Didžiausios audros ir uraganai Lietuvoje: nuo „Lenos“ iki „Lauros“

Lietuvoje audros būna kasmet, bet kelios jų įsirašė į istoriją – nuvertė milijonus kubinių metrų miško, užliejo Klaipėdos senamiestį, nuplovė kopas ir pražudė žmonių. Žemiau – didžiausios XX–XXI a. vėjo audros ir škvalai, jų vėjo greičiai ir padariniai pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir kitų šaltinių duomenis, taip pat paaiškinimas, kodėl stipriausios audros dažniausiai užklumpa rudenį ir žiemą.

Ar Lietuvoje būna tikrų uraganų?

Griežtąja prasme – ne. Tikri uraganai (atogrąžų ciklonai) susidaro virš šiltų vandenynų ir Lietuvos nepasiekia. Mus siaubiančios audros – tai giliai išsivystę vidutinių platumų ciklonai iš Atlanto. Todėl sinoptikai žodį „uraganas“ dažnai rašo kabutėse. Kita vertus, Lietuvos teisės aktuose uraganu vadinamas katastrofinis meteorologinis reiškinys – vėjas, kurio greitis siekia 33 m/s ir daugiau. Pagal šį kriterijų keli toliau aprašyti atvejai tikrai buvo uraganinio stiprumo. Visos vėjo ribos – dalyje „Pavojingi ir stichiniai meteorologiniai reiškiniai“, o vėjo stiprumo skalė – dalyje „Vėjas ir Boforto skalė“.

Didžiausios audros trumpai

Data	Audra	Didžiausias vėjas	Svarbiausi padariniai
1967 m. spalio 17–18 d.	„Lena“	iki 40 m/s Klaipėdoje	Sugriautas Palangos tiltas, rekordinis vanduo Klaipėdoje, 3–4 mln. m³ išvartyto miško
1981 m. gegužės 29 d.	Širvintų viesulas	apie 70 m/s (pagal padarinius)	Į orą pakeltas autobusas, žuvo vairuotojas
1999 m. gruodžio 3–4 d.	„Anatolijus“	40 m/s Nidoje	Žuvo du žmonės, nuardytas kopagūbris, nugriautas Nidos Saulės laikrodis
2005 m. sausio 8–9 d.	„Ervinas“	34–35 m/s pajūryje	600 tūkst. m³ išvartyto miško, be elektros 150–180 tūkst. gyventojų
2007 m. sausio 14–15 d.	Sausio audra	gūsiai iki 32 m/s	Danė užliejo Klaipėdos centrą, be elektros apie 70 tūkst. vartotojų
2010 m. rugpjūčio 8 d.	Škvalas	30 m/s Kaune	Žuvo 4 žmonės, 150 tūkst. m³ išvartyto miško
2011 m. liepos 27 d.	Ginkūnų viesulas	60–70 m/s (vertinimas)	Vienas stipriausių viesulų Lietuvoje
2020 m. kovo 12–13 d.	„Laura“	37,9 m/s Klaipėdos uoste	5–6 m bangos, 100 tūkst. m³ išvartyto miško valstybiniuose miškuose

1967 m. „Lena“ – galingiausia audra Lietuvos istorijoje

1967 m. spalio 17–18 d. per Baltijos regioną praūžusią audrą švedai pavadino Lenos vardu. Tuometė meteorologijos tarnyba perspėjo apie 25–33 m/s vėją, bet tikrovė pranoko prognozes. Klaipėdoje buvo užfiksuotas iki 40 m/s vėjas, Liepojoje gūsiai siekė 48 m/s, o virš jūros pavieniai gūsiai galėjo siekti ir 55 m/s. Pagal stiprumą ši audra galėjo prilygti 2–3 kategorijos uraganui ir buvo stipresnė už vėlesnius „Anatolijų“ ar „Erviną“.

Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Vanduo Klaipėdos laivybos kanale pakilo iki 1,86 m žymos – pagal turimus duomenis, aukščiausiai iki tol. Danė užtvindė senamiesčio gatves ir aikštes, namų rūsius. Visoje Žemaitijoje vėjas išvertė 3–4 mln. kubinių metrų medienos. LHMT rekordų lentelėje 40 m/s – iki šiol didžiausias Lietuvoje prietaisais išmatuotas vėjo greitis, užfiksuotas 1967 m. spalį Nidoje ir Klaipėdoje.

