Kuro kainos padidės bent keliais centais už litrą
Valdžia visai negaili infliacijos spaudžiamo eilinio Lietuvos gyventojo ir užsimojo dar labiau padidinti akcizą degalams, o nuo 2025 metų įvesti CO2 dedamąją, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangins dar bent keliais centais.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, tą daryti verčia Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai mažinti transporto taršą, kurių nesilaikant teks mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.
„Visa Europa turi klimato kaitos įsipareigojimus. Lietuva mokės šimtamilijonines baudas jau 2027 m., jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų. Ir mokės kas – mokės greičiausiai iš bendro biudžeto visi gyventojai. Ne tie, kurie naudoja ir teršia aplinką, naudodami taršų kurą, bet bendras biudžetas“, – sakė Simonas Gentvilas[1].
Degalų kainos, pasak S. Gentvilo, nekilo jau 15 metų
Gyventojams guodžiantis, kad degalų kainos ar šiaip ar taip kyla nepaliaujamai, Aplinkos ministras mestelėjo tikrą kozirį – pasak jo, degalų kainos visai nekyla ir jau kone 15 metų laikosi beveik tokios pačios.
„Tiesą sakant, degalai nekyla 15 metų. Jeigu palyginsime 2008 m. kainas, tai šiandien degalinių švieslentėse yra panašios kainos. Nėra tiesa, kad degalai ypatingai brango“, – LRT radijui sakė aplinkos ministras.
O kaip yra iš tiesų?
Štai lrytas.lt 2008 metais, kai kuro kainos buvo išties pasiekusios juodas aukštumas, informavo, kokios gi jos yra – metų gale net kažkiek smuktelėjo.
„Lietuva Statoil“ (dabar „Circle K“) skelbia, kad daugumoje bendrovės tinklo degalinių Vilniuje litras „95 Euro“ markės benzino kainuoja 2,73 lito, dyzelino – 3,05, o už litrą dujų „Statoil“ degalinėse Vilniuje pirmadienį vairuotojai moka 1,68 lito.
Bendrovė „Lukoil Baltija“ (dabar – „Viada“) kuriai priklauso didžiausias degalinių tinklas Lietuvoje, pirmadienį Vilniuje A95 markės benziną pardavinėjo po 2,69 ir 2,7 lito už litrą. Litras dyzelino „Lukoil“ degalinėse kainavo 3,01 – 3,02 lito, o dujos nuo 1,64 iki 1,69 lito už litrą.
„Mažeikių naftos“ produkcija taip pat atpigo – degalinių tinkle „Orlen Lietuva“ litras 95 markės benzino kainuoja 2,7 lito, dyzelino 3,02 lito, o dujų – 1,69 lito už litrą[2].
Tuo tarpu „Circle K“ informuoja, kad šiuo metu 95 markės benzino kaina siekia 1,575 eur (5,495 lit), dyzelino – 1,465 eur (5,12 lit)[3].
Degalinių tinklo „Viada“ A95 benzino kaina siekia 1,609 eur (5,63 lit), dyzelino – 1,649 eur (5,77 lit)[4].
Taigi galime matyti, kad lyginant su 2008 metais kuro kainos išaugo kone dvigubai.
Aplinkos ministras užsiima manipuliacijomis ir gąsdinimu
Opozicionierė Agnė Širinskienė savo feisbuko paskyroje rašė, kad S. Gentvilas eilinį kartą imasi manipuliacijų ir bauginimo taktikos – kalba apie šimtamilijonines baudas, nors realybėje Europos Sąjunga tų baudų skirti niekada neskuba.
„Kaip matau, prasidėjo žmonių nuteikinėjimas, kad kito kelio, kaip kylančios kuro kainos, nėra. O kartu ir spaudimas politikams balsuoti už kainų kėlimą. Manipuliuojama baudomis, tarsi jos tuoj tuoj bus skirtos ir neabejotinai. Pamirštant pasakyti, kad ES praktikoje tai ypač retas dalykas, taikomas tuomet, kai pažeidimą padariusi valstybė atsisako vykdyti ES teismų sprendimus. O iki jų – dar tolimas kelias.
Kitas dalykas – manipuliacija ir tai, kad tik planuojamas akcizų kėlimas prisidės prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Valstybė gali rinktis ir kitus kelius kuro suvartojimui mažinti. Pavyzdžiui, o kas trukdo plėtoti viešąjį transportą didžiuosiuose miestuose, taip paskatinant atsisakyti kelionių automobiliu iš namų į darbą ir atgal?“, – savo paskyroje rašo ji[5].
V. Šukys: valstybė daro ekonominį gyventojų genocidą
Tokius ministerijos planus itin skeptiškai pasitiko tiek gyventojai, tiek verslininkai. Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas Vidas Šukys tokį ministerijos elgesį vadina genocidu.
„Kainos tikrai nežemės degalų, gali kilti tik aukštyn. Ir man labai keista, kai mūsų valstybė ministerijoje vykdo pagalbą – energetinį ekonominį genocidą tautos atžvilgiu“, – sako jis.
„Tai tas akcizų dydis yra siekis biudžetą papildyti pinigų, o ne padaryti gamtai kažką geriau. Gal visi pamiršo, kad Vilniuje mazutu kūreno“, – sako ir Naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys[6].
Kylančios kuro kainos išaugins ir kitų prekių ir paslaugų kainas
Nenuostabu, kad taip uoliai atsisakant automobilių su vidaus degimo varikliai, liks atviras pervežėjų klausimas. Ar įmanoma visą sunkiasvorių automobilių parką taip greitai pakeisti elektriniais automobiliais? Juo labiau, kad elektromobilių rinka sunkvežimių sektoriuje pasiekimais nežiba.
Reiškia, kad krovininis transportas ir toliau bus su vidaus degimo varikliais, tik jau mokės gerokai didesnes kuro kainas.
Ką tai reikš eiliniam gyventojui, galėjome sužinoti pernai kovą, kai kuro kainos drastiškai pakilo dėl Ukrainoje prasidėjusio karo.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sakė, kad degalų brangimas neišvengiamai didins visų prekių kainas, nes jos vienaip ar kitaip turi būti išvežiotos, bet šiuo atveju verslas visų kaštų tikrai nebegalės perkelti ant vartotojų.
„Yra pavojus, kad įmonių pelnai pradės trauktis. Šioje situacijoje išlošusiųjų tikrai nebus. Vienareikšmiškai. Verslas ir visuomenė tuos kaštus turės dalintis, bet verslas sugers didesnę jų dalį“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Analitiko teigimu, sparčiai augant ne tik degalų, bet apskritai visų žaliavų kainoms, žmonės galutinio produkto nepajėgs įpirkti, todėl vartojimas Lietuvoje mažės.
„Šiuo metu judame link to, kad vartotojai jau nebegalės absorbuoti kainų padidėjimo ir turės mažinti vartojimą – atsisakyti nebūtiniausių prekių“, – sakė jis[7]
