Kultūrai nubyrės tik tai, kas liks po LRT
Išgirdusi apie kitų metų biudžete numatytą juokingą sumą kultūros sektoriui, šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į visuomenę ir ragina atkreipti dėmesį, kad dabartinių valdančiųjų prioritetų sąraše tikrai nėra kultūros. Priešingai, ji yra parklupdoma galutinai.
Šešėlinė Vyriausybė pastebėjo, kad nors skirstydami lėšas kultūros sektoriui valdantieji nuolat pabrėžia pinigų trūkumą, tačiau nacionaliniam transliuotojui jų nestokoja – kol lėšos kultūrai 2023 m. didėja vos 1 proc., Nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) finansavimas didėja net maždaug 14,5 proc.
Ne mažiau skandalinga ir tai, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma LRT, dalį tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų išleidžia reklamai pažinčių programėlėje „Tinder“.
Kultūrai pinigų nėra, o nacionaliniam transliuotojui yra?
Šešėlinė kultūros ministrė Aušrinė Norkienė pastebėjo valdančiųjų vangumą kultūros klausimais. Pasak jos, dėl politinių motyvų neribotam laikui buvo įšaldytas bene laukiamiausias kultūros politikos srities įstatymas. Jis esą buvo grąžintas tobulinti Kultūros ministerijai, tačiau iš ten jau beveik dvejus metus taip ir nebesugrįžta į parlamentą[2].
A. Norkienė pabrėžia, kad kitų metų biudžete numatytas ir juokingas finansavimas kultūros sektoriui. Anot jos, jis auga vos 1 proc., nuo 405 iki 411 milijonų eurų, nors finansavimo trūkumu skundžiasi ne viena viešoji įstaiga.
Tačiau dar įdomiau tai, kad lėšų nebuvimu to, veikiausiai, teisinti negalima. Kodėl tuomet nacionaliniam transliuotojui skiriama suma augs nuo 55 iki 63 mln. eurų?
Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė įsitikinusi, kad kultūros sektoriui esą labai padėtų lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Jis leistų nesumažinti jos prieinamumo žmonėms.
Štai pasisekimo sulaukė ir 2019 m. LVŽS siūlymu įdiegtas moksleivio kultūros pasas, kuriuo visoje Lietuvoje jau spėjo pasinaudoti 96 proc. Lietuvos jaunuolių ir pagal kurį galima rinktis daugiau kaip 4 000 kultūros ir meno paslaugų.
Išlaidas apkarpys net ir moksleivių kultūriniams poreikiams
Tačiau net ir išlaidas moksleivio kultūros pasui nuo kitų metų nuspręsta apkarpyti – vietoje buvusių 15 eurų bus skiriama tik 12 eurų suma.
Nepaisant didėjančio finansavimo LRT, kultūrinė spauda galės tūnoti kamputyje, mat finansavimas jai šiemet apskritai nedidėja – 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui numatyta 3,2 mln. eurų.
Tiesa, valdantieji užsimojo naikinti net ir šį fondą paverčiant jį „Medijų rėmimo fondu“, kas iš esmės keistų ir jo statusą – jis taptų žinybiniu Kultūros ministerijos fondu, o jo administracijos vadovą skirtų ministerija.
Naikinamos ir bibliotekos?
Šešėlinei Vyriausybei užkliuvo ir itin menkas finansavimas šalies bibliotekoms – jis numatomas net mažesnis nei pernai metais. Nepaisant to, bibliotekos jau dabar stokoja skaitomiausių kūrinių, paskutinių naujienų, kurių skaitytojai yra priversti laukti mėnesių mėnesius.
O dar sudėtingesnė situacija regionų ir kaimų bibliotekose, mat dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti, daugelis knygų mažesnių bibliotekų nė nepasiekia[2].
Kritikos valdančiųjų užmojams naikinti valstybines bibliotekas praėjusią savaitę pažėrė ir „valstietis“ Robertas Šarknickas, pastebėjęs, kad šiemet vienam gyventojui bibliotekų fondo skiriama suma bus mažiausia per keletą metų. Pavyzdžiui, 2021 m. vienam gyventojui buvo skiriamas 1,06 euro, 2022 metais – 1,00 euras, o 2023 m. numatyta 0,96 euro vienam gyventojui.
Parlamentaras akcentuoja, kad Lietuva nesiekia net Europos Sąjungos bibliotekų finansavimo lygmens, kuris šiuo metu siekia 1,22 euro. O štai gėda turėtų būti pažvelgus ir į tai, kaip puikiai su bibliotekų finansavimu tvarkosi kaimyninė Estija, vienam gyventojui 2022 m. skirdama vidutiniškai 2,32 eurus.
Reklamuojasi pažinčių programėlėje „Tinder“
Tuo tarpu nacionalinio transliuotojo veikla veikiau panašėja ne į mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamos žiniasklaidos veiklą, bet į privačius interesus atstovaujantį naujienų portalą. Kokiu tikslu, kitu atveju, LRT apskritai reikalinga reklama ir dar pažinčių programėlėje „Tinder“, garsėjančioje tarp vienos nakties nuotykių ieškotojų?
Viena iš naujienų portalo „tv3.lt“ skaitytojų, besidairydama sau tinkamos antrosios pusės ir braukdama kandidatus į šoną, netyčia pastebėjo ir LRT reklamą su nuoroda į tyrimą[5]. Ši reklama moterį, matyt, išmušė iš vėžių, tačiau tik ne Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrių.
