<h2>Politinės intrigos dažnai sulaukia daugiau dėmesio nei muzikos kūriniai</h2>
<p style="text-align: justify;">„Eurovizijos’’ dainų konkursas kiekvieną gegužės mėnesį prie televizijos ekranų sutraukia milijonus žiūrovų tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tarptautinis šou, kuris Europos transliuotojų tarybos idėja, visų pirma, buvo skirtas žemyno muzikos mylėtojams, šiandien gerbėjų turi tiek Australijoje, kuri ir pati išskirtinio svečio teisėmis prisijungė prie konkurso, tiek Kinijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose.</p>
<p style="text-align: justify;">Vieni, su nekantrumu laukia muzikantų iš įvairiausių žemyno valstybių pasirodymų, seka naujienas viešojoje erdvėje ir renkasi savo favoritus. Kiti, į konkursą žvelgia su skepticizmu ir ironija: vieša paslaptis, kad konkursas dažnai sulaukia kritikos dėl nekokybiškų pasirodymų, pompastikos ir kitų popmuzikos „klišių’’.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, bene daugiausia dėmesio įgauna ne patys muzikiniai pasirodymai ar įstabios vizualinės scenografijos priemonės, o politika. Konkursas, kuriame didžiausią dėmesį turėtų gauti muzikantai ir jų kūriniai, dažnai yra veikiamas povandeninių politinių srovių, taip muziką nustumiant į antrąją vietą. Nors „Eurovizijos’’ šūkis dažnai siejamas su žemyno suvienijimu, tačiau, būtent politiniai žaidimai, garsusis „politinis balsavimas’’ ir intrigos, prasidedančios dar gerokai iki didžiojo finalo starto, kiekvienais metais kursto aistras.</p>
<p style="text-align: justify;">Aukščiausių balų skyrimas kaimyninėms valstybėms ir visiškas ignoravimas tų, su kuriomis diplomatiniai ryšiai itin prasti, vieši nušvilpimai ar kontraversiškų veiksmų gausa – kartais gali pasirodyti, kad „Eurovizija" ne senojo žemyno dainų konkursas, o tikras europietiškų politinių aktualijų realybės šou.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai gali stebinti, nes originalios konkurso ištakos siejamos dar su pokario Europos padėtimi. Karo nuniokotam žemynui reikėjo vienybės ir bent krislelio vilties, todėl, remiantis Italijoje populiariu „Sanremo’’ muzikos festivalio modeliu buvo pasiūlyta tarptautinio dainų konkurso idėja. Tiesa, pats „Sanremo’’ festivalis vyksta iki šių dienų, tačiau dabar jis yra tapęs laipteliu į didžiąją „Eurovizijos’’ sceną: būtent šiame festivalyje renkamas artistas, atstovausiantis Italiją dainų konkurse.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, „Eurovovizija’’ yra vienas ilgiausiai tebevykstančių meninio tipo renginių ir televizijos programų, rodomų per televiziją[1]. Pirmasis konkursas įvyko dar 1951-ais ir kasmet sugrįždavo į televizijos ekranus, vėliau ir arenas beveik šešis dešimtmečius nepertraukiamai. Vienintelį kartą Eurovizija buvo atšaukta 2020-aisiais, dėl pasaulinės pandemijos.</p>
<p style="text-align: justify;">Per visą renginio gyvavimo laikotarpį, konkurse bent kartą dalyvavo net 52 valstybės, o tai yra gana didelė pažanga, nes vos prasidėjusi, „Eurovizija‘‘ buvo vieno vakaro renginys, kuriame rungėsi vos 7 šalys. Bėgant metams, dėl konkurso populiarumo ir kintančių politinių sąlygų žemyne prisijungė vis didesnė Europos dalis, todėl pakeistas ir pats konkurso formatas, pradėta taikyti pusfinalių ir finalo sistema.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiandien, Vokietija yra ta šalis, kuri dalyvavo daugiausia kartų, tačiau Airija yra tituluočiausia – laimėjo net 7 kartus. Nors „Eurovizijos‘‘ reputacija gana kontraversiška, o meninė renginio vertė kvestionuojama, konkursas padėjo pamatus ne vienos pasaulinio lygio žvaigždės karjerai ir pritraukė jau puikiai muzikos olimpe žinomus veidus. Konkurso scenoje stovėjo ir „ABBA“, Celine Dion bei Julio Iglesias. Šiais laikais konkursas yra transliuojamas visuose žemynuose ir lieka žiūrimiausiu, ne sportiniu renginiu pasaulyje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-annam-w-1120162.jpg" alt="Koncertas" /></p>
