Viskas „pagal konflikto taisykles“
Ukrainos kariai galės atakuoti Rusijos teritoriją Danijos perduotais ginklais. Tai pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Rasmusenas (Larsas Løkke Rasmussen) pirmadienį duotame interviu televizijos kanalui DR.[1]
Ministras pažymėjo, kad Danijos ginklų panaudojimas Rusijos teritorijoje atitinka konflikto taisykles. Jo nuomone, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai Kursko regione yra ne kas kita, o gynybinės operacijos dalis, kurios tikslas laikomas bandymu blokuoti pagalbos tiekimą Ukrainiečių teritorijoje besikaunantiems rusų kariams tiekimą.
Tą pačią dieną kai kurie Rusijos Z kanalai pranešė apie paskutinio tilto per Seimo upę sunaikinimą, kas reiškia, kad dalis Rusijos pasienio teritorijų buvo atkirstos nuo „didžiosios žemės“.[2]
„Jeigu kovos metu atakuojate priešo infrastruktūrą ar karinius objektus, tai visiškai atitinka karo taisykles. Neįmanoma nustatyti tokio apribojimo, pagal kurį Danijos ginklai gali būti naudojami tik Ukrainos teritorijoje“, – patikslino L. Rasmusenas.
Jis taip pat pridūrė, kad Danijos parama Ukrainai niekaip nepasikeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invazijos į Kursko regioną fone. Be to, pirmadienį Kopenhaga paskelbė, kad Kijevui skirs naują 783 milijonų kronų (apie 116 mln. JAV dolerių) pagalbos paketą.
Kijevas įvardino puolimo Kurske tikslus
Rugpjūčio 18-osios vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad vienas iš operacijos Kursko srityje tikslų buvo sukurti buferinę zoną Rusijos teritorijoje. Jis taip pat paragino Vakarų partnerius paspartinti karinės pagalbos tiekimą. Visų pirma jis kreipėsi į JAV, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.[3]
Invazija į Kursko regioną prasidėjo rugpjūčio 6 d. Ryte. Iki šiol kovos regione tęsiasi. Dauguma vietos gyventojų iš regiono pasienio rajonų buvo evakuoti į laikinus apgyvendinimo centrus.
Rugpjūčio 12 dieną V. Zelenskis pripažino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo karinę operaciją Kursko srityje.
Vakarai palaimino sprendimą smogti Rusijai
Gegužės pabaigoje Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Prancūzija leido Ukrainos kariams panaudoti Vakarų ginklus atakuojant karinius objektus, bet tik Charkovo regione.
Britų dienraštis „The Telegraph“ rugpjūtį rašė, kad britų vyriausybė neleido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti ilgojo nuotolio raketų „Storm Shadow“ Kursko srityje. [4]
Premjeras Keiras Starmeris patikslino, kad raketos turėtų būti naudojamos pagal tarptautinę humanitarinę teisę, tačiau Kijevas turi teisę pats nuspręsti, kaip jas panaudoti gynybiniais tikslais. „Bloomberg“ pažymėjo, kad naujasis britų premjeras beveik pažodžiui pakartojo savo pirmtako Rišio Sunako (Rishi Sunak) žodžius.
Birželį JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pabrėžė, kad Vašingtonas neleidžia atakuoti savo perduota ginkluote daugiau kaip 200 mylių (apie 320 km) į Rusijos teritorijos gilumą ir draudžia smūgius Maskvai bei Kremliui. PO NATO viršūnių susitikimo jis patikslino, kad Vašingtonas leido Kijevui smogti į Rusijos teritoriją nedideliu atstumu, tačiau nereikia toliau atšaukti apribojimų.[5]
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, priešingai, ne kartą ragino leisti Ukrainai panaudoti Vakarų ginklus smogti taikiniams Rusijoje.
Kremliui Vakarų sprendimas nepatiko
Prieš kurį laiką Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Vakarų šalys tiekia ginklus Kijevui ir tuo pat metu nurodo, kad situacijos nebekontroliuoja. Maskva gali pasekti jų pavyzdžiu pareikšdama, kad nekontroliuoja kitoms šalims tiekiamų ginklų naudojimo, perspėjo jis. Taip pat, pasak jo, Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoms yra „artimi agresijai“.[6]
„Tam reikia papildomų tyrimų. Bet tai yra arti to. Mes tai analizuojame. O jeigu tie, kurie tiekia šiuos ginklus, mano, kad jie nekariauja su mumis, aš atsakau, kad mes pasiliekame teisę tiekti ginklus kitiems pasaulio regionams, turėdami omenyje mūsų susitarimus su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika, ir aš to neatmetu“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Pasak jo, Vakarų šalys tiekia ginklus Ukrainai ir teigia, kad daugiau nieko nekontroliuoja, ir joms nesvarbu, kaip tie ginklai naudojami.
„Mes taip pat galime pasakyti, kad mes kažkam kažką davėme, o paskui nieko nekontroliuojame“, – palygino V. Putinas.
Birželio 5 dieną V. Putinas perspėjo, kad Maskva gali tiekti savo ginklus tiems pasaulio regionams, iš kurių bus vykdomi smūgiai šalių, tiekiančių ginklus Kijevui, objektams.
„Jeigu kas nors mano, kad įmanoma tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad smogtų į mūsų teritoriją ir sukeltų mums problemų, tai kodėl mes neturime teisės tiekti savo tos pačios klasės ginklų tiems pasaulio regionams, iš kurių bus vykdomi smūgiai jautriems taikiniams tų šalių, kurios tai daro prieš Rusiją?” – tuomet klausė valstybės vadovas.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai smūgiams prieš Rusiją neliks be atsako. Tiesa, iki šiol šie grasinimai taip ir liko grasinimais.