1981 m. Širvintų viesulas

Viesulai – galingi sūkuriai su beveik vertikalia ašimi – Lietuvoje reti, bet labai pavojingi. 1981 m. gegužės 29 d. Širvintas ir apylinkes nusiaubė galingiausias tuo metu žinomas viesulas Lietuvos istorijoje. LHMT duomenimis, pagal padarinius vėjo greitis jame galėjo siekti apie 70 m/s. Viesulas sugriovė dešimtis net plytinių pastatų ir į maždaug 20 m aukštį pakėlė autobusą – jo vairuotojas žuvo vietoje. Liudininkai pasakojo, kaip į orą kilo traktorius ir net arklys. Panašaus stiprumo (60–70 m/s) viesulas siautė 2011 m. liepos 27 d. Ginkūnuose, prie Šiaulių.

1999 m. „Anatolijus“

1999 m. gruodžio 3–4 d. Šiaurės jūroje ir pietinėse Baltijos pakrantėse siautė ciklonas, kurį Lietuvoje pavadino Anatolijumi (Skandinavijoje – Carola). Labiausiai nukentėjo pajūris. Vėjas kilo apie 1 val. nakties, o piką pasiekė nuo 6 iki 9 val. ryto. Šilutėje pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją užfiksuotas 37 m/s vėjas, Klaipėdoje – 38 m/s, Nidoje – 40 m/s; prie jūros vėjas galėjo siekti ir 45–50 m/s, tačiau dingus elektrai prietaisai nebeveikė.

Klaipėdoje išvartyta per 190 didelių medžių, nuplėšti stogai ir balkonai, apgriauta Melnragės gelbėjimo stotis, Danė apsėmė žemesnes senamiesčio vietas. Klaipėdos apskrityje žuvo du žmonės, šeši buvo sužaloti; Šilutėje nuvirtęs kaminas ir įlūžęs stogas mirtinai sužalojo berniuką. Kuršių nerijoje 5–6 m aukščio bangos 25 km ruože nuardė apsauginį kopagūbrį, vandens lygis pakilo 1,65 m, buvo nugriautas garsusis Nidos Saulės laikrodis. Šalies miškuose išversta apie 350 tūkst. m³ medienos, be elektros liko apie 100 tūkst. ir daugiau gyventojų.

2005 m. „Ervinas“

2005 m. sausio 8–9 d. audrą, kurią Berlyno laisvasis universitetas pavadino Ervinu, Lietuva prisimena dėl milžiniškos žalos miškams ir elektros tinklams. Pajūrio zonoje vėjo gūsiai siekė 34–35 m/s, Palangoje – 32, Šilutėje – 29, Klaipėdoje – 28, Šiauliuose – 23, Vilniuje – 22 m/s. Danė vėl užtvindė Klaipėdos senamiestį, vandens lygis laivybos kanale pakilo iki 1,54 m. Nors vėjas buvo silpnesnis nei per „Anatolijų“, išversta beveik dvigubai daugiau medienos – apie 600 tūkst. m³. Be elektros liko 150–180 tūkst. gyventojų, avarijas šalinti prireikė šešių dienų.

2007 m. sausio audra

2007 m. sausio 14–15 d. naktį Lietuvą savo pietiniu pakraščiu kliudė virš Šiaurės Atlanto susiformavęs ciklonas. Stiprus vakarų vėjas, kurio gūsiai siekė 32 m/s, suvarė vandenį atgal į Danę, ir ji išsiliejo Klaipėdos miesto centre. Visoje Lietuvoje be elektros liko apie 70 tūkst. vartotojų. Ši audra dažnai painiojama su keliomis dienomis vėliau Vakarų Europą siaubusiu ciklonu „Kyrill“, tačiau tai buvo atskiras įvykis.

