Esame savižudybių statistikos lyderiai Europoje
120 mln. Tiek žmonių pasaulyje kasdien kenčia nuo depresijos sukeltos būsenos. Kasmet ši liga diagnozuojama vis didesniam skaičiui pacientų, ji neaplenkia nei turtingų, nei neturtingų šalių visuomenės. Depresija neretai žmones priveda prie savižudybės slenksčio – pasaulyje per metus beveik 850 tūkst. žmonių nusižudo dėl to, kad negali įveikti depresijos. Kaip atpažinti šią ligą? Kaip padėti sau ar artimajam, susirgusiam šia liga? Ir galiausiai, kaip gi išdrįsti praverti gydytojo psichiatro duris?
Apsiniaukęs dangus ar subjurę orai daugelį žmonių prislegia. Tuomet tampame paniurę, tingime išeiti iš namų, rečiau susitinkame su draugais. Atrodytų, kas čia tokio, jog kartais nei iš šio, nei iš to širdį užlieja keisti ilgesio ar liūdesio jausmai. Tokią nuotaiką galima vadinti melancholija, tačiau kartais nė nesuvokiame, jog iš paskos jos jau sėlina ir baisi liga – depresija.
Teigiama, kad Lietuvoje savižudybių skaičius nuosekliai mažėja, tačiau ši problema išlieka opi.
Esame liūdnos savižudybių statistiko lyderiai Europoje.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovės Rūtos Ustinavičienės teigimu, 2021 metais Lietuvoje fiksuotos 565 savižudybės, nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai[1].
Skaičiuojama, kad iki 60 proc. savižudybių visame pasaulyje gali lemti depresija[2].
Tik apie 20 procentų sergančiųjų depresija gauna visavertį gydymą
Pandemijos ir karantino metu susirgimų depresija skaičius dar labiau išaugo ir toliau didėja. Medicininių paslaugų prieinamumas per pandemiją buvo sumažėjęs ir oficialioje statistikoje atsispindėjo tik tie žmonės, kurie kreipėsi į specialistus. Todėl galima teigti, kad susirgimų depresija statistika neatspindi realios situacijos.
Besiskundžiančių žmonių depresijos simptomais skaičius yra smarkiai išaugęs visame pasaulyje. Dažnai pasitaiko, kad žmonės depresijos net nelaiko liga ir patys užsiima savigyda.
Tik apie 20 proc. depresija sergančių žmonių gauna visavertį gydymą[3].
Socialinė, ekonominė situacija sukelia nerimą ir gali lemti depresijos atsiradimą
Kaip teigia gydytojai psichiatrai, depresija yra skirstoma į klasikinę ir sezoninę.
Sezoninė depresija išskiriama į dar dvi rūšis: rudens – žiemos ir pavasario – vasaros.
Kai žmogaus organizmas negauna pakankamai šviesos, keičiasi kai kurių hormonų kiekis žmogaus organizme ir jų biologinis aktyvumas. Sumažėjus šviesos kiekiui, žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir malatonino pusiausvyra.
Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, melatoninas – vadinamas miego hormonu – reguliuoja vadinamąjį cirkadinį ritmą, nakties-dienos aktyvumą.
Didžiausias melatonino kiekis pagaminamas naktį, todėl, norint padidinti melatonino gamybą, reikia anksčiau gultis miegoti. Sutrikus šių hormonų pusiausvyrai organizme ir prasideda sunkumai, dažnai susergama depresija.
Pasak specialistų, tam tikri gyvenimo kokybės kriterijai – socialinė, ekonominė situacija, darbo ar būsto praradimas, gyvenimo kokybės, sąlygų prastėjimas, maži atlyginimai ar pensijos sukelia nerimą ir gali lemti depresijos atsiradimą.
Depresija yra vienas populiariausių šio amžiaus žodžių
Depresija, miego sutrikimai, panikos priepuoliai yra milijonų europiečių kasdienybės dalis. Depresija galbūt net yra vienas populiariausių šio amžiaus žodžių.
Vieni supranta, kokia tai sunki ir skaudi liga, kiti mano jog tai tik žmonių išlepimas. Daugumai sunku suprasti, kad depresijos būsenoje telpa daugybė jausmų.
Kaip sako medikai, sirgti depresija ir jausti džiaugsmą nėra neįmanomas dalykas. Žmonės, sergantys šia liga gali būti laimingi, liūdni ar juokingi kaip ir bet kuris kitas. Tiesiog retai kalbama apie tai, kad nors depresija gali nuvesti mus į labai pavojingą būseną, tačiau ji gali svyruoti nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios savijautos.
