Emocijų neturintis dirbtinis intelektas naudojamas jau ir gedėjimo srityje
Nuolat tobulėjantis dirbtinio intelekto (DI) pasaulis daro radikalų šuolį emocijų ir sielvarto valdymo srityje, pateikdamas naujovišką požiūrį, kaip susidoroti su artimųjų netektimi. Tobulėjant dirbtinio intelekto technologijoms, atsirado revoliucinė skaitmeninio seanso koncepcija, kurioje dirbtinis intelektas pasitelkiamas imituojant pokalbius su mirusiuoju ir suteikiant paguodą gedintiesiems.
Šis novatoriškas projektas laikomas radikalia skaitmenine tradicinio seanso transformacija ir reikšmingu žingsniu siekiant panaudoti dirbtinį intelektą emociniam gydymui. Skaitmeninių seansų idėja pradėta įgyvendinti sparčiai plintant dideliems kalbos modeliams, specializuotai dirbtinio intelekto formai, kuri mokymui naudoja didžiulius tekstų kiekius[1].
Tai ta pati technologija, kuria kuriami tokie dirbtinio intelekto modeliai kaip „ChatGPT“. Nuo pat jos atsiradimo pradžios plačiai svarstomos šios technologijos, pasižyminčios neįtikėtinu gebėjimu imituoti į žmogų panašius dialogus ir reaguoti į žmogaus įvestus duomenis. Šią technologiją naudoja Jarrenas Rocksas, Los Andžele įsikūrusios programinės įrangos kūrimo įmonės „AE Studio“ produktų dizaineris ir vadovas.
J. Rocksas šiuo metu kuria programą, vadinamą „Seance AI“, kurios pagrindinis tikslas yra suteikti naudotojams galimybę užmegzti dialogą su pokalbių robotu, kuris sėkmingai imituoja jų mirusių artimųjų pokalbius. J. Rocksas paaiškino, kad projekto misija yra palengvinti trumpalaikius pokalbius, skirtus užbaigimo (closure) jausmui suteikti. Užuot tarnavusi kaip ilgalaikė pokalbių platforma, dabartinė programos koncepcija orientuota į paramą emociniam sielvarto apdorojimui[2].
Susižavėjimas bendravimu su mirusiaisiais visuomet buvo žmonių kultūros dalis
XIX a. pabaigoje labai išpopuliarėjo seansai, milijonai žmonių save įvardijo kaip spiritistus, o tokioje veikloje dalyvavo net tokios garsios asmenybės kaip Markas Tvenas ir karalienė Viktorija[3]. Nepaisant to, kad daugelis religinių bendruomenių, pavyzdžiui, Katalikų bažnyčia, smerkė ir draudė šią praktiką, nežinomybės žavesys išliko.
Šį senovinį žmonių susižavėjimą J. Rocksas ir jo komanda perkelia į šiuolaikinę skaitmeninę sritį, tikėdamiesi į technologiją įnešti tokios pat magijos ir mistikos jausmą, priartindami ją prie paslapties ir žavesio, tradiciškai siejamo su seansais. Technologijos kūrėjai įsitikinęs, kad nuotaikingas ir ryškus programos pavadinimas, kuris reiškia seansą su dirbtiniu intelektu, pabrėžia jos teikiamos paguodos autentiškumą.
Kartu kūrėjas užtikrina, kad su DI susiję saugumo klausimai yra svarbiausi komandos svarstymuose. Nors jie yra atsakingo reguliavimo šalininkai, jie taip pat tiki, kad reikia tobulinti DI ribas, kad būtų atskleistos naujos galimybės. „Seance AI“ naudoja „Open AI“ technologiją. Norėdami naudotis programa, naudotojai turi pateikti tokią informaciją kaip mirusio asmens vardas, amžius, asmenybės bruožai ir mirties priežastis.
