<h2>Kultūros taryba paskyrė diskusijas dėl paminklo už 42 tūkst. eurų</h2>
<p>Kone dešimtmetį nerandant sprendimo – palikti ar nuimti Petro Cvirkos paminklą pačiame Vilniaus miesto centre, Kultūros taryba pasiūlė išeitį – inicijuoti diskusijas, kurioms bus skirta nemenka suma – net 42 tūkst. eurų. Tiesa, prisiminkime, kad vieningas sprendimas visuomenėje nėra randamas jau beveik dešimtį metų, o kultūros atstovams kelti atlyginimų „nėra iš ko“. Kultūros taryba pabrėžė, kad tai nėra „pinigų švaistymas“, mat prie šių diskusijų dirbsiantys ekspertai, menininkai, bus rengiamos virtualios paskaitos, kad visuomenė būtų supažindinta su turima informacija. Dar 2020 metais Kultūros tarybos atstovė Goda Dapšytė teigė, jog projektas „Diskusijos apie Petro Cvirkos skverą“ buvo finansuotas kaip geriausiai įvertintos tarpdisciplinio meno srityje.[1]</p>
<p>Dar praėjusią vasarą „Nacionalinis susivienijimas“ pastebėjo, kad ši suma akivaizdžiai skirta ne diskusijoms, o lėšų pasisavinimui per Mažąją bendriją „Studio Space/Time“. Teigiama, kad šios diskusijos neturi nieko bendro su minėtos diskusijos dėl P. Cvirkos paminklo likimo tikslais. Minėta mažoji bendrija tuo metu negyvavo dar nė metų (pažymima, kad buvo įsteigta 2019-09-09), o joje dirbo tik vienas asmuo – Povilas Marozas. Esą Lietuvos kultūros tarybos tikslas yra primesti visuomenei, neva P. Cvirkos atminimui skirtas paminklas buvo pastatytas ne kaip politikui, o kaip rašytojui. „Nacionalinio susivienijimo“ teigimu, norima primesti, jog šio asmens padaryti nusikaltimai Lietuvai, jos valstybingumui bei žmonėms nesusiję su šiuo paminklu.[2]</p>
<p>Milžiniška suma, skirta diskusijoms, kurių konsensuso, panašu, vis tiek pasiekti nepavyks, papiktino ir šalies prezidentą G. Nausėdą: „Diskusijos visuomenėje turi vykti, tačiau nežinau, ar jos turėtų vykti tokia kaina“, – dar praeitais metais teigė prezidentas.[3]</p>
<p>Tiesa, „Nacionalinis susivienijimas“ taip pat atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad, nors valstybės vadovai ir suabejojo paminklui skirtų diskusijų kaina, nuslėpė, kad dar 2019 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras parengė ir pateikė išsamią ekspertinę išvadą, sudariusią net 14 puslapių, kurioje įvertino rašytojo ir politinio veikėjo P. Cvirkos veiklos vertinimą. Vertinimo išvadose buvo nurodyta, jog P. Cvirka aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o Lietuvos okupaciją net įvardino kaip „išvadavimą“. Taip pat „Nacionalinis susivienijimas“ pabrėžia, kad vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka vykdė tikrą cenzūrinę politiką – mat negalėjo apkęsti antisovietines pažiūras propaguojančių kolegų, todėl nedelsiant juos šalindavo ir perduodavo informaciją okupantų saugumui.</p>