Pasirodo, jokių problemų, jei nacionalinio transliuotojo veikla reklamuojama interneto svetainėse, kuriose nėra skleidžiama šalies įstatymais draudžiama informacija.
„tv3.lt“ pastebėjo, kad nors nacionalinis transliuotojas ir deklaruoja siekiantis veiklos skaidrumo, jis taip esą ir neatskleidė, kiek pinigų sumokėjo už reklamą „Tinder“.
Visuomeninis transliuotojas vis labiau panašėja į verslo subjektą
Šiuo klausimu pasisakė ir Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, kurios teigimu, visuomeninio transliuotojo misija yra labai aiški – tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią ir patikimą informaciją apie Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius įvykius, taip pat kurti šviečiamąsias ir kultūrines programas, kurios telkia ir vienija visuomenę[5].
Tačiau įdomu, kuo reklama pažinčių programėlėje prisideda prie visuomeninio transliuotojo misijos įgyvendinimo? L. Bušinskaitė įsitikinusi, kad jei nacionalinio transliuotojo turinys jau reklamuojamas, tam turėtų būti pasitelkti solidesni sklaidos kanalai nei „Tinder“.
„Tai rodo, kad vis labiau mažėja takoskyra tarp visuomeninio transliuotojo, išlaikomo mokesčių mokėtojų pinigais, ir visos Lietuvos žiniasklaidos, kuri turi užsidirbti pati. Taip visuomeninis transliuotojas vis labiau panašėja į verslo subjektą. LRT iš valstybės biudžeto skirta 63 mln. eurų, t. y. 8 mln. daugiau nei ankstesniais metais, kai visai šalies žiniasklaidai skiriama 3 mln. eurų per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą“, – teigė asociacijos vadovė[5].
L. Bušinskaitės teigimu, jei nacionalinis transliuotojas nesiekia pelno, o rūpinasi kokybiško turinio skleidimu, pats laikas esą būtų svarstyti ir klausimą, kad LRT sukurtas šviečiamasis turinys galėtų būti atviras visai Lietuvos žiniasklaidai.
Atsakomybė turėtų tekti kultūros ministrui
Į LRT reklamą intymių pažinčių programėlėje sureagavo ir Seimo narys „darbietis“ Aidas Gedvilas. Jis kreipėsi į kultūros ministrą Simoną Kairį ir premjerę Ingridą Šimonytę prašydamas atsakymų, kaip nacionalinio transliuotojo veikla ir reklama intymių pažinčių programėlėje, apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, yra susijusi su jo misija?
„Manau, kad Nacionalinis transliuotojas neturėtų prilygti komercinei televizijai savo turiniu. Nacionalinis transliuotojas tam ir yra finansuojamas biudžeto lėšomis dešimtimis milijonų, kad puoselėtų ir saugotų nacionalines kultūros vertybes, stiprintų visuomenės moralę ir pilietiškumą, o ne finansiškai palaikytų pažinčių portalus…“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje rašė A. Gedvilas.
Parlamentaras taip pat pridūrė abejotinai vertinantis už visuomenės informavimą atsakingą kultūros ministrą S. Kreivį, kuriam, panašu, svarbios ne nacionalinės vertybės, bet „laisva rinka visame kame“.
Neišlipa iš skandalų
Panašu, kad mūsų skaidrusis nacionalinis transliuotojas, niekaip neišlipa iš skandalų duobių. Pasidomėjus LRT veikla paaiškėja ir tai, kad reklama „Tinder“ – tai tik vyšnia ant torto. Gegužės pabaigoje buvo išsiaiškinta, kad LRT kaip reikiant save apsirūpino reklama – jos iš feisbuko ir „Google“ įsigijo net už 163 tūkst. eurų sumą.
Nacionalinis transliuotojas nusilenkė įstatymui, kuris draudžia tokį žingsnį apskritai ir pasiaukojo vardan platesnės žiūrovų auditorijos. Ir, nieko – iki šiol tylu, ramu.
Dar anksčiau iš mokesčių mokėtojų lėšų lobstantis LRT pranešė ir apie savo pagrindinio pastato rekonstrukciją, kuriai net paskelbė architektūrinės idėjos konkursą. O štai iš visų teiktų pasiūlymų, kurių pigiausias siekė 35 tūkst. eurų, o brangiausias – kiek daugiau nei 179 mln. eurų, buvo teigiama, kad didžiausio komisijos dėmesio sulaukė brangiausias.
Nepaisant įdomių finansinių reikalų, LRT, panašu, nepasižymi ir aukštomis moralinėmis normomis, kuriuos turėtų būti lyg ir savaime suprantamos dirbantiems šioje įstaigoje. Skaičiuojant, kiek LRT dirbo darbuotojų, kurie būdami neblaivūs buvo pričiupti vairuojantys automobilį, galima net pagalvoti, kad vietoje nacionalinio transliuotojo veikia tikras anoniminių alkoholikų klubas.
Na, ir galiausiai, tikrą LRT veidą parodė COVID-19 pandemija ir prasidėjusi masinė vakcinacija. Laidos „Lietuva kalba“, kurią vedė žurnalistė Rasa Tapinienė metu buvo surengta apklausa: „Ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru“ uždraudžiant viską, įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?“ Toks nacionalinio transliuotojo klausimas nustebino ir suglumino net ir pritariančius skiepų idėjai.