2010 m. rugpjūčio 8-osios škvalas

Ne visos niokojančios audros būna žiemą. 2010 m. rugpjūčio 8-osios naktis buvo siaubinga Pietų ir Vidurio Lietuvai. Prieš šaltąjį frontą karštame ir drėgname ore susiformavo škvalų linija; LHMT duomenimis, debesų viršūnės siekė 15–17 km, o iš jų žemyn besiveržęs šaltas oras sukėlė galingus škvalus – tai vadinamasis buldozerio efektas. Kaune išmatuotas 30 m/s vėjas, Šeduvoje – 26, Prienuose – 24 m/s. Labiausiai nukentėjo Alytaus, Varėnos, Kauno, Prienų, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių ir Trakų rajonai: vėjas rovė medžius, ardė stogus, vertė stulpus, daug kelių tapo nepravažiuojami. Žuvo keturi žmonės, išversta apie 150 tūkst. m³ medienos, nuostoliai siekė 10 mln. litų (apie 2,9 mln. eurų).

2020 m. „Laura“

2020 m. kovo 12–13 d. Lietuvą talžė viena stipriausių per dešimtmetį audrų. Klaipėdos uoste didžiausias fiksuotas vėjo greitis siekė 37,9 m/s, bangų aukštis – 5–6 m. Pajūryje buvo nuniokoti paplūdimiai, išsiliejo Danė, o valstybiniuose miškuose vėjas išvertė apie 100 tūkst. kubinių metrų medienos.

Vasaros audros: kruša ir liūtys

Šiltuoju sezonu didžiausią žalą daro labai smarkios audros – perkūnijos, liūčių, škvalų ir krušos kompleksas. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio 7 d., priartėjus šaltajam frontui, rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose išsivystė iki 15 km aukščio debesys. Vilniaus, Utenos, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse krito 4–5 cm, vietomis net iki 9 cm skersmens kruša: suniokoti pasėliai ir šiltnamiai, išdaužyti automobilių stiklai, sugadinti fasadai. Didžiausi Lietuvoje kada nors išmatuoti krušos ledėkai siekė 120 mm (1995 m. liepos 10 d., Vištytis). Kaip saugotis per perkūniją ir krušą, rašome dalyje „Perkūnija ir žaibai“.

Kodėl stipriausios audros būna rudenį ir žiemą

Pagrindinė priežastis – temperatūrų skirtumai. Rudenį ir žiemą skirtumas tarp šalto šiaurės ir šilto pietų oro, taip pat tarp vis dar šiltos jūros ir šąlančios sausumos, būna didžiausias. Dėl to virš Atlanto susiformuoja gilūs ciklonai su dideliais slėgio skirtumais, kurie ir sukelia stiprų vėją. LHMT šaltojo sezono (spalio–kovo mėn.) vėją vadina gradientiniu: jis stiprėja pamažu, gali pūsti 1–3 paras ir apima didelę teritoriją, todėl padaro daugiausia žalos miškams ir elektros linijoms. Pajūryje vakarų vėjas dar ir suvaro vandenį į Kuršių marias bei Danę – todėl per beveik kiekvieną didelę audrą skęsta Klaipėdos senamiestis.

Vasarą audros kitokios: jos trumpos ir lokalios, susijusios su karščio bangomis ir galingais kamuoliniais debesimis. Užtat jos atneša škvalus, viesulus, krušą ir liūtis. Kiekvieną metų laiką detaliau aptariame dalyje „Orų sezonai Lietuvoje“, o kaip klimato šiltėjimas gali keisti audrų pobūdį – dalyje „Klimato kaita Lietuvoje“.

Kaip pasiruošti audrai

• Sekite LHMT perspėjimus meteo.lt ir įsitikinkite, kad telefone įjungti perspėjimų pranešimai; artimiausių valandų vėjo gūsius matysite 77.lt orų puslapyje, pavyzdžiui, Klaipėdos.
• Iš balkonų ir kiemų sunėškite daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas; uždarykite langus ir duris.
• Nestatykite automobilio po medžiais, nestovėkite prie reklamos stendų ir elektros linijų.
• Pasiruoškite elektros nutrūkimui: žibintuvėlis, atsarginiai elementai, baterijomis maitinamas radijas, įkrautas telefonas, geriamojo vandens atsargos.
• Nutrūkusio elektros laido nelieskite, laikykitės bent 8 m atstumo ir praneškite ESO telefonu 1852; grėsmės gyvybei atveju – 112.

Audros metu vėjas jaučiasi dar šaltesnis nei rodo termometras – apie tai dalyje „Jutiminė temperatūra ir vėjo žvarba“. Daugiau Lietuvos orų rekordų rasite dalyje „Orų rekordai Lietuvoje“.