<h2>Lietuviškas metodas atveria kelią informacijos turintiems meno kūriniams, kurių neįmanoma padirbti</h2>
<p>2021 m. Valstybės ir Tautiškos giesmės proga, jauni molekulinės biologijos srities genetikai Lukas Žemaitis, Ignas Galminas ir tapytojas Tadas Sokolovas pristatė pirmąjį pasaulyje ateities mokslo bei meno sinergijos kūrinį Lietuvai ir jos žmonėms, padovanodami išties neįprastą dovaną – DNR molekulėje užkoduotą Lietuvos valstybės himną[1].</p>
<p>Paveiksle pavaizduotas vienas talentingiausių Lietuvos kūrėjų M. K. Čiurlionis, atvėręs duris į iliuzijų bei siurrealizmo pasaulį. Jame, be kita ko, susipina chaosas ir elegancija, mokslinė tvarka ir meniška anarchija.</p>
<p>Ir iš tiesų, menas yra universali kalba, tad šiame paveiksle galima įžvelgti daug atpažįstamų bei jausmus žadinančių simbolių, atspindinčių šiuolaikinį pasaulį. Tuo tarpu panaudojus DNR, praeitis yra perkeliama ateities kartoms.</p>
<p>Derėtų paminėti ir tai, kad paveikslas turi dvi puses – matomą bei nematomą (pastarosios dažuose yra įmaišyta DNR, kurioje joje yra196 žinomiausi M. K. Čiurlionio paveikslai, Valstybės pažinimo centro lankytojų linkėjimai Lietuvai bei 20 istorinių faktų, atskleidžiančių Lietuvos tapatybę, tokiu būdu atveriant duris į skaitmeninę NFT meno formą).</p>
<p>Įdomu tai, jog meno kūrinio drobė yra padengta daugiau nei 30 skirtingų akrilo ir lako dažų sluoksnių, savo ruožtu sukuriančių spalvingą graffiti stilių, pilną užrašų bei simbolių. Kūrinyje taip pat yra specialiai šiam projektui sukurtas specialus simbolis, nurodantis, kad jame yra DNR su užkoduota informacija.</p>
<p>Tiesa, pernai tie patys mokslininkai į DNR molekulę surašė ir Lietuvos himną, – šis gi užkoduotas paveiksle esančiame grotuve, dėl ko informaciją galima nuskaityti naudojant specialią technologiją[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/anirudh-titzbrnr7py-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tai – dovana ateities kartoms</h2>
<p>Galime pasidžiaugti, jog dėl nuolat tobulėjančių genų nuskaitymo technologijų visos ateities kartos galės be didesnio vargo iššifruoti tam tikrą informaciją ir atkurti garsą tiksliai tokį, koks jis skambėjo įrašymo dieną[3]. Kitaip tariant, tai naujoviškas bei prasmingas žingsnis, išsaugantis mūsų tautai svarbius žodžius. Kita vertus, ko gero, daugeliui smalsu, kaipgi apskritai galima paaiškinti technologijos, koduojančios informaciją DNR, principą?</p>
<p>Koduojama informacija paverčiama kompiuteriniu dvejetainiu kodu (sudaroma iš 0 ir 1), tuomet specialių algoritmų pagalba šis kodas paverčiamas DNR kodu ir sudaroma seka. Pastaroji gaminama naudojant pažangius genų sintezės metodus. Na, o atlikę šiuos veiksmus, mes jau turime norimą informaciją, įrašytą į DNR. (Molekulė gali būti saugoma tūkstančius metų, o prireikus ją galima nuskaityti bei konvertuoti į DNR kodą, ir informacija bus iškoduota.)</p>
<p>Gauta DNR yra dedama į specialią kapsulę, skirtą laikyti standartinėmis kambario temperatūros sąlygomis. Tuo tarpu duomenų dekodavimas atliekamas 3 etapais: kapsulėje esanti DNR paruošiama nuskaitymui; naudojant moderniausią sekos nustatymo platformą, atliekamas DNR skenavimas, siekiant gauti genetinį kodą ATGC raidėmis; kompiuterinių algoritmų pagalba iššifruojama DNR seka, ir gaunama užkoduota informacija. Ir visa tai gali atlikti institucijos, dirbančios su naujos kartos sekos platformomis.</p>
<h2>Neprilygstama archyvinė saugykla atrasta dar 2017 m.</h2>
<p>Dar prieš kelerius metus Vašingtono universiteto „Microsoft“ ir „Twist Bioscience“ mokslininkai užkodavo archyvinį roko himno garsą į sintetinę DNR[4]. Taigi, jau tada buvo daugmaž aišku, jog dėl DNR tankumo bei patvarumo, joje galės būti patalpinamas didžiulis informacijos kiekis, perspjaunant kasetes ar diskelius. Tarkim, galėtumėte sudėti milžinišką kiekį „Facebook“ nuotraukų, ir dar liktų apsčiai vietos.</p>
<p>Galų gale, akivaizdu, kad skaitmeninis pasaulis plečiasi, dargi augant ir saugyklos poreikiui, kaip ir DNR. Tuo tarpu kadaise buvo prognozuojama, jog jei baitas duomenų būtų galonas vandens, greičiausiai kas 10 sekundžių jo susidarytų pakankamai, jog užpildyti vidutinį namą (dabar tai, ko gero, užtruktų pora sekundžių).</p>
<p>Dar didesni laimėjimai įvyks, kai prie interneto prijungti prietaisai arba išmanieji namai taps populiaresni, o besivystančios rinkos, tokios kaip Kinija, Brazilija, Rusija bei Meksika, sukurs daugiau internetinių duomenų, – juk pažangai ribų nėra.</p>