<h2>Konkursas neįsivaizduojamas be „kičo", parodijų ir politinių provokacijų </h2>
<p style="text-align: justify;">Nors konkursas sulaukia didžiulio naujų fanų dėmesio, tačiau niekur nedingsta ir negatyvūs vertinimai. Dažnai kritikos strėlės į šio renginio daržą skrieja ne tik dėl meninės kokybės ar tik tarptautinio muzikos stiliaus skatinimo, pamirštant etnines tradicijas ir savosios kalbos grožį, tačiau ir dėl geopolitinės įtakos balsavimui ir galutiniams rezultatams.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors dainos, išsiskiriančios stipria politine potekste ir pažeidžiančios konkurso taisykles nėra kvalifikuotos varžytis ir yra diskvalifikuojamos, vis tik, politinių debatų išvengti nepavyksta. Nesutarimų nepavyksta išvengti tarp šalių, ypač tarp tų, kuriose ir taip vyrauja kariniai nesutarimai ar sudėtingi tarpusavio santykiai.</p>
<p style="text-align: justify;">Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas ne kartą paveikė konkursą. Nuo šio amžiaus pradžios konkurse varžytis pradėjusios šalys, įsivėlė į ne vieną konfliktą, buvo pranešama apie atvejus, kad Azerbaidžano policija domėjosi žmonėmis, kurie konkurse savo balsą atidavė Armėnijos muzikantams.</p>
<p style="text-align: justify;">Sąlyginai neseniai, dar 2016-ais, kilo diskusijų banga, dėl Armėnijos atstovės pasirodymo, kai ji mojavo Kalnų Karabacho Respublikos, atsiskyrusios valstybės, bet tarptautiniu mastu pripažintos Azerbaidžano dalimi, vėliava[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau diskusijų kelia įtempti Rusijos ir Ukrainos santykiai, tiek politiniu lygmeniu, tiek konkurso scenoje. Jei ilgus metus šalys palaikė gana šiltus santykius, o „Eurovizijoje’’ apdovanodavo viena kitą aukštais balais, tai po 2014-ųjų Rusijos aneksuoto Krymo ir užsitęsusio konflikto Rytų Ukrainoje, abiejų šalių politiniai santykiai kaip reikiant suprastėjo.</p>
<p style="text-align: justify;">Prabėgus keliems metams po karinių veiksmų pradžios, Ukrainos atstovė „Jamala“ laimėjo konkursą su daina „1944“, kurios tekste pasakojama istorija apie Krymo totorių trėmimus. Vis gi, daina laikyta ir alegorija į šių dienų situaciją šalyje, tačiau pašalinta iš konkurso nebuvo. Atsižvelgiant į įvykius Kryme, daugelis šią dainą vertino kaip politinį pareiškimą prieš Rusijos veiksmus, tačiau jai buvo leista konkuruoti, nors Rusijos delegacija ir protestavo [3].</p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau ginčų kėlė ir Sakartvelo dalyvavimas konkurse. Po Sakartvelo ir Rusijos karinių nesutarimų 2009-ais, tais pačiais metais grupė „Stephane & 3G’’ buvo išrinkti dalyvauti konkurse su daina „We Don’t Wanna Put In“. Akivaizdu, jog dainos pavadinimas buvo aštrus atsakas į Rusijos karinius veiksmus šalyje.</p>
<p style="text-align: justify;">Europos transliuotojų taryba griežtai pasmerkė dainos žodžius, kaip turinčius stiprų politinį atspalvį ir tiesioginį ryšį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Konkurso organizatoriai rekomendavo keisti ir redaguoti dainos tekstą, tačiau grupė tokius raginimus atmetė ir Sakartvelo transliuotojas apskritai tais metais konkurse nedalyvavo.</p>
<p style="text-align: justify;">Baltijos šalys, visu karinių nesutarimų laikotarpiu aktyviai rėmusios Sakartvelą, svarstė boikotuoti „Euroviziją’’, tačiau galiausiai visgi dalyvavo konkurse[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Izrealio pasirodymai konkurse taip pat dažnai yra siejami su politiniais įvykiais. Šalis konkurse dalyvauti pradėjo 1973-aisiais, nepraėjus nė metams po Miuncheno žudynių, todėl tų metų konkurso organizatorius Liuksemburgas turėjo imtis papildomų saugumo priemonių dėl teroro akto baimės.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai Izraelis laimėjo konkursą pirmąjį kartą 1978-ais, daugelis kaimyninių arabų šalių uždraudė transliaciją, o Jordanija net klaidingai paskelbė jog laimėjo Belgija ir vietoj nugalėtojų dainos, transliavo narcizų vaizdą. Kai šalis rengė konkursą 2019-ais, taip pat nebuvo išvengta politinių nesklandumų: tarptautinė bendruomenė aktyviai ragino atsižvelgti į Izraelio ir Palestinos konfliktą, šia tema pasisakė ir kai kurie atlikėjai.</p>
