Lietuvoje populiarėja darbostogos – galimybė atostogauti daugiau nei 20 darbo dienų per metus
Po pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos lietuvių kalbos žodyne įsitaisė ir naujadaras – darbostogos (angl. workation), apie kurį dar tikriausiai žino ne visi dirbantys, o nežinodami daug ir praranda. Darbuotojai, turintys galimybes savo darbo užduotis atlikti nuotoliniu būdu, turi teisę ir į keliones darbo metu – tiesa, reikės kompiuterio ir interneto, ir, žinoma, darbdavio sutikimo.
Paprastai tariant, darbostogos – tai laikinas atostogų laikotarpis, kai žmogus ilsisi nuo darbo ir vykdo veiklą, susijusią su darbu, profesiniu tobulėjimu arba kitomis su darbu susijusiomis užduotimis. Pavyzdžiui, darbuotojas gali būti išvykęs į konferenciją, seminarą, mokymus ar kitaip tobulintis savo profesinėje srityje.
Darbostogos skiriasi nuo įprastų atostogų, nes jų tikslas – ne tik poilsis, bet ir profesinis augimas ar darbo susijusių įgūdžių tobulinimas.
Lietuvoje darbostogos dar nėra reglamentuojamos Darbo kodekso, tačiau kadangi jos yra susijusios su darbdavio ir darbuotojo abipusiais poreikiais, jų trukmė ir tikslas visada yra pasirenkami individualiai.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) net pranešė, kad darbostogos itin populiarios vasaros sezono metu, kuomet darbuotojai dažnai išreiškia savo poreikį darbo vietą perkelti į kitas vietoves ar net šalis, kuriose galėtų derinti darbą su laisvalaikiu bei leisti laiką kartu su šeima. Pasirodo, Lietuvoje net būna atvejų, kai pats darbdavys organizuoja tokį procesą[1].
Dirbantiems asmenims šiuo metu pagal įstatymą per metus priklauso 20 darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba pilną darbo laiką, penkias darbo dienas per savaitę. O štai darbostogų pagalba keliauti galima žymiai dažniau.
Darbdaviams – daugiau galvos skausmo, nes reikia mokėti ir komandiruotpinigius?
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžė, kad darbostogos gali būti reglamentuojamos pagal Darbo kodekso 107 str. 1 d., pagal kurią tokia kelionė įgautų komandiruotės prasmę. Ir štai, šiuo atveju, ne itin palanku tai būtų pačiam darbdaviui, mat įstatymo raidė numato, kad už komandiruotes turi būti mokami komandiruotpinigiai.
Remiantis Darbo kodeksu, komandiruotės metu darbuotojui yra paliekamas jo darbo užmokestis ir mokami dienpinigiai, jeigu komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį.
Darbdavys taipogi turi kompensuoti ir papildomas darbuotojo sąnaudas, jei šis jų patiria – pavyzdžiui, transporto, kelionės, nakvynės ir kt. išlaidas.
Vertėtų žinoti ir tai, kad skiriant darbuotoją dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys šiam turi suteikti ir visas darbui reikalingas priemones bei numatyti aprūpinimo jomis tvarką bei naudojimosi jomis taisykles.
Verslai dėl darbuotojų mobilumo susiduria ir su pačiomis įvairiausiomis rizikomis
Augantis darbuotojų mobilumas neišvengiamai yra susijęs ir su išaugusia rizikų tikimybe. Pavyzdžiui, darbuotojams vykstant darbuotis į šiltus kraštus, vertėtų užtikrinti ir saugų interneto ryšį bei apsaugoti duomenis, laikytis migracijos taisyklių.
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė nurodžiusi, kad tuo atveju, jeigu darbdavys nusprendžia, kad darbostogos darbuotojui yra galimos, vertėtų nustatyti ir šalių sąrašą, į kurias galima vykti bei maksimalų terminą, kuriam darbuotojas gali išvykti[2].
Pavyzdžiui, problemų esą neturėtų kilti, jei pasirenkama kuri Europos Sąjungos valstybė ir joje neužsibūnama ilgai (bent jau iki trijų mėnesių). Todėl darbdaviui taipogi svarbu išsiaiškinti, ar dėl jo buvimo toje šalyje jo pajamos nebus laikomos tos šalies mokesčių objektu, vertėtų pasitikrinti, ar Lietuva su ta valstybe yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Anot B. Bacienės, LR Darbo kodeksas reikalauja, kad nuotolinio darbo atveju būtų aptarti darbo vietos reikalavimai, darbo priemonių suteikimo ir naudojimosi taisyklės, taip pat darbuotojo atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojas patiria papildomų išlaidų, turi būti apsvarstytas jų kompensavimas.
Darbo susitarime esą taipogi turi būti numatyta darbuotojo darbo vieta, darbo laikas, darbo priemonės, saugos ir sveikatos reikalavimai bei kitos būtinos sąlygos, priklausomai nuo darbo specifikos.
Taip pat svarbu apsvarstyti informacijos saugumą, asmens duomenų apsaugą ir konfidencialios informacijos apsaugą. Lietuvoje nuotolinio darbo organizavimas nesukelia migracijos ar mokesčių problemų, tačiau galioja kiti aspektai, susiję su darbo sąlygomis ir saugumo klausimais. O štai neįgyvendinus reikalavimų, gali kilti rizika dėl netinkamo darbo organizavimo ir nelaimingų atsitikimų.
Puiki verslo niša – „darbostogauti“ Lietuvoje galima net medyje įrengtame „biure“
Visame pasaulyje išpopuliarėjus darbostogoms, lietuviškieji verslai kreipiasi į mobilius darbuotojus ir ragina neskubėti kelti sparnų į šiltus kraštus. Mat ir savoje šalyje – įdomių pramogų apstu. Pavyzdžiui, siūloma dirbti dvare, vienuolyne, viloje ar net medyje[3].
„Darbostogauti“ kviečia Paliesiaus, Zyplių bei Burbiškio dvarai, sveikatingumo kompleksai „SPA Vilnius Anykščiai“, „Tech SPA“, „Eglės sanatorija“.
Mėgstančius laukinę gamtą kviečia namelių medyje kompleksas „Varena Treehouse“, o „ofisą gamtoje“ įsikurti siūlo „Sodeliškių dvaro sodyba“ bei ekologinis ūkis „Farmer’s Circle“.
Darbo metu pageidaujant daugiau ramybės ir susikaupimo, galima nuvykti ir į dominikonų vienuolyną Liškiavoje bei Pažaislio vienuolyną Kaune.
Šalies miestuose siūloma ir galimybė „darbostogauti“ be nakvynės – tą padaryti galima laikinuose biuruose geležinkelio stotyje, laivų terminale ar net hamake.
Tuo tarpu Lietuvos kelionių organizatoriai jau atradę naują verslo nišą ir organizuoja ne tik poilsines bei pažintines keliones, bet ir darbostogas su „viskas įskaičiuota“. Tą šiuo metu jau siūlo kelionių organizatorius „AirGuru“.