Svarbu žinoti, kad net menkiausias dalykas – komentaras, klausimas ar nespecifinis, neesminis dalykas žmogų, sergantį depresija, gali išmušti iš vėžių ir žmogus viduje jausis tarsi riedantis nuo stačiausio šlaito[4].
Sergančiųjų skaičiai kelia nerimą visoje Europoje
Ekspertai teigia jog padėtis Europoje dėl sergamumo depresija kelia didžiulį nerimą – net 7,2 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga lėtine depresija, 2,4 mln. jų – centrinėje, Rytų Europoje bei Baltijos šalyse.
Tarptautinio forumo GLOBSEC 2022 renginyje, kuriame dalyvavo daugybės šalių politikai, įskaitant ir Lietuvos, reikalauta atkreipti dėmesį į didžiulę šios ligos problematiką ir skirti daugiau išteklių ligos, kuri dažnai pasikartoja bei pasireiškia daugybe formų, gydymui.
Depresijos suvestinės ataskaitoje taip pat pažymima, jog nors Lietuvoje yra platus psichikos sveikatos centrų tinklas, kurių paslaugas gyventojai gali gauti kreipdamiesi tiek tiesiogiai, tiek nukreipiami medikų, taip pat lengvai prieinamas ir medikamentinis gydymas, nors ir be naujausių vaistų, bet sunkiausia yra gauti nemedikamentinį gydymą: psichoterapijos ar psichosocialines reabilitacijos paslaugas.
Nors šios ir yra kompensuojamos, nustatyti paslaugų įkainiai neatitinka faktinių sąnaudų. Dėl to šių paslaugų teikimas Lietuvoje smarkiai apribotas. Trūksta ir priemonių, nukreiptų į skirtingas tikslines grupes: jaunimą, senjorus, benamius ir kt.
Daugelyje Europos šalių trūksta reikiamo dėmesio depresijai ir ja sergantiems žmonėms
Gydytojai tikina, kad anksčiau kreipiantis pagalbos depresijos gydymas būna lengvesnis ir liga greičiau įveikiama. Tačiau neretai žmonės bijo kreiptis pagalbos, tad po pirminio ligos epizodo pas specialistą patenka jau sunkesnės būklės. Vien dėl to, kad laiku nepradeda gydymo, jis užtrunka ilgiau.
Atkryčio atveju žmogus anksčiau pastebi simptomus ir kreipiasi pagalbos. Tuomet ir pacientas mažiau kenčia, ir rezultatai būna geresni.
GLOBSEC forume kalbėję mokslininkai pabrėžė, kad daugelyje Europos šalių vis dar trūksta reikiamo dėmesio depresijai ir ja sergantiems žmonėms.
„Nepaisant akivaizdaus poreikio gerinti psichikos sveikatos priežiūrą, dauguma centrinės, Rytų Europos ir Baltijos šalys bendromis investicijomis atsilieka nuo ES vidurkio. Turėtų būti sustiprinti profesiniai gebėjimai, bendruomenių rūpinimasis žmonėmis, kuriems gresia didžiausia rizika susirgti depresija“, – tyrimą apibendrino Depresijos rodiklių projekto regioninė koordinatorė Anna Michalkova[5].
Psichikos sveikatos problemas lemia ir mokslinė techninė revoliucija
„Medicinos požiūriu gera psichinė sveikata – tai žmogaus emocinis ir dvasinis atsparumas. Tuo pasižymintis žmogus nugalės atsirandančias problemas ir supančiame pasaulyje matys daugiau gėrio, nei blogio.
Deja, bet psichinės sveikatos problemų daugėja.
Žmogus – biologinis organizmas, jo evoliucija lėta ir nespėja su besikeičiančia aplinka.
Žmogaus pajėgumai reaguoti į pokyčius nėra begaliniai, o mūsų psichinė sveikata taip pat turi ribas, – apie psichinės sveikatos problemas kalbėjo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas. – Kai psichinis, dvasinis, emocinis atsparumas nepakankamas, žmogus neatlaiko įtampos, jo psichinė sveikata blogėja, o kai kuriuos simptomus reikia koreguoti ne tik ambulatorinėmis sąlygomis, bet ir stacionare.“
Anot gydytojų, psichikos sveikatos problemas lemia ir mokslinė techninė revoliucija, vykstanti darbo vietų kompiuterizacija, robotizavimas, lekiantis gyvenimo tempas, milžiniška konkurencija dėl geresnės darbo vietos ir pan. Dalis žmonių prie staigių gyvenimo būdo pokyčių tiesiog nesugeba adaptuotis.
