prasčiau apsaugotų būstų. Jie taip pat stebi ženklus, leidžiančius suprasti, kada šeimininkai yra išvykę ir kada būstas lieka be priežiūros.
Kelionių įspūdžiais saugiau dalintis jau grįžus namo
Draudimo ekspertai pataria kelionės įspūdžiais socialiniuose tinkluose dalintis jau grįžus namo. Tai leidžia išvengti situacijos, kai viešas įrašas tampa informacija apie tuščią būstą.
Jeigu vis dėlto norima dalintis akimirkomis kelionės metu, rekomenduojama apriboti įrašų matomumą. Socialiniuose tinkluose verta pasirinkti privatumo nustatymus, kad turinį matytų tik artimų žmonių ratas.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis ilgesnių išvykų metu. Kuo daugiau viešos informacijos apie kelionės vietą, trukmę ir laiką, tuo lengviau pašaliniams asmenims suprasti, kad namai palikti be nuolatinės priežiūros.
Tušti namai vagims matomi iš smulkių kasdienių ženklų
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad vagys prieš bandydami įsilaužti neretai kurį laiką stebi būstą ir jo aplinką. Jei kelias dienas vakarais neužsidega šviesos, nejuda žaliuzės ar pilnėja pašto dėžutė, tai gali tapti ženklu, kad šeimininkų nėra.
Išvykstant ilgesniam laikui svarbu pasirūpinti, kad namai neatrodytų visiškai negyvenami. Net nedidelės detalės gali sudaryti įspūdį, kad būste reguliariai lankosi žmonės.
Tam gali padėti automatiškai vakarais įsijungianti šviesa, prižiūrima pašto dėžutė ar kieme kartais pastatomas automobilis. Tokios priemonės nėra sudėtingos, tačiau jos gali sumažinti riziką, kad būstas bus pasirinktas kaip lengvas taikinys.
Kaimynų pagalba ir budri aplinka išlieka viena veiksmingiausių prevencijos priemonių
Draudimo ekspertai rekomenduoja prieš išvykstant paprašyti patikimų kaimynų ar artimųjų pasirūpinti kasdieniais dalykais. Jie gali ištuštinti pašto dėžutę, retkarčiais užsukti į namus ar pastebėti įtartinus asmenis kaimynystėje.
„Taip pat verta paprašyti patikimų kaimynų ar artimųjų pasirūpinti kasdieniais dalykais – ištuštinti pašto dėžutę ar kartais pastatyti automobilį kieme. Tai sudaro įspūdį, kad namai nėra palikti be priežiūros“, – sako A. Juodeikis.
Kaimynų pagalba gali būti naudinga ir periodiškai patikrinant, ar nėra įsilaužimo požymių, pažeistų durų, langų ar kitų įtartinų aplinkybių. Budri kaimynystė ir dėmesys aplinkai vis dar išlieka viena efektyviausių vagysčių prevencijos priemonių.
Signalizacija, kameros ir tvirtos spynos gali atbaidyti ilgapirščius
Draudimo bendrovės atstovas primena, kad apsaugos sistemos yra viena iš paprasčiausių ir veiksmingiausių turto saugumo priemonių. Signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros, judesio sensoriaus lempos ar durų ir langų jutikliai gali padėti atbaidyti ilgapirščius.
Svarbu pasirūpinti ir lauke laikomu turtu. Dviračiai, sodo įrankiai, kepsninės, mikrojudumo priemonės ir kiti vertingi daiktai turėtų būti laikomi rakinamuose sandėliukuose ar garažuose.
Naudojant spynas, verta rinktis tvirtas ir atsparias kirpimui. Kuo daugiau pastangų reikia įsilaužti ar pasiimti daiktą, tuo didesnė tikimybė, kad vagys pasirinks lengvesnį taikinį.
Tyrime apklausta daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu šių metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų.
Respondentai atstovavo įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų. Tyrime dalyvavo skirtingose šalies vietovėse gyvenantys žmonės, todėl duomenys leidžia vertinti platesnes gyventojų elgsenos ir turto apsaugos tendencijas.
Daugiau informacijos
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El. p. [email protected]
