Europos ligoninės dirbtinį intelektą diegia daug greičiau, nei valstybės spėja kurti jo naudojimo taisykles
Dirbtinio intelekto sistemos Europos ligoninėse jau naudojamos diagnostikai, pacientų srautams valdyti, medicininiams vaizdams analizuoti ir administraciniam darbui mažinti. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono vadovas Hansas Henri P. Kluge įspėjo, kad technologijų diegimo tempas smarkiai lenkia valstybių gebėjimą nustatyti aiškias atsakomybės, saugumo ir priežiūros taisykles.
PSO duomenimis, beveik du trečdaliai iš 53 organizacijos Europos regionui priklausančių valstybių jau naudoja DI diagnostikos srityje. Maždaug pusėje šalių sveikatos sistemose veikia DI pagrįsti pacientų pokalbių robotai, padedantys teikti informaciją, vertinti simptomus arba nukreipti žmones į reikiamas paslaugas.
Technologijų plėtra vyksta sveikatos sistemoms susiduriant su gydytojų ir slaugytojų trūkumu, ilgomis laukimo eilėmis bei augančiu administraciniu krūviu. DI gali sutrumpinti dalį procesų, tačiau PSO pabrėžia, kad klaidingai veikiantis algoritmas gali pateikti neteisingą diagnozę realiam pacientui ir sukelti tiesiogines medicinines pasekmes.
Tik 8 proc. Europos regiono valstybių turi sveikatos sektoriui skirtą DI strategiją
Nors ligoninėse DI įrankių daugėja, tik 8 proc. PSO Europos regiono šalių turi specialiai sveikatos apsaugai skirtą nacionalinę DI strategiją. Toks pats valstybių skaičius yra apibrėžęs atsakomybės standartus, nustatančius, kas atsako, kai DI sistema suklysta ir pacientui padaroma žala.
Beveik 40 proc. valstybių neturi etinių gairių, pagal kurias gydymo įstaigos galėtų spręsti, kokiems tikslams leidžiama naudoti DI, kaip turi būti saugomi pacientų duomenys ir kada galutinį sprendimą privalo priimti žmogus. Dėl to skirtingos ligoninės ir regionai gali taikyti nevienodus standartus net toje pačioje valstybėje.
H. H. P. Kluge šį atotrūkį tarp technologijų naudojimo ir jų valdymo pavadino svarbiausiu dabartiniu DI iššūkiu sveikatos apsaugoje. Pasak jo, kuo ilgiau sistemos bus diegiamos be aiškių taisyklių, tuo didesnė taps žalos pacientams, diskriminacijos ir visuomenės pasitikėjimo praradimo rizika.
Europos medikai dažnai pradeda naudoti DI negavę pakankamo profesinio pasirengimo
Tik viena iš penkių PSO Europos regiono valstybių įtraukia DI temas į būsimų sveikatos priežiūros specialistų studijas. Dirbantiems gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams mokymus siūlo maždaug ketvirtadalis šalių.
Tai reiškia, kad dalis medikų susiduria su diagnostikos, dokumentų rengimo ar pacientų vertinimo sistemomis neturėdami pakankamai žinių apie jų ribotumus. Specialistas turi suprasti, kokiais duomenimis algoritmas buvo apmokytas, kokiose pacientų grupėse jis patikrintas ir kokiais atvejais jo pateikiamų rezultatų negalima laikyti patikimais.
PSO Lisabonoje surengtoje konferencijoje išskyrė tris pagrindines kryptis: taisykles, technines priemones ir žmones. Organizacijos vertinimu, saugus DI naudojimas priklausys nuo bendrų priežiūros standartų, patikimos infrastruktūros ir darbuotojų, gebančių kritiškai vertinti algoritmų siūlomus sprendimus.
Šališki algoritmai gali bloginti diagnozes ir didinti sveikatos priežiūros nelygybę
Medicininio DI tikslumas priklauso nuo duomenų, kuriais sistema buvo sukurta ir išbandyta. Jeigu mokymo duomenyse per mažai tam tikro amžiaus, lyties, etninės kilmės ar retomis ligomis sergančių pacientų, algoritmas gali prasčiau atpažinti jų būklę ir dažniau pateikti klaidingus rezultatus.
Tokios klaidos gali būti sunkiai pastebimos, nes gydytojas ekrane dažnai mato jau parengtą išvadą arba rizikos vertinimą. Jeigu sistema laikoma objektyvia vien todėl, kad sprendimą pateikė kompiuteris, jos šališkumas gali būti kartojamas tūkstančiuose konsultacijų ir sustiprinti jau egzistuojančius sveikatos priežiūros skirtumus.
