- Dirbtinis intelektas populiarėja: pasiekė ir politiką
- DI – ne tik pasišaipymas iš nekenčiamų politikų
- Riba tarp pramoginio ir pavojingo turinio – itin plona
- DI turi būti reglamentuojamas ir kontroliuojamas
Dirbtinis intelektas populiarėja: pasiekė ir politiką
Naudojant programinę įrangą „Midjourney“ pernai dirbtinio intelekto (DI) pagrindu buvo sukurtos nuotraukos, kurios apgavo net pačius akyliausius ir įtariausius internautus.
Galbūt ir jūs matėte nuotrauką, kurioje Donaldas Trumpas sulaikomas policijos pareigūnų prie „Trump Tower“ Niujorke, arba nuotrauką, kurioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas valgo purvą.
Tikriausiai kiekvienas matė ir fotografiją, kurioje užfiksuotas prabangia striuke pasidabinęs popiežius Pranciškus[1]?
Skirtingose vaizdo įrašuose galima pamatyti ir Vladimirą Putiną bei D. Trumpą grojantį grupėje, Joe Bideną ar Kamalą Harris, dalijančius vaikams saldainius.
DI susidomėję internautai nepamiršta ir Lietuvos politikų. Skirtingose vaizdeliuose, pavyzdžiui, tariamoje prabangaus prekės ženklo „Balenciaga“ reklamoje, galima išvysti ir Gabrielių Landsbergį, ir Saulių Skvernelį ar net šalies vadovą Gitaną Nausėdą.
?si=3WXlTY2wDYaHVlCdVisi šie vaizdai – netikri, ir buvo sugeneruoti DI pagalba. Jie buvo skirti ne tik prajuokinti visuomenę, tačiau ir parodyti dirbtinio intelekto galią, ypač kai yra kalbama apie visame pasaulyje žinomus ir įtakingus asmenis.
Vis tik, pastebima, kad dėl aukštos kokybės, realiai atrodančių veidų ir tikroviškų tekstūrų bei spalvų, DI pagalba galima sugeneruoti tiek absurdiškus ir juokingus vaizdelius, tiek ir rimtų problemų globaliu mastu galinčius daryti vaizdo įrašus.
https://www.facebook.com/reel/535630505773080
https://www.facebook.com/watch/?v=857462166603124&ref=sharing
DI – ne tik pasišaipymas iš nekenčiamų politikų
Dirbtinis intelektas išpopuliarėjo staiga ir dabar jau apima daugelį gyvenimo sričių: jis mums padeda paslaugų sektoriuje, komunikacijoje, švietime, taip pat ir politikoje, kur DI poveikis gali būti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas.
Juk ši technologija gali būti pasitelkiama ne tik informuojant visuomenę, bet ir skleidžiant propagandą arba tiesiog – melagienas.
DI leidžia kurti itin realistiškus netikrus vaizdus ir vaizdo įrašus, kurie gali būti naudojami politinei komunikacijai, o kartu ir dezinformacijai skleisti.
Pavyzdžiui, naudojant „deepfake“ technologiją, galima sukurti vaizdo įrašą, kuriame atrodo, kad politikas sako arba daro tai, ko iš tikrųjų niekada nedarė. Tokie įrašai gali būti naudojami diskredituoti politikus, manipuliuoti rinkėjų nuomonėmis ar net kurstyti politinius konfliktus.
Negana to, dirbtinis intelektas gali imituoti žmogaus balsą, įskaitant politikų, su dideliu tikslumu. Tai leidžia kurti netikrus garso įrašus, kuriuose girdima, kaip politikas tariamai pasisako jautriomis ar prieštaringomis temomis. Tokie įrašai gali būti lengvai platinami socialiniuose tinkluose ir naudoti propagandai ar net šantažui.
Tokia sparti ir kol kas mažai reguliuojama bei tarptautiniu mastu reglamentuojama dirbtinio intelekto technologijų pažanga kelia klausimus dėl atsakomybės ir reguliavimo.
Kas turėtų būti atsakingas už netikro turinio platinimą bei kaip užkirsti kelią DI naudojimui politinei manipuliacijai?