<p>Dėl P. Cvirkos paminklo likimo dar praeitais metais pasireiškė ir konservatoriai – esą „stalinistinio, komunistinio teroro aukos nusipelno didesnės pagarbos, o P. Cvirkos paminklo nukėlimas galėtų būti vienas iš tokios pagarbos deramos išraiškos pavyzdžių“.[4] Jau tuomet A. Anušauskas teigė, kad nors ir savivaldybė organizuojanti diskusiją dėl aikštės, viskas nepaprastai lėtai juda. Tuomet Seimo narys pasisakė, kad miesto centras – ne vieta tokiam paminklui. Žinoma, sulaukta ir miesto mero R. Šimašiaus atsako, mat tokie klausimai keistai keliami likus nedaug laiko iki rinkimų, o sprendimai dėl skvero nebus priimami skubotai, kadangi kalbama apie visos teritorijos transformaciją ir jos pritaikymą vilniečiams.</p>
<h2>Diskusijos dėl P. Cvirkos paminklo likimo vyko socialiniuose tinkluose</h2>
<p>Pažymima, kad diskusijos vyko jau 2019 metais – buvo vykdyta ne viena apklausa paminklo likimo klausimais. Štai tinklalapis „Made in Vilnius“ atliko apklausą, kurioje teiravosi visuomenės nuomonės, ką būtų geriau padaryti su P. Cvirkos paminklu. Apklausos rezultatai parodė, kad 1 293 asmenys pasisakė už tai, kad paminklas būtų nukeltas. 590 pasisakė už tai, kad paminklas būtų paliktas toks, koks yra, 564 balsavo už skvero atnaujinimą, o 52 pasisakė už tai, kad jiems tai nerūpi.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/p-cvirkos-apklausa.jpg" alt="Apklausa dėl P. Cvirkos paminklo" /></p>
<p>Kultūros ministras Simonas Kairys taipogi savo „Facebook“ paskyroje pasidalino žinia, kad pasirašė kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą dėl teisinės apsaugos P. Cvirkos paminklui panaikinimo. S. Kairio teigimu, šis paminklas nėra susijęs su rašytojo kultūriniais nuopelnais, mat P. Cvirkos literatūriniai nuopelnai jau yra įamžinti Naujamiestyje pastatyta skulptūra „Lakštingala“.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/s-kairys.jpg" alt="S. Kairio pasisakymas" /></p>
<p>Kiek kitos nuomonės buvo rašytojas Darius Pocevičius – mat ir taip Lietuvoje nyksta autentiškos viešosios erdvės ir istoriniai reliktai. D. Pocevičiaus teigimu, P. Cvirkos skulptūra įkūnija tam tikrą atmintį apie Vilniaus atstatymą ir pokarinį laikotarpį. Pasak rašytojo, būtent tada atgimė tikrasis Vilniaus vaizdas, kuris paženklino laikotarpį, „kuomet mūsų seneliai iš provincijos ėmė keltis į Vilnių“. Panašu, kad Vilniaus miestą kultūrininkai suvokia skirtingai – štai D. Pocevičius sostinę įsivaizduoja kaip architektūrinį muziejų, o ne betono statinių džiungles.[5]</p>
<p>Pažymima, kad naujienų agentūra „BNS“ išskyrė tam tikrus argumentus už P. Cvirkos paminklo nukėlimą. Tarp tokių išskirti jau aukščiau straipsnyje minėti P. Cvirkos gyvenimo faktai kaip kolaboravimas su Maskva ir pasirašymas deklaracijos, kuri patvirtino Lietuvoje įvedamą sovietinę santvarką. Naujienų agentūra taipogi tvirtina, jog nors ir šis paminklas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, tai buvo atlikta Lietuvai dar nepaskelbus nepriklausomybės. Taip pat pabrėžiama, kad paminklas statytas ne už literatūrinius nuopelnus, o už P. Cvirkos kolaboravimą su sovietų valdžia. P. Cvirkos aikštei ir taip reikalinga renovacija, mat visai gretimai bus statoma nacionalinė koncertų salė.[6]</p>