Svarbu pajausti pirmuosius psichinės sveikatos sutrikimus
Pagrindiniai depresijos simptomai yra suprastėjusi nuotaika, nuolatinis nuovargis, dingęs pasitenkinimas anksčiau džiuginusiais dalykais.
Tokia savijauta, žinoma, nebūtinai reiškia depresiją, tačiau jeigu žmogus tai jaučia ilgiau nei dvi savaites, o ypač – ilgiau negu mėnesį, tuomet jau būtina kreiptis į medikus.
Gydytojai psichiatrai teigia, jog labai svarbu pajautus pirmuosius psichinės sveikatos sutrikimus, atkreipti dėmesį į pirmuosius požymius.
„Vienas jų – nei iš šio nei iš to, nesergant jokiomis ligomis, pradedama jausti, kad sumažėja energija, skundžiamasi, kad jos visiškai nėra. Atsiranda noras atsiriboti nuo žmonių ir įprastinės veiklos. Tie žmonės, su kuriais anksčiau bendrauta, tampa neįdomūs. Anksčiau džiaugsmą teikusi darbo veikla pradeda nedominti, nuo jos bandoma atsiriboti“, – pastebi gydytojas J. Kalibatas.
Sergant depresija keičiasi žmogaus elgesys: gali atsirasti nemotyvuotas agresyvumas, kyla noras rizikuoti, pavyzdžiui, lošti. Sutrinka pažinimas, žmogus negali koncentruoti dėmesio, pablogėja atmintis.
Jaučiamas dvasinis diskomfortas, įtampa, atsiranda bloga nuojauta, kad ateityje gali būti dar blogiau. Pradedama nesirūpinti savo išore. Aplinkiniai pastebi, kad žmogus apsileido, tapo niūrus, nenori bendrauti, sumažėjo jo interesų ratas.
Pavojinga „gydytis“ alkoholiu
Imantis būdų įveikti depresiją nebūtina iš karto bėgti pas gydytoją. Pirmiausia reikia pakalbėti su artimaisiais, paprašyti jų pagalbos ar atrasti tuos žmones, kurie bus šalia brendant iš depresijos liūno.
Gydytojai teigia, kad labai svarbu ir fizinis aktyvumas, mat fizinio aktyvumo metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai. Jie išsiskiria ir tuomet, kai maloniai bendraujame su kitais žmonėmis, kai galime džiaugtis ne tik savo, bet ir kitų pasiekimais. Taigi nebūtina eiti į sporto salę ar baseiną, užtenka ir pasivaikščioti, aplankyti gerą bičiulį ar tiesiog kaimyną.
Mankšta, pasivaikščiojimas kasdien bent po pusvalandį – gera profilaktika ne tik depresijai, bet ir daugeliui kitų ligų. Nenorintys vaikščioti gali užsiimti namų ruoša.
Taip pat naudinga susirasti ir kokį nors hobį.
Dažnai psichines problemas žmonės bando slopinti vartodami alkoholinius gėrimus, tačiau alkoholis tik trumpam gali nuslopinti negatyvius jausmus, bet išsiblaivius tampa dar blogiau. Todėl būtina žinoti, kad vartojant alkoholį svarbu nepamiršti saiko.
Nereikia skubėti griebtis ir antidepresantų
Žmonės neretai skuba griebtis ir antidepresantų. Kreipiasi į gydytojus ir prašo išrašyti vaistų nuo nemigos ar nerimo. Gydytojai teigia, kad atsiradus psichinės sveikatos sutrikimo požymiams svarbu neskubėti pulti gydytis antidepresantais, mat dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Ilgai vartojant šių vaistų senyviems žmonėms gali pablogėti pažintinės funkcijos, taip pat gali sutrikti atmintis, sumažėti budrumas ir pan.
Remiantis užsienio praktika, esant lengvai nerimo ar depresijos formai medikamentai neskiriami, pacientas siunčiamas konsultacijos pas sociologą, kuris pagal kompetenciją ir sprendžia žmogaus problemas[6].
Todėl norint įveikti depresiją pirmiausiai su gydytoju reikia aptarti miego režimo, fizinio aktyvumo reikšmę bei priešuždegiminės mitybos svarbą.