<h2>12 balų kaimynėms ir politikos partneriams: politinis balsavimas tapo konkurso skiriamuoju ženklu</h2>
<p style="text-align: justify;">„Eurovizija’’ garsėja ne tik politiniais incidentais, bet ir vadinamuoju „politiniu balsavimu’’- šalys didesnius balus duoda kaimynėms arba toms, kurių lyderiai bičiuliaujasi, o politika sutampa. Šia tema garsiai kalbama, ypač apie Balkanų ar buvusio Rytų bloko šalių palaikymą. Manoma, kad tokie balsavimo sandoriai gali turėti lemiamos įtakos nustatant konkurso nugalėtoją[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors vyrauja ir kita nuomonė, teigianti, kad „blokų’’ šalys aukštus balus skiria kaimynėms dėl panašaus muzikinio skonio ir kultūros, bendros kalbos, vis tik, politiniai santykiai dažnai sulaukia daugiau žiniasklaidos dėmesio.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-suzy-hazelwood-1098515.jpg" alt="Europos šalys" /></p>
<p style="text-align: justify;">Buvusios Rytų bloko šalys įprastai skiria aukštus balus Rusijai, tiesa, išimtis yra valstybės, turinčios ar turėjusios nesutarimų su ja, pavyzdžiui Ukraina, Sakartvelas, Baltijos šalys. Tiesa, pačios Baltijos šalys dalyvimo konkurse pradžioje buvo vieningesnės: pastaraisiais metais Estijos balsavimo tendencijos tapo artimesnės Skandinavijos valstybėms, o Latvija ir Lietuva stengiasi laviruoti tarp rytų ir vakarų.</p>
<p style="text-align: justify;">Kita vertus, Lietuva, kai kuriais atvejais, gana akivaizdžiai ignoruoja Rusijos pasirodymus. Pradėjus taikyti profesionalios komisijos funkciją, Lietuvos profesionalai balų Rusijai neskiria arba skiria tik minimalius, kas yra veikiau politinės povandeninės srovės, o ne realus visuomenės nuomonės atspindys – auditorija nevengia balsuoti už didžiąją kaimynę ir aplamai, išlieka labiau objektyvi.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, labiausiai kaimynus palaiko Balkanų šalys. Nors valstybėms ne itin sekasi konkurse, tačiau jos gausiai balsuoja viena už kitą ir skiria aukščiausius balus kaimynėms bei regiono valstybėms. Balsuodamos už savojo „bloko‘‘ ribos, šalys vis tik lieka artimesnės rytų kultūrai ir ištikimai nepamiršta Rusijos.</p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau svarbus faktorius, darantis didelę įtaką balsavimui – diasporos. Ne paslaptis, kad rytų Europos piliečiai sudaro didžiąją dalį emigrantų vakarų šalyse kaip Airija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Skandinavijos valstybės. Dėl jų susitelkimo ir balsavimo už savo tėvynainių pasirodymus, balsavimo rezultatai dažnai neatspindi realybės ir yra smarkiai įtakojami. Vis gi, ar emigrantų įtaka yra tokia didelė, jog gali nulemti laimėtoją? Vargu, nes kitu atveju Lietuva jau ne kartą būtų laimėjusi konkursą. </p>
<p style="text-align: justify;">Nors vis garsiau kalbama apie tai, kokią didelę įtaką „Eurovizijai‘‘ daro politika ir tarptautiniai valstybių dalyvių santykiai, negalima teigti, kad tai neprideda konkursui tam tikros intrigos. Juk konkurso tikslas visuomet ir buvo varžybos tarp skirtingų valstybių ir konkurencija, todėl visiškas atsiskyrimas nuo politikos – neįmanomas, juk pati „Eurovizijos" idėja grįsta politiniais aspektais.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, vien kaip muzikinis renginys „Eurovizija" mažai išsiskirtų iš kitų, šiandienos televizijos ekranus okupavusių muzikinių projektų. Tačiau, sujungus tokį didelį kiekį valstybių, kurios nors ir yra vienijamos vieno žemyno, tačiau praeityje buvo veikiamos skirtingų politinių jėgų ir istorinių įvykių, neišvengiamai kyla aistros. Nors dažnai netikslingi rezultatai gali paveikti meninius rezultatus, konkursas išlieka įdomus milijonams, kurie mėgaujasi tiek intrigomis, tiek ir gana įvairios kokybės dainomis.</p>
