Atmosfera Žemės ūkio ministerijoje vėl kaista
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko sėdimoji vėl kaista – it karšta bulvė mėtomas ministras šį kartą vėl kaip reikiant „prisvilo“. Penktadienį portalas „Delfi“ paviešino informaciją apie K. Navicko komandos neviešą susirašinėjimą, po kurio atsirado vienai asociacijai palankus įsakymas. Į tai sureagavo opozicinė Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, nusprendusi kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Šalies vadovas Gitanas Nausėda pritarė, kad įvertinti susiklosčiusią situaciją turi VTEK. Tačiau kuo toliau, tuo labiau opozicija garsiau kalba apie tai, kad šalyje pritrūksta tvirtos prezidentinės pozicijos.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ skelbia, kad portale „Delfi“ yra rašoma, kad susirašinėjimas vyko su asociacija, kuri galbūt galėjo veikti kaip neregistruota lobistė, o tada jai gimė palankus ministro įsakymas, ir taip asociacijos atstovaujami žmonės esą išsikovojo galimybę gauti finansinės naudos[2].
Anot frakcijos nario Kęstučio Mažeikos, institucijų prašoma ištirti portalo paviešintas aplinkybes ir nustatyti, ar nebuvo atlikti neteisėtos lobistinės veiklos veiksmai, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas, kitų teisės aktų reikalavimai, ir ar žemės ūkio ministro K. Navicko veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Politikas neslėpė, kad praėjo vos pusmetis po ministro interpeliacijos ir vėl esą kyla klausimų ne tik dėl jo nekompetencijos ir prieštaringų sprendimų, susijusių su strateginiu planu, bet dabar jau ir dėl žurnalistiniame tyrime paviešintų veiksmų, kuriuose galimai yra baudžiamojo nusižengimo požymių.
„Portalas skelbia, kad Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo pavaduotojas Almantas Liorentas elektroniniu laišku kreipėsi į žemės ūkio ministrą K. Navicką su konkrečiais pasiūlymais ir formuluotėmis, kaip reikėtų keisti ministro įsakymą. Nei asociacija, nei jos vadovai nėra registruoti kaip lobistai. Žiniasklaida kelia klausimą, ar tokios iniciatyvos nereikėtų laikyti neregistruotu lobizmu“, – rašoma frakcijos išplatintame pranešime[2].
Sureagavo ir šalies prezidentas
„Delfi“ paskelbus minėtą susirašinėjimą, į tai sureagavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidento poziciją komentavęs jo patarėjas Tomas Beržinskas teigė, kad politikai turėtų dirbti taip, kad dėl jų veiklos skaidrumo nekiltų nė menkiausių abejonių. Jis taip pat perdavė G. Nausėdos poziciją, kad šią situaciją vertinti turėtų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
„Teigiamai vertiname tai, kad valstybės institucijos, priimdamos sprendimus bendradarbiauja su socialiniais partneriais. Tačiau labai svarbu, kad toks bendradarbiavimas atitiktų teisės aktų nuostatas bei nesukeltų abejonių dėl sprendimo priėmimo objektyvumo. Suprasdami, koks yra svarbus visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis, raginame politikus savo veikloje veikti taip, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo ir nešališkumo. Prezidento nuomone, šios konkrečios situacijos vertinimą turėtų pateikti VTEK“, – komentavo T. Beržinskas[3].
Šalies vadovas neša atsakomybę už Vyriausybę
Reaguojant į pastarojo meto įvykius, įskaitant klausimus dėl ministro K. Navicko gebėjimo toliau eiti pareigas ir jo (ne)kompetencijos vertinimus bei kilusį skandalą tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus bei pastarojo D. Kreivio skandalo, Darbo frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia pasigendantis prezidento figūros.
„Prezidento visos Vyriausybės istorijoje tikrai trūksta. Šiai dienai visi šneka, kad opozicija kažko nepadaro, bet prezidentas lygiai taip pat, kaip ir premjeras, neša atsakomybę už Vyriausybės veiklą. Ir kai prezidentas tyli dėl Navicko, kuriuo nepasitiki visa žemdirbių bendruomenė, kai prezidentas tyli dėl Bilotaitės istorijos ir dėl Kreivio, tai tikrai keista“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Fiodorovas.
Tokios pozicijos laikosi ne tik V. Fiodorovas, bet ir kiti opozicijos atstovai. Štai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad prezidentas kaip ir premjerė yra atsakingas už Vyriausybę, o jo tylėjimas šiuo atveju tik parodo, kad jis iš esmės pritaria tam, ką dabar daro ministrai[4].
