Povandeninis laivas „Titan“ dingo be žinios, jame buvo penki asmenys
Paieškų komandos iš JAV ir Kanados lenktyniauja su laiku, mėgindamos rasti povandeninį laivą, kuris dingo sekmadienį, grįžtant iš nardymo prie „Titaniko“ nuolaužų. Ryšys su mažu povandeniniu laivu nutrūko maždaug praėjus 1 val 45 min po jo bandymo grįžti atgal į paviršių.
Povandeninis laivas priklauso privačiai bendrovei „OceanGate Expeditions“, organizuojančiai gilumines ekspedicijas. Tai nebuvo pirmoji bendrovės suorganizuota kelionė link „Titaniko“, tačiau iki šiol vykusios ekspedicijos užsibaigdavo sėkmingai.
Deja, kol kas vis dar neaišku, ar pavyks išgelbėti Atlanto vandenyne dingusį laivą ir jame buvusius asmenis. Nepaisant visų pastangų, vis dar nėra žinoma, ar įgula yra gyva ir kokia tiksli jų vieta.
Yra žinoma tik tiek, jog povandeniniame laive turėtų būti penki žmonės – laivo kapitonas, kelionę organizuojančios kompanijos savininkas ir trys turistai[1]:
- Hamishas Hardingas. Jis yra 58 metų britų nuotykių ieškotojas, vadovaujantis Dubajuje įsikūrusiai privačiai lėktuvų platinimo įmonei „Action Aviation“. Jis ne kartą lankėsi Pietų ašigalyje, taip pat praėjusiais metais buvo išskridęs į kosmosą. H. Hardingui priklauso trys Gineso pasaulio rekordai. Panirti prie „Titaniko“ žinomas verslininkas turėjo dar praėjusiais metais, tačiau kelionė buvo atidėta, nes povandeninis laivas buvo apgadintas ankstesnio nardymo metu.
- Shahzada ir Sulemanas Dawoodai. Sh. Dawoodas yra 48 metų britų verslininkas, kilęs iš vienos turtingiausių Pakistano šeimų. Jis keliavo drauge su savo devyniolikmečiu sūnumi Sulemanu. Sh. Dawoodas taip pat turi žmoną ir dar vieną vaiką. Jis yra didelės trąšų įmonės, Pakistano konglomerato „Engro Corporation“ pirmininko pavaduotojas, turi savo vardo fondą ir dirba su SETI institutu Kalifornijoje, kuris ieško nežemiškos gyvybės.
- Paulas-Henry Nargeoletas. Jis yra 77 metų buvęs Prancūzijos karinio jūrų laivyno naras. Jis prie „Titaniko“ nuolaužų praleido daugiau laiko nei bet kuris kitas tyrinėtojas ir netgi turi skambią pravardę – ponas Titanikas. P. Nargeoletas yra įmonės direktorius, kuriai priklauso teisės į „Titaniko“ nuolaužas.
- Stocktonas Rushas. 61 metų vyras yra bendrovės „OceanGate“, kuri vykdo keliones į „Titaniką“, vadovas. Jis yra patyręs inžinierius, anksčiau projektavęs eksperimentinį orlaivį ir dirbęs prie kitų nedidelių povandeninių laivų.
Kelionė link „Titaniko“ atsieina didžiulę sumą pinigų. Už galimybę pamatyti „Titaniko“ nuolaužas kiekvienas turistas privalo sumokėti 250 000 USD. Įprastai nardymas prie nuolaužų, įskaitant nusileidimą ir pakilimą, trunka aštuonias valandas. Tačiau šį kartą povandeninis laivas taip ir neišniro į paviršių, o ryšys su vandenyno gelmėse likusiais asmenimis nutrūkęs jau kelias dienas.
„Titaniko“ nuolaužos yra Atlanto vandenyno dugne, maždaug 3 800 m gylyje. Šios nuolaužos stūkso maždaug už 600 km nuo Niufaundlando (Kanada) krantų. „Titanikas“ nuskendo dar 1912 metais, kai per pirmąją kelionę iš Sautamptono į Niujorką atsitrenkė į ledkalnį.