Norėdami suasmeninti sąveiką, naudotojai gali įkelti tekstą, atspindintį mirusiojo bendravimo stilių. Įvedus duomenis, naudotojai nukreipiami į tinklalapį, kuriame rodoma liepsna, reiškianti skaitmeninio seanso pradžią. Iš šio taško naudotojai gali siųsti žinutę savo imituojamam mylimajam, o pokalbių robotas atsako pagal pateiktą informaciją, sukurdamas pokalbio su mirusiuoju imitaciją.
Kūrėjai apie šios technologijos kūrimą svarstė nuo pat didžiųjų kalbos modelių atsiradimo
Remdamasis asmenine netekties patirtimi, kuria dalijasi ir kūrėjas, ir jo kolegos iš „AI Studio“, J. Rocks siekia atkreipti dėmesį į sielvartą, patiriamą šioje egzistencijos pusėje, o ne spėlioti, kas yra anapus. Jis pabrėžia, kad nors yra daug technologinių sprendimų, skirtų sielvarto konsultacijoms ir terapijai, tik nedaugelis jų drįsta taip drąsiai kaip „Seance AI“ nagrinėti sunkią asmeninės netekties realybę.
J. Rocks pripažįsta, kad ilgesnį laiką bendraujant su dirbtiniu intelektu valdomo pokalbio autentiškumas gali pablogėti, nes naudotojai gali pradėti pastebėti pasikartojimus ir šabloniškus atsakymus. Jis lygina programą su technologiškai patobulinta susisiekimo su kitu pasauliu „Ouija“ lenta, skirta visų pirma uždarumui ir emociniam apdorojimui.
Nors pagrindinis „Seance AI“ tikslas yra trumpalaikė sąveika, J. Rocksas neatmeta galimybės išplėsti jos funkcionalumą atsižvelgiant į naudotojų poreikius. Jis užsimena apie būsimas funkcijas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto vaiduoklio sukūrimą kapavietėje, pabrėždamas pagrindinį tikslą – suteikti priemones, padedančias įveikti netektį.
Planuojama, kad „Seance AI“ pradės veikti ir su nemokama, ir su mokama pakopa ilgalaikiams naudotojams, atverdama kelią naujai dirbtinio intelekto sričiai: žmogaus emocijų, sielvarto ir netekties problemoms spręsti. Šis svarbus pokytis pabrėžia neribotas dirbtinio intelekto galimybes ne tik praktinio pritaikymo srityje, bet ir giliai asmeniniuose bei emociniuose žmogaus gyvenimo aspektuose[4].
Dirbtinio intelekto taikymas gedėjimo procesuose įgauna vis didesnį pagreitį, jau vykdomos tokios iniciatyvos kaip mirusių asmenų balso atkartojimas ir hologramos. Tokią metodiką naudoja ir įmonės, kuriančios tokias tendencijas kaip programą, leidžiančią naudotojams sukurti virtualią mirusio asmens versiją naudojant įkeltas nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus.
Pavyzdžiui, Pietų Korėjos technologijų įmonės kuria tokias programas kaip „Re;memory“, kuri leidžia naudotojams įkelti savo mirusių artimųjų vaizdo, garso ir nuotraukų įrašus. Vėliau šie duomenys panaudojami kuriant virtualią asmens versiją, kuri gali bendrauti su gyvaisiais, taip toliau plečiant dirbtinio intelekto ribas sielvarto valdymo srityje. Panašiai ir Kinijoje kūrėjai kuria gedulo robotus, kad palengvintų bendravimą su mirusiaisiais[5].
Išėjusių asmenų gedėjimą keičia naujosios technologijos
Sparčiai besivystanti dirbtinio intelekto (DI) sritis ir toliau daro perversmą įvairiose mūsų gyvenimo srityse, o dabar ji daro didelį poveikį labai asmeniškai ir jautriai sričiai. Technologijos panaudojamos netekties ir gedėjimo procesui. Ši naujovė, dažnai vadinama sielvarto arba gedulo (grief) technologijomis, susijusi su dirbtinio intelekto technologijų naudojimu siekiant sukurti žmonių mirusių artimųjų pokalbių avatarus, taip išsaugant jų prisiminimus ir galimai padedant sielvarto procese.
