Dž. Sorošas pranašauja civilizacijos pabaigą

Artėjame link pabaigos?

Davose, Šveicarijoje vykęs kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas sutraukė visą verslo bei politikos elitą ir buvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje. Pasaulio dabartį bei ateitį čia analizavo valstybių vadovai ir didžiausių pasaulio kompanijų įkūrėjai. Į sceną žengė ir milijardieriai, ir filantropai bei labdaros fondų valdytojai. Čia lankėsi ir vengrų kilmės milijardierius Džordžas Sorošas, kuris pateikė įdomių įžvalgų apie mūsų civilizacijos ateitį. Tiksliau – jos pabaigą.

Milijardierius bei aktyvus filantropas Davose tradiciškai rengė vakarienę, per kurią į savo svečius kreipėsi kalbėdamas apie šiuo metu žmonijai aktualius dalykus.

Pusvalandį trukusioje kalboje jis daugiausiai dėmesio skyrė Kinijos prezidento autoritarizmui ir Vladimiro Putino karui.

Į 9-ą dešimtį įkopęs verslininkas, matęs skirtingus globalius pokyčius dabar perspėja, kad Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė Europą ir gali tapti dar vieno pasaulinio karo pradžia^[1].

Prabilo apie tai, kokias bėdas gali sukelti Kinija

Dž. Sorošas nuolat reaguoja į pasaulyje vykstančius pokyčius bei aktualijas, todėl jo kalbos apie karą Ukrainoje ir brutalaus autoritarizmo įsigalėjimą negali stebinti.

Tačiau savo kalboje Dž. Sorošas akcentuoja ne tik karą, bet ir kitus visai žmonija aktualius klausimus, kurių ignoravimas gali privesti prie niūrios baigties: tai ir kova su pandemijomis bei klimato kaita, ir branduolinio karo grėsmė, ir pasaulinių institucijų išlaikymas.

Kita vertus, akcentuota tai, į ką pasaulis šiuo metu yra susitelkęs labiausiai.

Vengrijoje gimęs ir Holokaustą išgyvenęs Dž. Sorošas savo kalboje daugiausia dėmesio skyrė Rusijos prezidento V. Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo „represinių režimų" įsigalėjimui ir pavadino šias dvi šalis „didžiausia grėsme atvirai visuomenei."

„Abu lyderiai padarė protu nesuvokiamų klaidų. V. Putinas tikėjosi, kad Ukrainoje bus sutiktas kaip išvaduotojas; Xi Jinpingas laikosi „nulininės" politikos, kuri niekaip negali būti tvari. Todėl sakau, kad mūsų civilizacija gali neišlikti", – teigia Dž. Sorošas.

Filantropo teigimu, nuolatiniai Kinijos valdžios prekybos blokavimai sutrikdys tiekimo grandines, o tai gali išlaikyti didelę infliacijos grėsmę visame pasaulyje ir sukelti pasaulinę depresiją.

Mano, kad reikia perorientuoti Vokietijos ekonomiką

Jis taip pat pakomentavo Europos politinę erdvę, pažymėdamas, kad buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel iš dalies dėl sandorių su Rusija dėl dujų ir Kinija dėl automobilių eksporto, pavertė šalį geriausiai besivystančia regiono ekonomika, tačiau dabar dėl to „tenka mokėti didelę kainą".

„Vokietijos ekonomiką reikia perorientuoti, o tai užtruks ilgai", – teigia Dž. Sorošas.

Jis pabrėžia ir tai, kad pristatytas Europos Sąjungos (ES) priemonių paketas „REPowerEU" kancleriui Olafui Šolcui sukels tikrą galvos skausmą būtent dėl ankstesnių A. Merkel susitarimų.

Dirbtinis intelektas Kinijoje kelia „mirtiną pavojų" ir yra naudojamas represijoms prieš piliečius

Pasaulio ekonomikos forume Dž. Sorošas lankėsi anaiptol ne pirmą kartą. Šio filantropo pasisakymai visuomet sulaukia dėmesio ir kartais yra vertinami kontraversiškai.

Dar 2020 m. Pasaulio ekonomikos forume jis pažėrė aštrios kritikos feisbuko kompanijai ir teigė, kad ji prisidėjo prie siekio 2020 m. JAV prezidento rinkimuose perrinkti Donaldą Trumpą. Kaip žinome, šiuos rinkimus D. Trumpas pralaimėjo.

2019 m. Dž. Sorošas perspėjo dėl „mirtino pavojaus", kurį kelia Kinijos dirbtinio intelekto naudojimas represijoms prieš savo piliečius.

Šią temą jis vėl palietė ir šiais metais, teigdamas, kad dirbtinis intelektas yra naudojamas kontrolės priemonėms, kurios padeda represiniams režimams ir kelia pavojų atviroms visuomenėms.

Tiesa, šiais metais Dž. Sorošinas savo kalboje, priešingai nei tikėtasi, neužsiminė apie pasaulinę turtinę nelygybę, pandemiją, o klimato kaitą paminėjo šiam klausimui priskirdamas antrą vietą aktualių problemų hierarchijoje.

Knygos verta gyvenimo biografija

Atsižvelgiant į Dž. Sorošo biografiją, turbūt neišvengiama, kad jis jaučia nerimą dėl totalitarinių lyderių, ypač Rytų Europoje, keliamo pavojaus.

Jaunystėje Dž. Sorosas matė, kaip jo gimtąją Vengriją iš pradžių okupavo naciai, o paskui ji pateko į sovietų įtakos sferą^[2].

Ši patirtis paskatino jį siekti sėkmės, o praturtėjus, užsiimti tuo, ką jis vadina „politine filantropija".

Dar 1984 m. jis sakė, kad politinėms reikmėms skyrė 3 mln. JAV dolerių auką. Po trejų metų jo auka išaugo jau iki daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių.

1993 m. jis įsteigė „Atviros visuomenės fondą", organizaciją, kuri teikia dotacijas tiems, kurie skatina liberalias laisves.

Davose taip pat lankęsis šio fondo prezidentas Markas Mallochas-Brownas užsiminė, kad Dž. Sorošo kalba apie pasaulio ateitį buvo jaudinanti ir kiek liūdna.

Prisiminta, kad filantropas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido kovodamas prieš autoritarizmą ir diktatūrą. Dabar jam jau beveik 92-eji, o pasaulis kovoja su tuo pačiu blogiu.