Europos Komisija pabrėžia, kad medicininėms DI sistemoms būtini kokybiški ir įvairūs duomenų rinkiniai, rizikos mažinimo priemonės, aiški informacija naudotojams bei žmogaus priežiūra. ES Dirbtinio intelekto aktas medicininę programinę įrangą dažnai priskiria didelės rizikos sistemoms, kurioms taikomi griežtesni saugumo ir dokumentavimo reikalavimai.
ES turi bendrą DI teisinį pagrindą, tačiau praktinis įgyvendinimas ligoninėse tebėra nevienodas
Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas įsigaliojo 2024 metų rugpjūtį, tačiau atskiros jo nuostatos pradėtos taikyti skirtingais etapais. Medicinos srityje svarbios ir Europos sveikatos duomenų erdvės taisyklės, kurios turi sudaryti sąlygas saugiai naudoti sveikatos duomenis tyrimams, algoritmų mokymui ir jų veikimo vertinimui.
Bendri teisės aktai savaime neišsprendžia ligoninių pasirengimo problemų. Viešosioms gydymo įstaigoms reikia lėšų sistemoms įsigyti, techninei infrastruktūrai atnaujinti, darbuotojams mokyti ir nuolat stebėti, ar DI įrankis realiomis sąlygomis veikia taip, kaip buvo numatyta jo sertifikavimo metu.
Europos Komisija nurodo, kad sėkmingam DI diegimui būtina technologiją įtraukti į visą klinikinį procesą, o ne tiesiog pridėti dar vieną programą prie gydytojo darbo vietos. Priešingu atveju naujas įrankis gali padidinti administracinę naštą, sukurti papildomų klaidų šaltinių ir nepasiekti žadėto efektyvumo.
PSO iki 2028 metų ketina parengti bendrą DI ir sveikatos veiksmų planą
Lisabonoje vykusioje konferencijoje dalyvavo ministrai ir aukšti pareigūnai iš 37 valstybių, atstovavusių visiems šešiems PSO regionams. Susitikimo tikslas buvo suderinti bendras DI reguliavimo, sveikatos darbuotojų rengimo ir tarptautinio bendradarbiavimo kryptis.
PSO planuoja 2028 metais pristatyti DI ir sveikatos veiksmų planą. Jis turėtų padėti valstybėms kurti nacionalines strategijas, atsakomybės modelius, darbuotojų mokymo programas ir mechanizmus, leidžiančius stebėti DI sistemų veikimą jau po jų įdiegimo gydymo įstaigose.
Organizacija pabrėžia, kad viena valstybė negali savarankiškai išspręsti visų su medicininiu DI susijusių klausimų. Algoritmus kuriančios bendrovės veikia tarptautiniu mastu, medicinos duomenys keliauja tarp sistemų, o vienoje šalyje aptikta klaida gali būti aktuali daugeliui kitų valstybių, naudojančių tą patį produktą.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Europe needs to catch up with the AI surge in hospitals, WHO says
https://www.euronews.com/health/2026/07/16/europe-needs-to-catch-up-with-the-ai-surge-in-hospitals-who-says
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras. (2026). WHO brings 37 countries together in Lisbon to get AI governance right and make it work for every patient
https://www.who.int/europe/news/item/15-07-2026-who-brings-37-countries-together-in-lisbon-to-get-ai-governance-right-and-make-it-work-for-every-patient
Europos Komisija. (2026). Artificial Intelligence in healthcare
https://health.ec.europa.eu/ehealth-digital-health-and-care/artificial-intelligence-healthcare_en
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo dirbtinio intelekto naudojimą Europos ligoninėse ir su tuo susijusias problemas, todėl jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie dirbtinio intelekto diegimą Europos ligoninėse ir su tuo susijusias problemas, remiasi PSO duomenimis ir ekspertų nuomonėmis, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes dirbtinio intelekto diegimas sveikatos sistemoje sparčiai auga, tačiau taisyklių ir etikos normų trūkumas kelia rimtų pavojų pacientams. Tai svarbi tema, kuri turi didelę reikšmę Lietuvos auditorijai, ypač sveikatos priežiūros specialistams ir politikams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie dirbtinio intelekto diegimą Europos ligoninėse ir susijusius iššūkius, tokius kaip taisyklių trūkumas ir galimos rizikos pacientams. Tai skatina diskusijas apie etinius standartus ir sveikatos priežiūros specialistų rengimą, todėl yra visuomeniškai naudingas.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie dirbtinio intelekto naudojimą sveikatos sektoriuje, tačiau trūksta pusiausvyros ir optimizmo. Jame akcentuojama tik rizika ir problemos, neskatinant diskusijos apie galimus sprendimus ar teigiamus aspektus.