Anot specialistų, svarbu savo racione mažinti perdirbto maisto bei cukraus vartojimą, vartoti vitaminus, žuvų taukus, kurie slopina organizme vykstančius uždegiminius procesus. Niūriu laikotarpiu – rudenį ir žiemą, kuomet mažiau saulės šviesos – pravartu įsigyti šviesos terapijos akinius[7].
Taip pat verta apsilankyti ir relaksacijos kabinetuose, kurie yra kone kiekvienoje gydymo įstaigoje ar SPA centruose.
Relaksacija, tai yra organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis, panirti į ramybės būseną, nusiraminti. Procedūros metu pašalinama nereikalinga emocinė įtampa, užkertamas kelias organizmo alinimuisi, pervargimui, relaksuojantis galima atkurti vidinę harmoniją.
Relaksacijos procedūrų kabinetuose užsiėmimai derinami su muzikos ir kvapų terapija. Taip pat yra atliekamos relaksacijos ir šviesos terapijos procedūros, tai yra sudedamoji psichikos sutrikimų gydymo dalis.
Šviesos terapija pašalina nuovargį, prastą nuotaiką, suteikia energijos. Yra įrodyta, kad 15–20 minučių giluminio atsipalaidavimo, prilygsta 2–3 valandoms gero, kokybiško miego.
Sunkesnės depresijos formos gydomos medikamentais, tuomet su pacientais dirba ir psichologas, ir psichiatras, vyksta darbas grupėse, taip pat dirbama kartu su sergančiojo šeima.
Dažniausiai pacientai gydomi ambulatoriškai, tik itin sunkiais atvejais siunčiami į stacionarą.
Vis tik Lietuvoje apie 90-čiai procentų pacientų, sergančių depresija, taikomas medikamentinis gydymas.
Gydyti sielą, kaip ir kūną – taip pat labai svarbu
Pasak medikų, norint išvengti depresijos, galima imtis paprastų veiksmų: kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, nes net ir apniukusią dieną lauke yra šviesiau nei ryškiai apšviestoje patalpoje.
Taip pat svarbu aktyviai gyventi, mat aktyvi fizinė veikla gerina nuotaiką, didina serotonino kiekį smegenyse, kuris reguliuoja psichinius procesus – nuotaiką, miegą, seksualumą, slopina depresijos simptomus.
Rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose gausu folio rūgšties, seleno ir triptofano, taip pat E ir B vitaminų.
Bijoti atverti gydytojo psichiatro kabineto duris tikrai nereikia. Depresija – tai ne tik sergančiojo problema, tai visos mūsų visuomenė problema.
Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas pacientas turi turėti ne tik savo šeimos gydytoją, bet ir savo gydytoją psichiatrą, psichologą.
Valstybės atsakingos institucijos siekdamos užkirsti kelią šios ligos masto augimui turėtų stengtis gerinti žmonių gyvenimo kokybę, rūpintis žmonių užimtumu, suteikti galimybę žmonėms dirbti ir užsidirbti. Tuo tarpu mes turėtumėme stengtis daugiau šypsotis vieni kitiems ir džiaugtis gyvenimu.
„Gerai prisimenu žymią sportininkę, kuri susidomėjusi motociklų sportu pateko į siaubingą avariją. Stebuklas, kad ji išgyveno. Į jos kūną buvo sudėta begalė metalinių plokštelių, organizme nebuvo sveiko kaulo. Ją pasodino į vežimėlį. Niekas nebetikėjo, kad ji vaikščios. Bet jos psichinė sveikata buvo tokia stipri, kad ji pasakė: „Ne tik nesėdėsiu vežimėlyje, bet dar ir važinėsiu motociklu“. ,
Niekas, net medikai, netikėjo, kad taip nutiks. Tačiau sukoncentruodama dvasines jėgas ji iš tiesų sugebėjo atsistoti ant kojų, pradėjo normaliai vaikščioti ir vėl važinėja motociklu.
Tad labai svarbu, kad žmogus tikėtų savimi ir sukauptų savo dvasines jėgas, tuomet jis gali padaryti stebuklus,“ – sakė garsus medikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas.
Anot J. Kalibato, susiūti žaizdą kūne mūsų visuomenėje atrodo yra normalu ir visiškai suprantama, tačiau prireikus susiūti sielą – tampa neva nepatogu ir ne taip svarbu. Žmonės pagaliau turėtų suprasti, kad gydyti sielą, kaip ir kūną – taip pat labai svarbu.