Deguonies atsargos sparčiai senka, o ekspertai sako, kad nėra technologijų, galinčių išgelbėti įgulą
Pasak JAV pakrančių apsaugos tarnybos, povandeniniame laive liko mažai deguonies ir atsargos gali baigtis ketvirtadienio rytą. Be to, vis dar nėra aišku, ar net radus tikslią povandeninio laivo vietą, pavyktų jį saugiai ištraukti į paviršių ir išgelbėti viduje esančius žmones. 30 metų JAV karinio jūrų laivyno patirtį turintis į pensiją išėjęs kapitonas Chipas McCordas sakė[2]:
„Pasaulyje yra labai mažai turto, kuris gali panirti taip giliai.“
Buvęs branduolinio povandeninio laivo kapitonas Ryanas Ramsey, kuris tarnavo Karališkajame laivyne, JAV ir Nyderlandų laivynuose, dar atviriau piešia niūrias šios gelbėjimo misijos spalvas. Jis teigė nemanantis, kad įmanoma išgelbėti penkis povandeniniame laive įstrigusius asmenis, kurie dingo kažkur netoli „Titaniko“ nuolaužų.
Paklaustas, ar jis tiki, kad laivas grįš į sausumą, jis davė neigiamą atsakymą ir pridūrė[3]:
„Nemanau, kad tokie gebėjimai jau egzistuoja. <…> Kaip rasti 7 metrų ilgio povandeninį laivą 3 kilometrų vandenyno gelmėse netoli „Titaniko?““
Jo manymu, net jei pavyktų rasti patį laivą, neaišku kaip būtų galima išgelbėti jame įkalintą įgulą. Dabartinės gelbėjimo sistemos pritaikytos veikti tik maždaug 600 metrų gylyje ir jos skirtos gelbėti kitokio tipo laivus.
Tikimybę, jog pavyks rasti turistinio povandeninio laivo įgulą vis dar gyvą, taip pat sumenkina laivo specifika. Į laivą įlipę keleiviai buvo sandariai uždaryti su iš išorės prisuktais varžtais. O tai reiškia, kad viduje esantiems žmonėms nėra jokios galimybės ištrūkti iš laivo be išorės pagalbos, nes iš vidaus neįmanoma atsukti varžtų[4].
Tiesa, dingusio povandeninio laivo paieškos vis dar tebevyksta ir kol kas neprarandama viltis, kad pavyks išgelbėti jame įkalintus asmenis. Manoma, jog dingusio povandeninio laivo kapitonas bei keturi turistai vis dar yra gyvi.
Tai patvirtina ir užfiksuoti garsai, mat Kanados lėktuvas, ieškantis dingusio povandeninio laivo „Titan“, rado kas 30 minučių pasikartojančius trankymo garsus. Jie užfiksuoti toje vietovėje, kur dingo iš turistinės ekspedicijos turėję grįžti narai[5].
Tūkstančius kainuojanti kelionė prie „Titaniko“ nuolaužų jau buvo tiriama dėl saugumo neatitikimų
Turistinis nardymas prie „Titaniko“ nuolaužų tapo realybe 2021 metais. Sumokėjus 250 000 USD, turistai gauna galimybę iš arti pažvelgti į tai, kas liko iš garsiojo laivo. Ekspedicijos metu dalyviai didesniu laivu nukeliauja apie 595 kilometrus iki teritorijos virš nuolaužų vietos. Tada turistai persodinami į sunkvežimio dydžio povandeninį laivą „Titan“ ir kelias valandas neria vis gilyn, kol pasiekia „Titaniko“ nuolaužas.
Nepaisant to, jog „Titan“ povandeninis laivas jau spėjo sėkmingai nuplukdyti ir pargabenti atgal dešimtis žmonių, abejojimas dėl jo saugumo nėra naujiena. Šis povandeninis laivas jau buvo susidūręs su dideliu ieškiniu dėl gylio, kurį gali saugiai nukeliauti.
Vienas „OceanGate“, bendrovės, kuriai priklauso laivas ir kuri vykdo turistines keliones, darbuotojas pateikė saugumo nusiskundimus. Jis teigė, kad povandeninis laivas nesugebėjo nusileisti iki tokio didelio gylio, kokio turėtų. Po šių skundų darbuotojas buvo atleistas.
Remiantis 2018 metų teismo dokumentais[6], „OceanGate“ povandeninio laivo kapitonas Davidas Lochridge’as išreiškė susirūpinimą dėl povandeninio laivo saugumo. Tuo metu, kai buvo pateikti saugumo nusiskundimai, šis vyras dirbo jūrų operacijų direktoriumi ir buvo atsakingas už visos įgulos ir klientų saugumą.
