Demencija dažnai painiojama su įprastu senėjimu
Pasaulyje kasmet diagnozuojama beveik 10 milijonų naujų demencijos atvejų. Lietuvoje jau prieš pora metų šis sutrikimas buvo diagnozuotas 28 tūkst. asmenų. Vis tik daug atvejų lieka nepastebėtų, mat demencija neretai painiojama su kitomis panašius simptomus turinčiomis ligomis. Manoma, kad Lietuvoje iš viso demencijos atvejų turėtų būti apie 49 tūkst. Numatoma ir tai, kad šio sutrikimo atvejų tik daugės ir iki 2050 metų Lietuvoje šis skaičius išaugs iki 78 tūkst., o pasaulyje – net iki 152 milijonų[3].
Tačiau yra ir viena gera žinia – sąmoningai pakeitus gyvenimo būdą, demencijos riziką galima sumažinti, o susirgus ja, palengvinti ligos eigą.
Demencija – tai lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl to dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Pablogėja socialinė adaptacija, profesinė veikla tampa neefektyvi, demencija sergantis asmuo tampa visiškai priklausomas nuo savo artimųjų.
Demencijos simptomai neretai atrodo kaip normali senėjimo proceso dalis. Ji gali vystytis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėta, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Žmogus dažnai pamiršta informaciją, kur padėti daiktai, ką veikė, kur ėjo ir pan.
- Patiria sunkumus atliekant užduotis, susijusias su loginiu mąstymu.
- Nesiorientuoja aplinkoje.
- Nerišliai kalba.
- Priima neracionalius sprendimus.
- Daiktus padeda į jiems netinkamas vietas (pavyzdžiui arbatinuką pastato į šaldytuvą).
- Pastebimi nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčiai.
- Pastebimi depresijos požymiai ir motyvacijos praradimas.
Gydant gali būti taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės intervencijos
Demencija yra nuolat progresuojantis sutrikimas. Gydytojo psichiatro ir (arba) gydytojo neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą.
Išryškėjus gretutiniams psichikos sutrikimams (liūdesiui, nemigai, nerimui, pykčio reakcijoms, priešiškumui aplinkiniams ir kt.) gali būti skiriami vaistai šių simptomų numalšinimui. Vaistus skiria gydytojas psichiatras, konsultavęs ligonį ir įvertinęs informaciją, gautą iš namuose ligonį prižiūrinčių artimųjų bei psichikos sveikatos slaugytojo.
Medikamentinės ir nemedikamentinės intervencijos gali atitolinti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę. Dažniausiai taikomos nemedikamentinės intervencijos – tai įvairūs atminties ir orientacijos pratimai, dailės terapija, aromaterapija, gyvūnų ar muzikos terapija. Taip pat svarbūs ir specialūs slaugytojų mokymai šeimos nariams[2].
686 milijardai eurų skiriami sutrikimams palengvinti
Šiuo metu pasaulyje demencija serga beveik 50 milijonų žmonių. 60 procentų šių asmenų gyvena žemų ar vidutinių pajamų šalyse. Demencija yra pagrindinė negalios priežastis tarp vyresnio amžiaus asmenų pasaulyje.
2015 metais atliktų vertinimų rodikliai rodo, kad su demencija susijusios išlaidos visame pasaulyje sudaro 686 milijardus eurų.
Vis tik kaupiama statistika neatspindi demencijos poveikio žmonių mirtingumui – dažniausiai demenciją turinčio asmens mirties priežastimi yra įvardijamos kitos ligos, tokios kaip plaučių uždegimas, širdies ir kraujagyslių ligos ar dėl ligų atsiradusios komplikacijos.
Daugiau nei du trečdaliai demenciją turinčių asmenų yra moterys.
Lietuvoje pagalbą teikia įkurta asociacija
Yra skiriama daug demencijos tipų, tarp jų yra Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, frontotemporalinė demencija, demencija su Lewy kūneliais. Demencija gali išsivystyti bet kuriam asmeniui, tačiau dažniau ja serga daugiau kaip 65 metų sulaukę asmenys.