<p>Visgi, nors dauguma argumentų ir yra už paminklo pašalinimą, „BNS“ primena, kad P. Cvirkos literatūrinis talentas yra neginčytinas, tad jį būtina atskirti nuo jo politinių klaidų. Netgi pašalinus paminklą, Lietuvos istorija perrašyta nebus, todėl sovietinio paveldo palikimas leistų pristatyti to laikmečio kontekstą jaunimui. Neslepiama, kad su sovietų valdžia daugiau mažiau kolaboravo ir tokie žymūs menininkai kaip Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas bei Justinas Marcinkevičius, nesulaukę tiek daug prieštaringų vertinimų kaip antai P. Cvirka.</p>
<p>Pažymima, kad kultūros tarybos pinigų dalybos jau įvyko – diskusijoms dėl P. Cvirkos paminklo kuruoti buvo paskirta Ūla Tornau, gavusi iš LKT net 1 800 eurų stipendiją. Panašu, kad paskutiniu metu diskusijos vėl įgavo aktualumą, tačiau pagrinde diskutuojama tik socialiniuose tinkluose, o Lietuvos kultūros tarybos oficialiame puslapyje – nė žodžio apie P. Cvirkos paminklą. Ar tokios diskusijos ir buvo įkainotos 42 tūkst. eurų suma? O galbūt žadama buvo daug iki kol buvo gautas finansavimas.</p>
<h2>Diskusija dėl P. Cvirkos paminklo prasidėjo nuo stotelės pervadinimo</h2>
<p>Petro Cvirkos asmenybė visuomenėje turi daugelį atspalvių, ne paslaptis ir jo istorija. Tai, kad P. Cvirka dirbo Sovietų Sąjungos labui, įrodo jo biografija. Rašytojas dirbo Lietuvos komunistų partijos finansuojamame žurnale „Trečiasis frontas“, o vėliau ir tos pačios partijos finansuotame žurnale „Literatūra“. Rašytojas yra parašęs tokius kūrinius kaip „Frank Kruk“, „Žemė maitintoja“, „Meisteris ir sūnūs“. Taip pat savo kolekcijoje gali pasigirti ir keliais apsakymais: „Saulėlydis Nykos valsčiuje“ bei „Kasdienės istorijos“. Nemažai knygų parašė vaikams.[7]</p>
<p>Kompromituoja tai, kad rašytojas po Sovietų okupacijos rašė straipsnius, kuriuose šlovino Raudonąją armiją, Sovietų Sąjungą, J. Staliną – realiai viską, kas dabar laikoma tautos tabu. Kiek vėliau, 1944 metais, P. Cvirka grįžo į Lietuvą ir toliau tęsė savo veiklą – įsirašė į laikraščio „Tarybų Lietuva“ partinę įskaitą.</p>
<p>Naikinant visą tarybinį paveldą, pro akis neprasprūdo ir sostinės centre stūksantis P. Cvirkos paminklas. Iš pradžių Lietuvos sąjūdis ėmėsi kiek mažesnių darbų – 2003 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir iš pradžių prašė pakeisti garsiojo rašytojo vardu pavadintą stotelę, esančią Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankirtoje. Stotelę dar tuomet siekta iš „Petro Cvirkos“ pervadinti į „Islandijos“, mat Islandijos gatvė yra pagrindinė jungtis tarp Pylimo gatvės ir Senamiesčio.</p>
<p>Tiesa, ne visi rašytoją įžvelgė kaip Sovietų Sąjungos atspalvį. Štai literatūrologas Petras Bražėnas teigė, esą Petras Cvirka Lietuvai svarbus ne kaip politinis veikėjas, o kaip literatūros klasikas.[8] Visgi, gatvė buvo pervadinta, bet paminklas iki šių dienų dar liko. Klausimą dėl rašytojo paminklo iškėlė architektas Tomas S. Butkus – 2013 m. šis iškėlė mintį vietoje P. Cvirkos paminklo pastatyti paminklą, skirtą Vincui Mykolaičiui Putinui. Visai netrukus, po metų, šalyje pamažu vis pradėjo aidėti klausimai dėl sovietinių reliktų palikimo. P. Cvirkos paminklas kėlė emocijų – esą ši asmenybė nebuvo neutrali, o skulptūra – „skleidžianti ideologiją“. Anot kritikų, toks paminklas įprasmina asmenybes, prisidėjusias prie Lietuvos okupacijos.</p>
<p> </p>
