Moksleivių ir jų tėvų grupė skundžia valstybę teismui dėl karantino žalos
Balandžio pabaigoje 50 pareiškėjų – tėvų ir jų nepilnamečių vaikų – kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su ieškiniu prieš valstybę. Ieškinio esmė – žala, kurią patyrė moksleiviai ir jų tėvai dėl mūsų šalyje taikyto karantino ribojimų. Siekiama prisiteisti neturtinės žalos.
Kaip praneša Lietuvos tėvų forumas, pareiškėjai sako, kad kontaktinio ugdymo nutraukimas sukėlė žalą vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai, buvo sutrikdytas vaikų socializacijos procesas, padidėjo vienišumas, nerimas ir stresas, smuko motyvacija mokytis, vaikai susidūrė su elgesio problemomis, patyrė dvasinius išgyvenimus.
Užkirstos galimybės mokytis gyvai pažeidė pareiškėjų teises į mokslą ir kokybišką ugdymą, o neteisėtas reikalavimas atlikinėti medicinines intervencijas – teisę į privatų gyvenimą bei į asmens neliečiamumą.
Be to, per ilgai taikant nuotolinį mokymą, nebuvo atsižvelgta į neigiamą ekranų poveikį vaikų sveikatai. Padarytos žalos pasekmes iki dabar jaučia ne tik vaikai bet ir jų tėvai, kurie jaudinasi ir išgyvena dėl vaikų ateities, jų sveiko vystymosi.
„2021 m. Lietuvoje kontaktinis mokymas buvo vis dar masiškai ribojamas, nors jau 2020 m. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad kontaktinio ugdymo ribojimo žala persveria siekiamą naudą. Be to, nei Vyriausybė, nei ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas neturėjo jokių įstatyminių įgaliojimų kelti mokiniams sąlygų, susijusių su medicininiais tyrimais. Mokinių konstitucinė teisė į mokslą, fizinę asmens neliečiamybę ir privatų gyvenimą buvo apribota viršijant įgaliojimus”, – sako advokatas dr. Justas Sakavičius[1].
Mokyklų uždarymas neigiamai paveikė moksleivių įpročius
Vilniaus universiteto mokslininkai analizavo, kokią įtaką vaikams daro nuotolinis ugdymas pandemijos metu.
Edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos specialistai tyrė nuotolinio ugdymo įtaką pačiam mokymosi procesui ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mokytojams. Taip pat, kaip keičiasi žmonių įpročiai ir kokią įtaką karantinas daro vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, emociniam pasauliui.
Tyrėjai konstatavo, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena arba elgesys pirmojo karantino – 2020 m. pavasarį – metu pablogėjo. Pastebėta, kad vaikai, kurių emocinė būsena ir elgesys pablogėjo, daugiau laiko leido prie ekranų – bendrai prie ekranų leidžiamas laikas, palyginti su ankstesnių tyrimų, atliktų 2018–2019 m., duomenimis, padvigubėjo. Ilgėjant bendram ekranų laikui, daugėja vaikų somatinių simptomų: galvos, pilvo, akių ir kitokio skausmo, nuovargio, bei mažėja miego trukmė ir bendra miego kokybė.
Nustatyta, kad vaikai buvo mažiau fiziškai aktyvūs, rečiau buvo lauke, neturėjo nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo, o jų tėvai jautė didesnę įtampą. Nuotolinis ugdymas ir karantinas pandemijos metu apribojo mokinių bendravimo, socialinio gyvenimo galimybes, tai pablogino vaikų emocinę savijautą, motyvaciją mokytis, įsitraukimą.
Emocinė būsena ar elgesys labiau pablogėjo tų vaikų, kurie ir iki karantino turėjo emocinių ar elgesio problemų.
Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo[2].
Moksliniai tyrimai patvirtina karantino žalą vaikams
Medikų atliktame tyrime „Vaikų ir paauglių psichologinė karantino našta: greita sisteminė apžvalga ir siūlomi sprendimai“ prieita išvados, kad karantinas neabejotinai neigiamai veikia vaikų ir paauglių gyvenimus.
Rutina, socialinis bendravimas ir draugystė yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių normalią vaikų psichologinę raidą. Būnant karantine arba izoliacijoje yra pažeidžiama vaikų įprasta kasdienybė ir gali būti daug sunkesnė ir taip sudėtinga padėtis visiems vaikams ir paaugliams, ypač tiems, kurie turi specialių poreikių arba turi psichikos sutrikimų.
„Apskritai ši apžvalga rodo, kad karantinas yra susijęs su ilgalaikiu ir reikšmingu neigiamu poveikiu vaikų ir paauglių psichologinei gerovei.
Didesnį susirūpinimą kelia tai, kad šis neigiamas psichologinis poveikis vis tiek gali būti aptiktas po kelių mėnesių ar metų.
Stigma taip pat buvo paplitusi tarp vaikų ir šeimų, kurioms buvo taikomas karantinas. Kadangi daugeliu atvejų karantinas yra būtinas norint užkirsti kelią ligoms, svarbu imtis veiksmų ir priemonių, kad ši patirtis būtų mažiau traumuojanti pažeidžiamus jaunus žmones. Tai galima padaryti sąžiningai ir pagal amžių bei raidą atitinkantį bendravimą, užtikrinant rutiną ir kuo labiau sumažinant mokymosi trukdžius, skatinant sveiką gyvenseną, stiprinant teigiamus santykius tarp šeimų, valdant tėvų įtampą ir įtraukiant sveikatos stiprinimo veiklą į mokyklos programas.
Šios strategijos gali užtikrinti, kad karantino poveikis vaikų ir paauglių fizinei ir psichinei sveikatai būtų minimalus. Norint nustatyti politiką, skubiai reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant ištirti ilgalaikį karantino ir užsitęsusio mokyklų uždarymo poveikį vaikams“, – rašoma mokslinio tyrimo išvadose[3].
Į teismus duoda ir pačias mokyklas
Užsienyje tėvai taip pat pasirenka karantino reikalus spręsti teisiniu keliu.
Trys Hadsono mokyklos tėvai teisme pateikė ieškinį Hadsono miesto mokyklos apygardai, mokyklos tarybai ir inspektoriui Philui Hermanui dėl rajono COVID-19 kaukių dėvėjimo ir karantino politikos.
Ieškinyje teigiama, kad mokyklos apygarda neturi įgaliojimų reikalauti, kad „mokiniai laikytųsi karantino, jei yra paveikti SARS-CoV-2, ir mokykloje dėvėtų kaukes bei skirtingai elgtųsi su neskiepytais ir skiepais mokiniais“.
Ieškinyje ginčijamas kaukių dėvėjimo kaip COVID-19 prevencijos strategijos veiksmingumas. Ieškovai teigia, kad Hudsono mokyklos administracija karantino metu skirtingai elgėsi su mokiniais, kurie dėvėjo kaukes ir su tais, kurie kaukių nedėvėjo.
Hadsono miesto mokyklos nurodė:
„Svarbiausias Hadsono miesto mokyklos rajono prioritetas yra užtikrinti saugų savo mokinių išsilavinimą. Mums buvo pranešta apie ieškinį, tačiau daugiau komentarų šiuo klausimu neturime, nes šiuo klausimu vyksta teisminis ginčas.
Kaip ir daugelis Ohajo rajonų, Hudsonas laikosi Ohajo sveikatos departamento nurodymų, pagal kuriuos vaikai klasėse turi būti su kaukėmis“[4].