Riba tarp pramoginio ir pavojingo turinio – itin plona
Technologijų ekspertai įspėja, kad užsienio šalių vyriausybės ir politiniai veikėjai gali panaudoti dirbtinį intelektą, kad sukurtų tikrovišką turinį, kuriuo siekiama apgauti žmones, pavyzdžiui: paskelbti suklastotą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo įrašą, kuriame jis sako, jog pasiduoda Rusijai arba priešingai, JAV vadovo įrašą, kuriame esą yra skelbiamas karas Kinijai.
Žinoma, kol kas matome, kad atsiradus pigioms, lengvai naudojamoms dirbtinio intelekto priemonėms, paplito kūrybiškas internautų kuriamas turinys, kuriame tikrovė subtiliai susilieja su fikcija.
Vis dėlto, parodija ar ne, dirbtinio intelekto sukurti vaizdo ir garso įrašai gali paveikti visuomenės narius, pakeisti jų nuomonę ir net veikti kaip tam tikra dėmesio nuo svarbių aktualijų nukreipimo forma.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose per prezidento rinkimų kampaniją išplatintame „deepfake“ atvaizde buvo pavaizduotas politikas Fransas Timmermansas, privačiame lėktuve valgantis ikrus. Nors nuotrauka buvo aiškiai pakeista ir pažymėta kaip sukurta dirbtinio intelekto, daugelis ekspertų sutiko, jog nesvarbu, ar nuotrauka suklastota, ar ne, ji yra teisinga, nes buvo paremta vizija, kad kandidatas yra atitrūkęs nuo plačiosios visuomenės.
Taip netikri vaizdo įrašai, nuotraukos ir juokingi „memai“ maišosi su tradicinėmis, faktinėmis naujienomis. Taigi, ir netyčia galima prisidėti prie dezinformacijos sklaidos.
Pasak Vestminsterio universiteto psichologijos profesoriaus Tomo Buchanano, maždaug 20 proc. pasaulio interneto naudotojų nurodė netyčia skleidę dezinformaciją. Maždaug 10 proc. interneto naudotojų teigė, kad dalijosi kažkuo, ką žinojo esant klaidinga.
DI turi būti reglamentuojamas ir kontroliuojamas
DI yra viena išmaniausių šio amžiaus technologijų, kuri neabejotinai skatina milžinišką proveržį skirtingose sferose. Vis dėlto, palikta be priežiūros, technologija gali atsigręžti prieš mus pačius.
Norint sumažinti DI keliamas grėsmes būtina sukurti technologijas, kurios atpažįsta netikrus vaizdus ir garso įrašus, reglamentuoti socialinių tinklų turinį ir uždrausti „deepfake“ platinimą be aiškios žymos, didinti visuomenės sąmoningumą apie DI grėsmes ir mokyti kritiškai vertinti informaciją.
Europos Parlamentas (EP) šių metų pavasarį jau uždegė žalią šviesą naujam pavyzdiniam dirbtinio intelekto reglamentui, taip atverdamas kelią galutiniam teisės akto priėmimui Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.
Naujajame teisės akte reglamentuojama sertifikavimo tvarka DI sistemoms, skirtoms teisės akte išvardytiems „didelės rizikos“ naudojimo būdams, tokiems kaip teisėsauga, sveikatos apsauga, įdarbinimas ir atleidimas iš darbo.
Tokiems tikslams skirtos DI sistemos turės būti sertifikuotos kaip atitinkančios teisės akto reikalavimus prieš pateikiant jas rinkai.
DI įrankiai taip pat turės būti sukurti taip, kad juos galėtų prižiūrėti žmogus, o jų algoritmams apmokyti naudojami duomenys turės atitikti tam tikrus kokybės standartus.
Bendrosios paskirties DI sistemų, turinčių įvairias panaudojimo galimybes, teikėjai turės įrodyti, kad jų sistema nekelia didelės rizikos, arba laikytis didelės rizikos sistemoms taikytinų taisyklių. Kai kurie DI naudojimo būdai bus visiškai uždrausti, pavyzdžiui, sistemos, skirtos pasąmoninei manipuliacijai žmonėmis.
Dirbtinis intelektas turi milžinišką potencialą pagerinti politinius procesus, pavyzdžiui, padedant spręsti socialines problemas ar efektyviau valdyti valstybės išteklius. Tačiau jo netinkamas naudojimas kelia realią grėsmę demokratijai ir net žmonijos ateičiai.