Sielvarto technologijos naudoja dirbtinio intelekto galią, kad suteiktų naujų būdų, kaip susidoroti su netektimi ir sielvartu, suteikiant žmonėms galimybę bendrauti su skaitmenine prarastų artimųjų reprezentacija. Šis novatoriškas metodas tapo populiarus, nes jis gali padėti išspręsti svarbų sielvarto proceso aspektą: poreikį bendrauti ir išreikšti neišspręstus jausmus.
Nors idėja tęsti pokalbius su mirusiaisiais gali atrodyti kaip idėja iš mokslinės fantastikos, naujausi dirbtinio intelekto pasiekimai tai pavertė apčiuopiama realybe. Naudodamas didelius kalbos modelius, dirbtinis intelektas dabar gali apdoroti didžiulius tekstų kiekius ir iš jų mokytis, taip kurdamas pokalbių imitacijas, kurios labai primena mirusio asmens bendravimo stilių.
Vienas ryškus pavyzdys yra ši programa „Seance AI“, kurioje technologija naudojama tam, kad naudotojai galėtų bendrauti su pokalbių robotu, imituojančiu jų mirusius artimuosius. Įkėlę teksto pavyzdžius, atspindinčius mirusio asmens bendravimo stilių, naudotojai gali įsitraukti į imituojamą pokalbį su savo mirusiais artimaisiais. Šis technologinis proveržis lėmė radikalią tradicinės praktikos skaitmeninę transformaciją, pereinant nuo fizinių seansų prie prieinamesnės ir asmeniškesnės skaitmeninės platformos.
Sielvarto technologijos – tai ne tik pokalbių avatarų ir hologramų kūrimas
Tokia naujųjų technologijų panaudojimo sfera yra paguodos suteikimas ir palengvinimas užbaigti sielvartą, leidžiant gedintiesiems išsakyti neišspręstus jausmus ir galbūt pasiekti ramybės jausmą. Tai dirbtinio intelekto panaudojimas kaip pagalbinė priemonė sielvarto procese, pripažįstant, kad kiekvienas gedi skirtingai ir kad technologijos gali pasiūlyti įvairių variantų, kaip prisitaikyti prie šių skirtumų.
Verta pažymėti, kad nors sielvarto technologijos teikia potencialios naudos, jos taip pat susijusios su etiniais sumetimais ir galima emocine rizika. Tai yra opus klausimas kalbant apie įvairius dirbtinio intelekto projektus. Idėja nuolat bendrauti su mirusiu mylimu žmogumi vieniems gali suteikti paguodos, tačiau kitiems tai gali pailginti gedėjimo procesą ir neleisti jiems užbaigti gyvenimo.
Šį susirūpinimą pripažįsta šios srities pradininkai. „Seance AI“ kūrėjas irgi aiškiai nurodė, kad jų programa skirta trumpalaikiam bendravimui, o ne ilgalaikiam kontaktui. Pagrindinis tikslas yra tik padėti asmenims apdoroti jų sielvartą, suteikiant priemonę, kuria galima naudotis keliaujant praradimo keliu.
Sielvarto ir gedulo technologiją pabrėžia neribotas dirbtinio intelekto galimybes ne tik praktinio pritaikymo, bet ir giliai asmeninių bei emocinių žmogaus gyvenimo aspektų srityje. Bet tai nėra realaus pasualio neigimas ar būdas bendrauti su mirusiųjų pasauliu, kuris skamba kaip mokslinė fantastika. Jis atspindi technologijų ir žmogaus emocijų sankirtą, atverdamas naujas dirbtinio intelekto naudojimo emocinei ir psichologinei paramai teikti ribas.
Ateityje galime tikėtis, kad sielvarto technologijų pramonė ir toliau augs, kurdama vis sudėtingesnius ir jautresnius būdus, kaip padėti žmonėms netekties procese. Kūrėjams būtina jautriai ir empatiškai orientuotis sudėtingoje etinėje aplinkoje ir užtikrinti, kad šios technologijos iš tiesų padėtų gijimo procesui.
