Didžiausios audros Lietuvos istorijoje: niokojo pajūrį ir pražudė žmones

Trečiadienį į Lietuvą atslenka stipri audra: ar verta panikuoti?

Meteorologai perspėja, kad Lietuvoje trečiadienį gali kilti labai galinga audra, kuri gali siekti aukščiausią, 3 iš 3 audrų pavojaus lygį. Tai būtų vos trečia tokio galingumo audra per daugiau nei 20 metų.

Teigiama, kad ši audra atkeliaus kartu su stipriu vėju, kruša ir net galimu viesulu. Audros pikas turėtų būti apie 16–17 valanda, ji turėtų trukti maždaug 3 valandas^[1].

Nors yra tikimybė, kad audra pro Lietuvą link Baltarusijos praslinks tik pakraščiu, teigiama, kad rizika išlieka, o sostinę galingas lietus jau išmaudė ankstyvą rytą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) teigimu, smarkiausiai audra turėtų smogti Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje, kur numatoma perkūnija, vietomis smarkus lietus, kruša. 

Tikėtinas maksimalus krušos skersmuo gali siekti 5–6 centimetrus, škvalas sieks 15/20 m/s, kai kur 21–26 m/s. Ketvirtadienio naktį taip pat daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis smarkūs su perkūnija. 

Tarnyba praneša, kad didžiausia galingos audros tikimybė – sostinėje, aplink Uteną ir Alytų.

Meteorologai primena, kad smarki audra yra vienas iš pavojingiausių reiškinių Lietuvoje, pasikartojantis kiekvieną šiltąjį metų sezoną. 

Šis reiškinys susiformuoja esant itin dideliam atmosferos nepastovumui, per karščio bangas arba kai jas staigiai keičia gerokai vėsesnis oras.

Tačiau tokie reiškiniai, ypač – po vasariškų karščių – yra visiškai įprasti, tad pagrindo nerimui dažniausiai nėra.

Be to, pro Lietuvą, bent jau per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo praėjusios ir žymiai galingesnės audros, uraganai, net buvo fiksuotas stiprus žemės drebėjimas.

Lietuvoje buvo fiksuotas net 5 balų žemės drebėjimas

2004 m. Lietuvoje buvo užfiksuotas net žemės drebėjimas. Pirmasis siekė 4 balus pagal Richterio skalę, o vėliau pasikartojęs buvo jau stipresnis ir siekė iki 5,3 balo^[2].

Seismologai tvirtino, kad žemės drebėjimas buvo juntamas visoje Lietuvoje, labiausiai – Klaipėdos krašte. Dėl Kaliningrado srities sausumoje kilusio žemės drebėjimo žemės virpesiai buvo juntami ir Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje bei Austrijoje. 

Lietuvos teritorija įprastai pasižymi nedideliu seisminiu aktyvumu, kurį lemia ankstyvojo prekambro laikotarpiu susiformavusi žemės pluta bei didelis atstumas iki aktyvių seisminių zonų.

Be to, Lietuvos teritorijoje nėra žinoma nė vieno seismiškai aktyvaus tektoninio lūžio^[3]. Būtent dėl to šis įvykis, kalbant apie gamtos reiškinius, šalyje tapo beveik istoriniu.

Lietuvai ne kartą smogė galingos stichijos: niokojo pajūrį ir šalies miškus

2005 m. į Lietuvą atkeliavo uraganas „Ervinas“. Šalyje siautėjo vėjas, kurio greitis vietomis pasiekė iki 34–35 m/sek.

Visoje Lietuvoje ypač nukentėjo miškai: „Ervinas“ išvertė tiek medžių, kad šie sudarė net maždaug 12 proc. metinės visų kirtimų apimties^[4]. 

Uragano metu smarkiai nukentėjo ir pajūrio kraštas: paplūdimio kopos, pušynai. Klaipėdoje Danės upė užtvindė senamiestį, o vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale buvo pakilęs iki 154 cm. Be elektros visoje šalyje buvo likę maždaug 150–180 tūkst. žmonių.

Jau po kelių metų, 2007 m., Lietuvai smogė dar viena stipri audra. Sausio mėnesį kilusią audrą nulėmė virš Šiaurės Atlanto susiformavęs ciklonas, kuris savo pietiniu pakraščiu lietė Lietuvą^[5].

Šioje ciklono dalyje susidarė dideli slėgio gradientai, tai ir lėmė audrą. Jos metu pūtė stiprus vakarų vėjas, gūsiai siekė iki 32 m/s). Daug vandens vėl suplūdo į Danės upę, kuri išsiliejo Klaipėdos miesto centre, Palangoje buvo suniokotas paplūdimys bei tiltas.

Daugiausiai nuo šios audros nukentėjo Vakarų Lietuva, Vakarų Latvija ir Šiaurės Lenkija. Klaipėdoje iš krantų išsiliejo Danės upė ir buvo užlietas Klaipėdos senamiestis.