Po D. Lochridge’o atleidimo, „OceanGate“ padavė jį į teismą dėl konfidencialios informacijos apie povandeninį laivą „Titan“ atskleidimo. Atsakydamas, Lochridge pateikė kitą ieškinį, kuriame teigė, kad kompanija neteisėtai nutraukė sutartį vien todėl, jog jis išsakė susirūpinimą dėl povandeninio laivo kokybės ir saugos.
Ieškinyje buvo teigiama, kad „užuot sprendę Lochridge’o pareikštą susirūpinimą, „OceanGate“ trumpam nutraukė darbo santykius su Lochridge’u, siekdami nutildyti Lochridge’ą ir išvengti saugumo bei kokybės kontrolės problemų sprendimo“. Teismo dokumentuose taip pat buvo nurodyta:
„Atsižvelgdamas į vyraujančius anksčiau išbandyto 1/3 mastelio modelio trūkumus ir matomus „Titan“ anglies galo pavyzdžių trūkumus, Lochridge’as dar kartą pabrėžė galimą pavojų „Titan“ keleiviams, kai povandeninis laivas pasiekia didžiulį gylį. Nuolatinis slėgio ciklas susilpnina esamus trūkumus, todėl susidaro dideli anglies įtrūkimai. Neardomieji bandymai buvo labai svarbūs norint aptikti tokius potencialiai esamus trūkumus, kad būtų užtikrintas tvirtas ir saugus produktas keleivių ir įgulos saugumui.“
Ieškinyje detalizuojamas ir susitikimas su inžinierių darbuotojais kompanijoje. Šio susitikimo metu „keli asmenys išreiškė susirūpinimą inžinerijos direktoriui“. Tuo metu „OceanGate“ generalinis direktorius S. Rushas paprašė Lochridge’o atlikti „Titan“ kokybės patikrinimą. Tačiau viskas nevyko taip sklandžiai, kaip turėtų, nes specialistas susidūrė su priešiškumu, nenoru pateikti dokumentus ir kitomis problemomis. Skunde buvo rašoma:
„Per kelias ateinančias dienas Lochridge’as dirbo rengdamas savo ataskaitą ir paprašė inžinerijos direktoriaus pateikti dokumentus, susijusius su „Titan“ žiūrėjimo srities dizainu ir slėgio bandymo rezultatais bei kita svarbia informacija. Lochridge’as buvo sutiktas priešiškai ir [jam buvo] neleidžiama susipažinti su reikiamais dokumentais, kurie turėjo būti laisvai prieinami atliekant patikrinimo procesą.“
D. Lochridge’as „OceanGate“ vykdomajai vadovybei išreiškė susirūpinimą dėl povandeninio laivo „Titan“ saugumo ir kokybės, tačiau į šiuos svarbius aspektus buvo neatsižvelgta. Specialistas „nustatė daugybę problemų, kurios kėlė rimtą susirūpinimą dėl saugumo, ir pasiūlė taisomuosius veiksmus bei rekomendacijas kiekvienai“ problemai. Deja, jam tiesiog buvo kartojama, kad atlikti bandymus ir korpuso skenavimą nėra jokios galimybės, tam, esą, net nėra jokios įrangos, kuri galėtų atlikti reikiamą testavimą.
Po patikrinimo ataskaitos paskelbimo, „OceanGate“ atstovai 2018 metų sausio 19 dieną sušaukė susitikimą. Jame dalyvavo generalinis direktorius, žmogiškųjų išteklių direktorius, inžinerijos direktorius, D. Lochridge’as ir operacijų direktorius. Jo metu, pagal teismui pateiktą skundą, išaiškėjo dar daugiau problemų:
„povandeninio laivo priekyje esanti apžvalgos aikštelė buvo pastatyta sertifikuojant tik iki 1300 metrų slėgio, nors „OceanGate“ ketino keleivius nuleisti į 4000 metrų gylį.“
Be to, remiantis D. Lochridge’o skundais, lieka neaišku, ar už kelionę susimokėję keleiviai būtų informuoti apie visas galimas saugumo problemas. Viena iš jų – ir pavojingos degios medžiagos, naudojamos laive. Tačiau nepaisant visų problemų ir nuolatinio D. Lochridge’o raginimo užtikrinti saugumą, „OceanGate“ neatsižvelgė į šias problemas, o pats D. Lochridge’as buvo atleistas.
Tiesa, ši byla taip ir nepasiekė galutinio verdikto. Vietoj to, kad būtų atidžiau išnagrinėtas skundas ir išsiaiškinta, kiek saugus yra „Titan“ povandeninis laivas, abi besibylinėjusios pusės po kelių mėnesių priėjo susitarimą ir byla buvo nutraukta.