Visgi, socialdemokratų vadė Vilija Blinkevičiūtė kritikos prezidentui vengė. Anot jos, prezidentūra išsakė, kad laukia VTEK sprendimo ir po jo, tikėtina, kad kažkokie pokalbiai vienaip ar kitaip bus, ypatingai kalbant apie energetikos ministrą Dainių Kreivį, kai šis teigė neketinantis deklaruoti savo ryšių su „Ignitis grupe“.
Veikė kaip neregistruoti lobistai?
„Delfi“ tyrime skelbta, kad Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo pavaduotojas Almantas Liorentas elektroniniu laišku kreipėsi į ministrą K. Navicką su konkrečiais pasiūlymais ir formuluotėmis kaip derėtų keisti ministro įsakymą, tačiau nei pati asociacija, nei jos vadovai esą nėra registruoti kaip lobistai[7].
Maža to, K. Navickas pagal minėtas pastabas savo įsakymą pakoregavo, nors jam pastabų turėjo tiek ministerijos teisininkai, tiek ministerijai pavaldi VšĮ „Ekoagros“.
Portalui „Delfi“ susisiekus su asociacijos pirmininku Sauliumi Daniuliu paaiškėjo, kad ministrui padarius šiuos pakeitimus, asociacijos atstovaujami ūkininkai esą išvengė didelių finansinių nuostolių.
Tuo tarpu VTEK pirmininko pareigas einanti pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė nurodė, kad daugiausia klausimų esą kyla dėl neteisėtos lobistinės veiklos.
Visgi, portalui susisiekus su pačiu K. Navicku, jis teigė nemanantis, kad jo veikloje buvo padaryta pažeidimų, neva buvo užsiimta neteisėtu lobizmu. Priešingai, pasak jo, vyko elementari diskusija su ūkininkais.
„Rengiant įsakymus ar kitus teisės aktus, įprasta tvarka juos aptariame su socialiniais partneriais, ūkininkais, specialistais. Su ūkininkais jiems aktualius klausimus aptariame susitikimuose ministerijoje, ūkiuose, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Rengiant įvairias taisykles, svarbi praktinė patirtis ir praktikų patarimai, kaip šie reikalavimai bus įgyvendinami. Ne išimtis ir jūsų atsiųstuose klausimuose minimas atvejis“, – teigiama išpublikuotame ministro atsakyme[7].
Savo veikloje pažeidimų nemato
K. Navickas esą netgi aiškino, kad jo ir asociacijos vadovo pavaduotojo bendravimas vyko LR lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties pagrindu. Ministras neva prieš priimdamas sprendimą pats kreipėsi į ūkininkus ir jų asociacijų atstovus pasiteirauti ekspertinės nuomonės ir praktinių patarimų.
„<…>. Aptarti šį klausimą ministerijoje buvo surengti du susitikimai, kuriuose dalyvavo ministerijos specialistai, Lietuvos ekologinių ūkių atstovas, ūkininkai, Premjerės patarėjas. Lietuvos ekologinių ūkių asociaciją atstovavo pirmininko pavaduotojas A. Liorentas, kuris pasisiūlė įžvalgas ir rekomendacijas atsiųsti elektroniniu paštu. Kadangi dėl ekspertinės nuomonės kreipiausi savo iniciatyva (kaip jau minėjau, dėl šių taisyklių buvo surengti du susirinkimai), jo pateikti siūlymai nėra traktuojami kaip lobistinė veikla <…>. Beje, prieš rengiant minėtus susitikimus, buvo žinoma, kad A. Liorentas ir jo atstovaujama organizacija nėra registruoti kaip lobistai“, – teigė K. Navickas[7].
Žemės ūkio ministras pridūrė, kad rengiant įsakymą buvo atsižvelgta tik į dalį Ekologinių ūkių asociacijos išsakytų siūlymų. Pavyzdžiui, nebuvo atsižvelgta į siūlymą, kad išimtis turėtų būti taikoma augalų dauginamajai medžiagai, pasėtai ir deklaruotai pagal tuo metu galiojantį reglamentą.
Visgi, dokumento projektas esą sulaukė ministerijos teisininkų abejonių – pavyzdžiui, kad vienodas ekologijos produktų ženklinimas, nors jie buvo auginti iš skirtingų sėklų, pažeistų vartotojų teises, kadangi galutinis produktas, išaugintas iš prastesnės sėklos, nusileistų kokybe produktui, išaugintam iš sėklos, atitinkančios reglamento reikalavimus.
Primename, kad balandžio mėnesį K. Navickas gavo kirtį iš Darbdavių konfederacijos pirmininko Dano Arlausko už tai, kad jis, pasak D. Arlausko, žlugdo verslą kaime ir gautas europines lėšas skirsto ne ten, kur reikia, o ten, kur jam patinka, visiškai ignoruodamas pasiūlymus ir ES dokumentuose nurodytas rekomendacijas.