Lietuvoje apie 70 tūkst. elektros vartotojų liko be elektros energijos, buvo nutrauktas Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto darbas, nuo stipraus vėjo nukentėjo infrastruktūros objektai. Neveikė ir perkėla į Smiltynę, tad nuo likusios Lietuvos buvo atkirsti Neringos ir Smiltynės gyventojai.

2010 m. rugpjūtį Lietuvoje vėl kilo labai stiprus škvalas. Teigiama, kad jis padarė daugiausia žalos per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Škvalas apėmė didelę dalį šalies, o vėjo greitis vietomis viršijo 26 m/sek.

Vėjas išrovė daugybę medžių, sugadino namų stogus, vertė elektros stulpus. Dalis šalies kelių tapo nepravažiuojami, o škvalo metu kelyje įstrigę automobiliai taip pat buvo apgadinti.

Smarkiai nukentėjo Kaunas, kur nukentėjo Ąžuolynas, Panemunės šilas, Botanikos ir Zoologijos sodai. Škvalas pražudė keturis žmones, dešimtys buvo sužaloti. Škvalo padarinius pavyko likviduoti per šešis mėnesius.

O 2020 m. pro Lietuvą praūžė audra „Laura“. Jos metu pajūryje buvo nuniokoti paplūdimiai, gelbėjimo stotys. Klaipėdoje išsiliejo Danės upė, Palangoje buvo apgadintos poilsio zonos.

Naktį siautusios audros metu ugniagesiai net 471 kartą vyko šalinti vėjo išverstų medžių, o Klaipėdos uosto duomenimis, didžiausias fiksuotas vėjo greitis – 37,9 metro per sekundę, bangų aukštis siekė 5–6 metrus^[7].

Praėjusių metų vasarą, rugpjūčio pradžioje, Lietuvoje taip pat buvo fiksuotos smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas. Tuomet stichija padarė didelių nuostolių daliai šiaurinių šalies regionų ūkių.

Pernykštė audra smarkiai suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų saugyklas. Taip pat nukentėjo gyvuliai, buvo sudaužyta žemės ūkio technika.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ tuomet skaičiavo, kad stichija 2,5 tūkst. apdraustų ūkių padarė bent 10 mln. eurų žalą, nukentėjo 28,4 tūkst. hektarų pasėlių.

Ankstesnės audros yra pareikalavusios net žmonių aukų

Vyresni Lietuvos gyventojai dar turėtų atsiminti 1967 m. Žemaitijoje kilusį uraganą. Tuomet vėjo greitis siekė net 55 m/sek.

Baltijos jūra nugriovė Palangos tiltą, nuplovė kopas, pajūryje kilo potvynių, buvo išversta per 3 mln. kubinių metrų medienos.

Praeito amžiaus pabaigoje, 1999 m. gruodį, šalyje siautėjo ir uraganas „Anatolijus“. Tada vėjo gūsiai išlaužė ištisus miško kvartalus, medžiais buvo išversti keliai, apgadintos transporto priemonės, elektros linijos, žmonių namai.

Vėjo greitis vietomis viršijo 40 m/sek., o Baltijos bangos pajūryje siekė net 5–6 metrus. Per šį uraganą nepavyko išvengti ir aukų: Lietuvoje žuvo du žmonės, o be elektros energijos tiekimo buvo likę 80–150 tūkst. gyventojų.

Viena didžiausių gamtos stichijų Lietuvoje fiksuota 1958 m., kai šalį užklupo pavasario potvynis. Lietuviškoje Nemuno deltoje vanduo dengė apie 570 km² teritorijos. Didžiuliai sausumos plotai buvo užlieti Nemuno žemupyje, ruože nuo Druskininkų iki Kauno^[8].

O štai 1931 m. pavasarį Vilniuje patvino Neris. Buvo apsemta dalis Vilniaus miesto centro ir žemiau esančių Antakalnio, Žvėryno, Šnipiškių gatvių. Valtys kai kuriuose Vilniaus rajonuose kelioms savaitėms tapo pagrindinėmis transporto priemonėmis. 

Saugokite savo turtą ir venkite sužeidimų

Nors audros, vėjai, uraganai ir kiti gamtos reiškiniai Lietuvoje nėra naujiena, jų metu visada rekomenduojama elgtis atsakingai bei saugoti tiek save, tiek savo turtą.

LHMT primena, kad stambi kruša gali kelti pavojų asmenų, gyvūnų sveikatai, transportui, pasėliams, pastatų konstrukcijoms. Atsižvelgiant į tai, tarnyba rekomenduoja, jei įmanoma, krušos metu išlikti viduje, uždaryti langus ir duris.

Dar prieš prasidedant audrai taip pat reikėtų pasirūpinti gyvūnų, transporto priemonių saugumu. Reikėtų stengtis parkuoti automobilį garaže, požeminėje stovėjimo aikštelėje, po stogine.

Jeigu galimybės automobilį nors trumpam pastatyti po stogu nėra, vertėtų jį uždengti kuo storesniu, minkštu audiniu. Jeigu būsite lauke, kai prasidės kruša, rekomenduojama prisidengti galvą ir veidą bei kuo skubiau susirasti pastogę.