Lietuvoje veikianti asociacija „Demencija Lietuvoje“ veikla siekiama teikti paramą įvairaus amžiaus ir skirtingą demenciją turintiems asmenims, jų šeimos nariams ir globėjams. Organizacija organizuoja pagalbos paslaugų plėtrą, vykdo edukacijas ir informacijos sklaidą visuomenėje[3].
Gyvenimo būdo pokyčiai riziką sumažina 40-čia procentų
Sveikatos priežiūros specialistai visuomenę ramina teigdami, kad vis tik šiam sutrikimui galima užkirsti kelią. Tyrimai rodo, kad pakeitus gyvenimo būdą galima užkirsti kelią demencijos išsivystymui arba bent jau jos atsiradimo riziką sumažinti 40-čia procentų.
„Šiuo metu demencija nėra gydoma. Geriausia apsauga nuo jos – tai jūsų gyvenimo būdas. Lanceto komisija yra apskaičiavusi, kad keičiami gyvenimo būdo veiksniai gali užkirsti kelią arba atitolinti demenciją. Kuo anksčiau pradėsite, tuo labiau būsite apsaugoti“, – sakė atminties sveikatos trenerė Francine Waskavitz.
Tuo tarpu skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos „Clearing“ vienas iš įkūrėjų ir vyriausiasis gydytojas daktaras Jacobas Hascalovici įspėja, kad demencija serga ne tik vyresni nei 65 metų žmonės. Pasirodo, šis sutrikimas gali paveikti ir jaunesnius žmones.
„Paprastai demencija tai ne vien tik žodžio pamiršimas, ar retkarčiais pasitaikantis proto užtemimo epizodas. Nors sunku nuspėti, kas konkrečiai gali susirgti demencija, tam tikri gyvenimo būdo įpročiai didina demencijos tikimybę. Pavyzdžiui, tokia rizika atsiranda, kai nuolat per mažai miegama (mažiau nei šešias valandas per parą), valgomas maistas, kuris sukelia organizmo audinių uždegimą (daug riebalų, raudona mėsa, daug cukraus turintys užkandžiai ir perdirbtas maistas), ilgą laiką jaučiamasi vienišu arba socialiai izoliuotu, daug sėdima, reguliariai rūkoma ir pan.“, – teigė specialistas.
Gydytojas dr. J. Hascalovici pridūrė, kad kalcio papildų vartojimas taip pat gali padidinti demencijos riziką. Didesnę tikimybę susirgti šia liga taip pat gali lemti paveldimumas ir galvos traumos.
Gali padėti Viduržemio jūros regiono dieta ir reguliarus sportavimas
„Parenkant tinkamą mitybą, pavyzdžiui, laikantis Viduržemio jūros regiono dietos, ir įjungiant reguliarų sportavimą ar bent jau aktyvią veiklą, galima sumažinti demencijos progreso riziką. Sveikas gyvenimo būdas taip pat sumažina diabeto, aukšto kraujospūdžio, depresijos, širdies ligų ir daugelio kitų problemų, kurios didina demencijos riziką, tikimybę. Būti sportiškam svarbu nepriklausomai nuo to, ar turite antsvorio, ar esate liesas storulis – sportiškumas tinka visiems“, – teigė J. Hascalovici.
Pasak medikų, tabako atsisakymas taip pat gali sumažinti šios ligos riziką arba atitolinti jos pradžią. Ne mažiau svarbu reguliariai tikrinti klausą, mat klausos prastėjimas ar praradimas sudaro 8 % visų demencijos atvejų pasaulyje.
„Aukštas kraujospūdis, diabetas ir nutukimas irgi smarkiai padidina demencijos riziką. Taigi, sveika mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra labai svarbūs komponentai, padedantys palaikyti tiek fizinę, tiek kognityvinę sveikatą senstant“, – tvirtino atminties sveikatos trenerė F. Waskavitz[4].
