1997-ųjų rudens princesė nebeišvydo
Paskutinė 1997-ųjų vasaros diena į istoriją įsirašė amžiams, kai avarijos Paryžiuje metu žuvo princesė Diana. Kartu su šia paslapties šydu apgaubta katastrofa į paviršių ėmė plaukti ir skirtingos sąmokslo teorijos, keliančios įvairiausius klausimus apie pasaulį sukrėtusį įvykį.
Praėjus 25-eriems metams nuo princesės Dianos žūties, naujas „discovery+“ dokumentinis serialas „The Diana Investigations“ kviečia iš naujo pažvelgti į nelaimę supusius faktus ir spekuliacijas, paaiškėjusias policijos tyrimų metu.
Princo Viljamo ir princo Hario mama, britų sosto įpėdinio princo Čarlzo buvusi žmona, Diana Frances Spencer per 36-erius savo gyvenimo metus spėjo tapti bene žinomiausia pasaulio moterimi. Plačiai gerbiama ji išliko ir po savo mirties.
Viešosios erdvės ir stiliaus ikona tapusi princesė turimą eterį ir populiarumą išnaudodavo prasmingai – nuo labdaringos veiklos, susijusios su skurstančiais vaikais ar AIDS sergančiais žmonėmis, iki drąsaus kalbėjimo apie rūpestį psichikos sveikatos problemų turinčiais asmenimis.
Nors ji išsiskyrė savo kuklumu, būtent Dianos charizma leido jai aukštai pakelta galva išeiti iš santuokos su princu Čarlzu – skirtingas keliais jie pasuko 1996 m., nors jų santykiai buvo subyrėję jau kelerius metus iki oficialių skyrybų.
Lemtinga jai tapo 1997 m. rugpjūčio 31 d. Tą dieną princesė Diana žuvo kartu su savo tuometiniu širdies draugu, milijardieriaus Mohamedo Al-Fayedo sūnumi Dodi Al-Fayedu ir vairuotoju Henri Paulu, kai pastarasis nesuvaldė mašinos ir rėžėsi į sieną Pont de l’Alma tunelyje Paryžiuje.
Tyrimo metu išaiškinta, kad H. Paulas vairavo daugiau nei tris kartus viršijęs leistino alkoholio kiekio kraujyje limitą, o alkoholio efektą galėjo paaštrinti ir prieš tai gerti receptiniai vaistai.
Automobilis taip pat du kartus viršijo leistino greičio limitą ir lėkė 105 km/h greičiu. Prie tokios skubos galėjo prisidėti ir motociklais automobilį sekę paparaciai, kurių vairuotojas ir keleiviai stengėsi išvengti.
Po tragedijos pasaulį užliejo širdgėlos banga
Princesės Dianos buvo gedima ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje. Prie jos tuometinės rezidencijos – Kensingtono rūmų – Londone buvo palikta daugiau kaip 1 mln. gėlių puokščių, o princesės laidotuves, vykusias Vestminsterio abatijoje, gyvai stebėjo 3 mln. žmonių.
Skaičiuojama, kad dar 2,5 mlrd., t. y. arti pusės tuometinių planetos gyventojų, žiūrėjo tiesioginę laidotuvių transliaciją.
Katastrofos įtaką nustatė ir mokslininkų atlikti tyrimai.
Vieno iš jų metu paaiškėjo, kad net 50 proc. britų ir 27 proc. JAV gyventojų buvo giliai paveikti princesės mirties. Kitas tyrimas parodė, kad po Dianos laidotuvių sekusių keturių savaičių metu Anglijoje ir Velse sau gyvybę atėmė 17 proc. daugiau žmonių nei lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 1993–1996 m.
Mokslininkai sako, kad tam didelės įtakos turėjo „savęs atpažinimo“ efektas, lėmęs, kad didžioji dalis aukų buvo panašios į Dianą, t. y. 25–44 m. amžiaus grupei priklausiusios moterys, kurių savižudybių skaičius išaugo net 45 proc.
Žvilgsnis į katastrofą kitu kampu
Natūralu, kad tokio masto nelaimė paskatino ir ne vienos sąmokslo teorijos atsiradimą, įskaitant teiginius, kad už princesės mirtį yra atsakinga karališkoji šeima ar britų kariuomenė.
Šviežiai pasirodęs „discovery+“ dokumentinis serialas „The Diana Investigations“ leidžia žiūrovams iš vidaus pažvelgti į faktus, melus ir potencialius sąmokslus, kuriuos aiškinosi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos policija.
Keturių serijų dokumentikoje princesės avarijos liudininkai, tyrime dalyvavę policininkai ir net Dianos automobilį tunelyje sekę paparaciai leis kitu kampu pamatyti per visą pasaulį nuvilnijusią tragediją.
Dokumentinį serialą peržiūrėti galima „discovery+“ platformoje, kuri Lietuvoje yra pasiekiama per „Go3“ televiziją.
