Nuolatinis darbų ar mokslų atidėliojimas gali būti rizikingas sveikatai
Kiek iš mūsų esame pratę atidėlioti darbus, svarbius reikalus ar mokslus vėlesniam laikui? Neretai užsiimame nesvarbiais reikalais ir žiūrime filmus, tvarkome namus iš pagrindų ar susirandame naują hobį vietoj to, kad imtume ir darytume tai, kas svarbu. Naujas tyrimas rodo, kad darbus atidėlioti linkę žmonės, ypač studentai, besimokantys paskutinę minutę prieš egzaminą, gali nukentėti ne tik dėl prastų pažymių, bet ir sveikatos problemų[1].
Tyrėjai nustatė, kad iš daugiau kaip 3 500 kolegijų studentų, kuriuos jie stebėjo, tie, kurie pagal darbų atidėliojimo skalę surinko daug balų, po devynių mėnesių dažniau nei kiti pranešė apie tam tikras sveikatos problemas. Jie dažniau skundėsi kūno skausmais, prastu miegu, depresijos ir nerimo simptomais[2].
Ekspertai teigė, kad tyrimo rezultatai neįrodo, jog atidėliojimas pats savaime tiesiogiai sukėlė šias studentų sveikatos problemas. Tam įtakos galėjo turėti ir, pavyzdžiui, vizito pas gydytoją atidėliojimas ar leidimas sveikatos problemoms paūmėti. Tačiau tyrėjai patvirtina faktą, kad nuolatinis atidėliojimas yra pavojaus signalas.
Visi atidėlioja, bet ne visi yra atidėliotojai. Vėlavimas sumokėti mokesčius ar atlikti ką nors panašaus į nemalonų darbą, yra normalu. Tačiau lėtinis atidėliojimas yra kitoks, ir tai nėra tik geranoriška asmenybės keistenybė, kaip teigia tyrėjai. Kai atidėliojimas tampa gyvenimo būdu – darbe, namie ir santykiuose – tai jau tampa problema.
Pasirodo, kad tokia problema yra dažnas reiškinys.
Nustatyta, kad apie 20 % suaugusiųjų yra chroniški atidėliotojai, todėl šis reiškinys yra labiau paplitęs nei tokie psichikos sveikatos sutrikimai kaip depresija ir fobijos. Be to, tyrimai rodo, kad ilgainiui atidėliojimas turi pasekmių sveikatai.
Atidėliojimas yra rimta ir dažna problema
Lėtinis atidėliojimas yra susijęs su didesne depresijos ir nerimo rizika, taip pat su tokiomis fizinėmis ligomis kaip aukštas kraujospūdis ir širdies ligos. Tyrėjai teigia, kad tai gali būti ne dėl paties atidėliojimo, o dėl nuolatinio streso ir nerimo, kuris jį lydi. Įprastas neveikimo pasirinkimas yra neadaptyvus būdas reaguoti į kasdienius gyvenimo iššūkius.
Naujajame tyrime daugiausia dėmesio skirta koledžų studentams, kurie, remiantis ankstesniais tyrimais, yra ypač linkę viską atidėlioti. Pasak pagrindinio tyrėjo Fredo Johanssono iš Stokholmo Sophiahemmet universiteto, tai gali būti susiję su koledžų studentų paprastai turima laisve ir laisvo laiko gausa.
Jų gyvenimas palyginti mažai struktūruotas, o darbų atlikimo terminai dažnai būna tolimi, todėl, pasak F. Johanssono, gali būti daug erdvės atidėliojimui. Šio tyrėjo komanda norėjo išsiaiškinti, ar studentams, kurie užima aukštą vietą atidėliojimo skalėje, kyla didesnė rizika patirti vėlesnių psichikos ar fizinių simptomų nei jų bendraamžiams.
Tyrėjai išnagrinėjo 3 525 aštuonių Švedijos universitetų studentų, dalyvavusių didesniame sveikatos tyrime, duomenis. Iš pradžių studentams buvo įvertinti depresijos ir nerimo simptomai, nesveikos gyvensenos įpročiai ir kūno skausmai. Praėjus trims mėnesiams po to, jie užpildė standartinį atidėliojimo klausimyną.
Apskritai, tyrimo metu nustatyta, kad po devynių mėnesių studentai, kurių atidėliojimo skalės vidurkis buvo aukštesnis, buvo prastesnės fizinės būklės lyginant su jų bendraamžiais, neatidėliojančiais darbų. Atidėliotojai nurodė ir daugiau depresijos bei nerimo problemų, taip pat daugiau viršutinės kūno dalies skausmų.
Stresas, prasta mityba ir judėjimo trūkumas sukelia polinkį į norą atidėlioti
Dalyvavusieji tyrime prasčiau vertino miego kokybę, mažiau mankštinosi ir dažniau nei kiti studentai teigė esantys vieniši. F. Johansson sakė, kad sąsajos tarp atidėliojimo ir sveikatos problemų buvo gana silpnos, t. y. jos nerodė stipraus poveikio. Tačiau sąsajos išliko net ir tada, kai tyrėjai atsižvelgė į studentų simptomus tyrimo pradžioje. Tai rodo, kad tai nėra atvirkštinio priežastingumo atvejis, kai studentai, turintys psichikos ar fizinės sveikatos problemų, linkę atidėlioti darbą[3].
Kalbėdamas apie tai, kodėl atidėliojimas gali pakenkti žmonių sveikatai, F. Johanssonas sutiko, kad svarbi priežastis gali būti stresas. Jis pažymėjo, kad chroniški atidėliotojai taip pat gali nesilaikyti sveikatingumo elgesio, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo.
Pasak tyrėjų, atidėliojimas nėra genetiškai perduodamas sutrikimas. Tai yra kaip žalingas įprotis, kurio išmokstama gyvenant tam tikroje aplinkoje.
Vis dėlto, tyrėjai akcentuoja, kad žmogui pasikeisti nėra paprasta, nes reikia vadovautis keliais patarimais apie laiko valdymą. Tikras chroniškas atidėliotojas visuomet ras pasiteisinimų, kad galėtų viską atidėti.
Pokalbių terapija, vadinama kognityvine elgesio terapija[4], gali padėti lėtiniam atidėliotojui pašalinti problemos šaknis. Tyrėjai net teigia, kad yra klinikinių tyrimų įrodymų, patvirtinančių kognityvinės elgesio terapijos veiksmingumą. Ji reikalauja tam tikrų pastangų todėl tai nėra kažkas, ką galite daryti bandydami laikytis konkretaus termino. Tačiau jau yra nemažai įrodymų, kad net atidėliotojai gali pakeisti savo elgesį.