Lietuvoje teikiama pagalba kenčiantiems nuo senatvinio silpnumo sindromo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai taip pat teigia, kad senatvinis silpnumo sindromas (SSS) – įveikiamas. Net 20 procentų visų vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių kenčia dėl senatvinio silpnumo sindromo sukeliamų sveikatos iššūkių – sumažėjusio savarankiškumo, raumenų silpnumo, didesnės komplikacijų ir mirties rizikos. Tačiau užtikrinus ilgalaikį paciento fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą, peržiūrėjus vartojamus medikamentus, įmanoma gerokai sumažinti senatvinio silpnumo sindromo pasireiškimo lygį.
Tai rodo LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje susibūrusios mokslininkų grupės atlikti tyrimai.
Kulautuvos reabilitacijos ligoninė tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo struktūruotą senatvinio silpnumo sindromo vertinimą ir teikia veiksmingą pagalbą nuo šio sindromo kenčiantiems pacientams.
Gerina gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą
Į šią ligoninę kardiologinei reabilitacijai šiuo metu nukreipiami vyresnio amžiaus pacientai po sudėtingiausių gydomųjų perkateterinių intervencijų ar atvirų širdies operacijų, sergantys ne tik pagrindinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, bet kenčiantys ir nuo gretutinių patologijų bei amžiaus nulemtų būklių.
Tarp tokių pacientų senatvinio silpnumo sindromas – itin dažnas.
Čia pacientams taikomi įvairi fizinė reabilitacija. Specialūs fiziniai pratimai sustiprina vyresnio amžiaus pacientų judamąjį-atramos aparatą, saugo nuo raumenų masės netekimo dėl amžiaus, lėtinių ligų ar vartojamų vaistų, mažina griuvimo riziką, didina pacientų savarankiškumą kasdienėje aplinkoje. Pacientams taip pat skiriama ir baltymais praturtinta dieta.
Šios ligoninės Reabilitacijos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė pastebi, kad pacientų aktyvumo skatinimas, raumenyno stiprinimas, fizinio pajėgumo didinimas lemia pridėtinę kardiologinės reabilitacijos naudą šalia jau taikomų modernių ir inovatyvių gydymo metodų.
„Kardiologinės reabilitacijos pagrindą sudaro paciento mokymas ir fizinis treniravimas. Remiantis įrodymais pagrįsta medicina, galime teigti, kad paciento dalyvavimas kardiologinėje reabilitacijoje, fizinis treniravimas, fizinio aktyvumo skatinimas gerina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų prognozę, gyvenimo kokybę, išgyvenamumą“, – teigė gydytoja.
Laiku pritaikius intervencijas, įmanoma pagerinti pacientų gyvenimo kokybę
Kulautuvos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Aurelija Beigienė pabrėžė, kad sergant senatviniu silpnumo sindromu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiziniams pratimams, jėgai, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti.
„Ieškome tokių būdų, pratimų ar veiklų, kurias pacientai lengvai galėtų tęsti namuose, kad ir grįžę į namus išliktų fiziškai aktyvūs. Todėl klinikiniuose tyrimuose vykdoma ir telefoninės paramos programa, padedanti sekti paciento būklę, skatinti fizinį aktyvumą baigus II-ą reabilitacijos etapą“, – pasakojo gydytoja A. Beigienė.
Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje susibūrusi Reabilitacijos klinikos mokslininkų grupė klinikinius SSS gydymo ir prevencijos mokslinius tyrimus išplėtojo pirmoji Lietuvoje.
Šios mokslininkų grupės vadovas, LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius pasakojo, kad per pastaruosius penkerius metus gerokai pasistūmėta: mokslininkai yra parengę fizinio treniravimo rekomendacijų vyresnio amžiaus pacientams po širdies vožtuvo operacijos ar gydomosios perkateterinės intervencijos, ruošiamos specialios fizinio treniravimo programos, publikuoti 6 straipsniai recenzuojamuose žurnaluose su citavimo indeksu, sėkmingai bendradarbiaujama su kitomis mokslo įstaigomis.
Gera žinia yra tai, kad nors senatvinio silpnumo sindromas yra progresuojanti, tačiau – ir keičiama būklė. Laiku pritaikius reikiamas intervencijas, įmanoma sumažinti sindromo pasireiškimo lygį ir pagerinti vyresnio amžiaus pacientų gyvenimo kokybę[5].
